Kauno apylinkės teismo nuosprendis

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, kaltinamojo tvirtinimu dirbantis - kai darbas forminamas išduodant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo kvitus, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:

1. 2012-05-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 7 mėnesiams;

2. 2012-06-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 63 str., 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą BK 75 str. tvarka atidedant 2 metams;

3. 2012-12-07 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn., BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. subendrinus su 2012-06-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams PN;

4. 2013-01-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. - laisvės atėmimu 1 metams 9 mėn., BK 64 str. 1 d. 3 d. subendrinus su 2012-06-19 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 m. 6 mėn. 2013-03-22 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi 2012-12-07 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013-01-22 nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 63 str. 9 d. ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metai 9 mėnesiai, bausmę atliekant PN;

5. 2016-02-17 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. - 20 parų arešto bausme, 2016-04-08 paleistas atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymiu sutuoktinės sveikatos sutrikdymu) ir BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu mažamečiui),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-10-28 apie 23.25 val., M. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną kartą sudavė savo šeimos narei ir sutuoktinei V. P. į veidą, ranka įdrėskė į veidą, padarydamas nukentėjusiajai poodinę ir raudonio kraujosruvas ir odos nubrozdinimą lūpose ties kairiu burnos kampu ir odos nubrozdinimą dešinės akies apatiniame voke, tuo nežymiai sutrikdė V. P. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, 2017-10-28 apie 23.25 val., M. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mušamą mamą V. P. bandžiusiai ginti mažametei podukrai S. L., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia ranka vieną kartą sudavė į veidą, o mažametei iškvietus policiją, sugriebė ją už plaukų, pargriovė ir laikydamas už plaukų tempė ją per grindis, tuo šiais smurtiniais veiksmais sukėlė mažametei nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, kartu su sutuoktine V. P. gėrė alkoholį. Apie 23.00 val. tarp jo ir sutuoktinės V. kilo žodinis konfliktas dėl jos neištikimybės. Jis sudavė kumščiu sutuoktinei į veidą, galėjo įdrėksti. Tada atbėgo sutuoktinės dukra, kuri traukė jį nuo nukentėjusiosios. Jis mergaitę pastūmė ir ranka trenkė jai į veidą. Sutuoktinė jį atstūmė, liepė savo dukrai kviesti policiją. Prisimena, kad jis buvo sugriebęs sutuoktinės dukrą už plaukų, galėjo būti, kad vilko ją žeme. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Išgėręs retkarčiais tampa agresyvus. Geria, nes negali atsisakyti alkoholio. Norėjo užsikoduoti, bet jo motina jį atkalbėjo, sakė, kad jis ir taip turi valios negerti. Kiek prisimena, konflikto metu namie buvo du nepilnamečiai vaikai, kurie yra ne jo, bet jo sutuoktinės. Policijoje šiuo metu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo, bet nusikaltimą darė kitas asmuo, jis tik stovėjo. Nukentėjusiosios sutuoktinės atsiprašė, gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji V. P. (b. l. 45-46) parodė, kad M. P. yra jos sutuoktinis, jie nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jos trys nepilnamečiai vaikai. Jie abu su sutuoktiniu dirba ūkininko V. G. ūkyje. Vyras mėgsta išgerti alkoholio, o kai išgeria, tampa agresyvus, dėl to jau 2016 metais jis buvo nuteistas už smurtą prieš ją. 2017-10-28 ji kartu su vyru grįžo iš ūkio darbų ir parsivežę 4 litrus alaus jį virtuvėje gėrė. Apie 23 valandą tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas, nes vyras pradėjo jai priekaištauti dėl neištikimybės, pradėjo ją plūsti, po ko smogė kumščiu vieną kartą jai į veidą, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Jai stumiant M. P. nuo savęs, jis ranka suėmė jai už veido ir spaudė, spausdamas įdrėskė po dešine akimi. Pamačiusi konfliktą atbėgo jos dukra S. L., kuri bandė M. P. atitraukti, tačiau pasisukęs M. P.delnu vieną kartą sudavė S. į veidą. S. pagriebusi telefoną išbėgo į lauką, o po kiek laiko grįžusi pasakė, kad iškvietė policiją. Tai išgirdęs M. P. sugriebė S. už plaukų, nulenkė galvą prie žemės ir S. nugriuvus kokį metrą patempė. Reaguodama į tai ji nustūmė M. P. nuo dukros ir abi išbėgo į lauką.

Iš teismo medicinos specialisto išvados (b. l. 55) matyti, kad V. P. padaryti šie sužalojimai: poodinė ir raudonio kraujosruvos ir odos nubrozdinimas lūpose ties kairiu burnos kampu ir odos nubrozdinimas dešinės akies apatiniame voke. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir briaunomis (galimai nagais), dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą.

Nukentėjusioji S. L. (b. l. 56-58) parodė, kad 2017-10-28 apie 23 val., būdama namuose išgirdo virtuvėje triukšmą. Atbėgusi į virtuvę pamatė, kaip patėvis M. P. muša jos mamą. Jis sudavė vieną kartą kumščiu mamai į veidą, sugriebė mamai ranka už veido, jai įdrėskė. Ji puolė ginti mamą, sugriebė patėviui už rankos ir bandė atitraukti, tačiau jis ranka sudavė vieną kartą jai į veidą, dėl ko ji juto skausmą, tačiau jokių sužalojimų ant veido nebuvo. Mamai M. P. atitraukus, ji pagriebė telefoną ir išbėgusi į lauką paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešė apie smurtą. Paskambinusi ji grįžo į namus ir pasakė, kad iškvietė policiją. Tai išgirdęs patėvis pasakė, kad ją dabar užmuš, sugriebė jai už plaukų ir pradėjo ją vilkti žeme. Mama M. P. nustūmė ir jos abi išbėgo į kiemą. Kieme M. P. ją dar vijosi, bandė pagriebti už plaukų, bet ji nubėgo link (duomenys neskelbtini) namo, tada kaltinamasis nusivijo jos motiną ir pradėjo atsiprašinėti.

2017-10-29 00.09 val. M. P. nustatytas 2,10 promilių girtumas (b. l. 66).

Apžiūrėjus įvykio vietą (b. l. 19-25) ant grindų matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują.

Iš BPC išrašo (b. l. 26) matyti, kad 2017-10-28 23.28 val., bendruoju pagalbos telefonu paskambino S. L., kuriai yra 12 metų ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes jos patėvis smaugė jos mamą, trenkė kumščiu į veidą, pradrėskė lūpą, smaugė ir ją pačią.

V. P. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, dėl girtavimo (b. l. 32). Iš šeimos lankymo žurnalo (b. l. 33-41) matyti, kad nukentėjusioji V. P. socialiniam darbuotojui yra nurodžiusi, kad kaltinamasis namuose kelia triukšmą, pravardžiuoja vaikus, vaikus terorizuoja, yra provokavęs muštynes su jos sūnumi, neturi kur gyventi, nes sumušė savo motiną, kuri jo gyventi nepriima. Socialinis darbuotojas nurodo, kad nors nukentėjusioji vis žada išsiskirti su kaltinamuoju, tačiau nieko nedaro.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiųjų, parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis, kitais aukščiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017-10-28 apie 23.25 val., M. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną kartą sudavė savo šeimos narei ir sutuoktinei V. P. į veidą, ranka įdrėskė į veidą, padarydamas nukentėjusiajai poodinę ir raudonio kraujosruvas ir odos nubrozdinimą lūpose ties kairiu burnos kampu ir odos nubrozdinimą dešinės akies apatiniame voke, tuo nežymiai sutrikdė V. P. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Be to, 2017-10-28 apie 23.25 val., M. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mušamą mamą V. P. bandžiusiai ginti mažametei podukrai S. L., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia ranka vieną kartą sudavė į veidą, o mažametei iškvietus policiją, sugriebė ją už plaukų, pargriovė ir laikydamas už plaukų tempė ją per grindis, tuo šiais smurtiniais veiksmais sukėlė mažametei nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“, o straipsnio 3 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykių metu buvo sutuoktiniai, jie laikytini šeimos nariais. 12 metų amžiaus nukentėjusioji yra mažametė.

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino panaudojęs kaltinime nurodytą fizinį smurtą savo sutuoktinės ir jos mažametės dukros atžvilgiu. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš šeimos narį ir mažametį asmenį patvirtina ištirti aukščiau aprašyti įrodymai: nukentėjusiųjų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, kiti aprašyti rašytiniai įrodymais ir duomenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Nusikaltimai, numatyti BK 140 str. padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, kaltinamojo panaudoti smurtiniai veiksmai, patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes - kad jo smurtavimas sukels nukentėjusiosioms fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstama veika baigta, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – kaltinamojo sutuoktinei nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas, mažametei sukeltas tik fizinis skausmas.

Kaltinamojo veika, nors ir kvalifikuojama pagal du BK straipsnius, buvo padaryta vienu ir tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, iš esmės tokiais pačiais veiksmais, turint vieningą tyčią, todėl padarytas nusikalstamas veikas sieja idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs, alkoholį vartojo savo valia, anksčiau padarytus nusikaltimus, kaip tai matyti iš byloje pridėtų nuosprendžių, padarė taip pat būdamas neblaivus, todėl, vartodamas alkoholį jis privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas apsvaigęs. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be ištirtų nukentėjusiųjų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė tos dienos aplinkybes. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad M. P. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymų sutuoktinės sveikatos sutrikdymą) ir BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui)

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikaltimą ir gailėjimasis pripažintinas atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis bei nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančią aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta nusikalstama veika tyčinė, baigta, nesunki; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamo pykčio, prieš moterį ir mažametį – savęs apginti nesugebantį vaiką; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 94-128): praeityje teistas 5 kartus, tame tarpe 3 kartus už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu, paskutinį kartą teistas už smurtą prieš tą pačią nukentėjusiąją - namuose taip pat esant nepilnamečiam vaikui, teistumai neišnykę, baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtos baudos nesumokėtos, nedirba (duomenų apie tai nėra), darbo biržoje neregistruotas, sveikas.

Kadangi kaltinamasis išvadų nepadarė, turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką (-us) nusikaltimą (-us), vėl padarė tokį patį nusikaltimą, savo elgesiu kelia pavojų ir ypatingai kenkia kartu gyvenantiems nepilnamečiams vaikams, kurie dėl tokio iš esmės nuolatinio (b. l. 33-41) kaltinamojo elgesio patiria didelį stresą, mažametė nukentėjusioji po nusikaltimo lankosi pas psichologą, kaip tai nurodė nukentėjusioji V. P., teismas mano, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas už nusikaltimus kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijose numatytas terminuotas laisvės atėmimo bausmes (BK 50 str.), didesnes nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 str. 2 d.), bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.), subendrintą bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam galėtų būti pasiektas neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas – asmuo, turintis psichologinę problemą. Galimai tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimose arba patys buvo smurto aukos. Kadangi smurtautojas dažniausiai smurtauja prieš už jį silpnesnius asmenis, jis jaučia gėdą, jaučiasi nepilnavertis, tačiau nežino išeities, o bandydamas save kaip nors pateisinti, jis ir toliau elgiasi neteisėtai. Kadangi smurtautojų savivertė yra žema, dažnai jiems labai svarbus kitų žmonių įvertinimas, pripažinimas, geras įvaizdis, todėl artimoje aplinkoje smurtaujantys žmonės visuomenėje nori pasirodyti nepriekaištingais. Taip pat smurtautojas dažniausiai save pateikia kaip auką, todėl manipuliuodamas, siekdamas prisidengti gerais tikslais, žmones, prieš kuriuos jis smurtauja, o ypač vaikus, smurtautojas priverčia jaustis atsakingais ir kaltais dėl to, kas vyksta. Tačiau smurtautojas turi suvokti, kad smurtas kito žmogaus atžvilgiu neleis jam pasijusti nei stipriu, nei visaverčiu, nes smurto aukos jį niekins ir jo nekęs. Smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui. Ilgą laiką auka, gyvendama su smurtaujančiu asmeniu, jaučiasi bejėgė ką nors pakeisti, neteisingai verčiama jaustis kalta dėl visko, kas vyksta šeimoje, todėl pirmoji ir vienintelė išeitis aukai - kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes smurtautojas bijo viešumo, kitaip smurtaujančio asmens sustabdyti nėra jokios galimybės.

Kaltinamasis, būdamas psichiškai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar išprovokavusią smurtautoją, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2017-10-28 iki 2017-10-30 (b. l. 68, 72). Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų V. P. ir S. L., gyv. (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie jų arčiau nei 30 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su jomis nuo 2017-10-30 iki 2017-12-30. Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir kaltinamojo sulaikymo.

Daiktiniai įrodymai. CD su S. L. apklausos vaizdo įrašu, saugomas prie bylos, paliktinas saugoti prie bylos.

Nuosprendžio kopiją būtina išsiųsti ir Kėdainių r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl įvertinimo, ar vaikams gyventi šeimoje yra saugu, kadangi šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, vaikų akivaizdoje kaltinamasis ir jo sutuoktinė – vaikų motina V. P., nors ji šioje byloje ir pripažinta nukentėjusiąja, įvykio metu savo valia vartojo alkoholį, smurtas šeimoje ir vaikų akivaizdoje vyksta ne pirmą kartą, kaltinamasis nuolat netinkamai elgiasi su savo sutuoktinės nepilnamečiais vaikais (terorizuoja, pravardžiuoja - kaip tai nurodyta šeimos lankymo žurnale), dėl ko vaikai sistemingai patiria fizinį ir/ar psichologinį smurtą, tačiau nukentėjusioji nesugeba užtikrinti, kad kaltinamasis šeimoje negyventų, nesugeba užtikrinti, kad vaikai gyventų saugiai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sutuoktinės sveikatos sutrikdymas) ir BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui), ir nuteisti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymus sutuoktinės sveikatos sutrikdymas) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui) – 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu - griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti - 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą;remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą;

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: M. P. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-10-28 iki 2017-10-30 (1:1).

Kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų V. P. ir S. L., gyv. (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie jų arčiau nei 30 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su jomis, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistąjį sulaikius panaikinti.

Daiktinį įrodymą – CD, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).