Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. ir nukentėjusiosios V. P. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 1 metams laisvės atėmimo, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: M. P. įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. P. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. spalio 28 d., apie 23.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną kartą sudavė savo šeimos narei ir sutuoktinei V. P. į veidą, ranka įdrėskė į veidą, padarydamas nukentėjusiajai poodinę ir raudonio kraujosruvas ir odos nubrozdinimą lūpose ties kairiu burnos kampu ir odos nubrozdinimą dešinės akies apatiniame voke, tuo nežymiai sutrikdė V. P. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.Be to, jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2017 m. spalio 28 d., apie 23.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mušamą mamą V. P. bandžiusiai ginti mažametei podukrai S. L., gim. 2005 m. gegužės 26 d., tyčia ranka vieną kartą sudavė į veidą, o mažametei iškvietus policiją, sugriebė ją už plaukų, pargriovė ir laikydamas už plaukų tempė ją per grindis, tuo šiais smurtiniais veiksmais sukėlė mažametei nukentėjusiajai fizinį skausmą.Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažindamas M. P. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam už kiekvieną nusikaltimą realias laisvės atėmimo bausmes. Bausmes subendrinęs, teismas, remiantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažino 1/3.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. P. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę, netaikant realaus laisvės atėmimo, o nesant tokiai galimybei, sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės terminą.Apeliantas teigia, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, ką teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau nesilaikydamas BK 61 straipsnio 4 dalies, paskyrė per griežtą 1 metų 9 mėnesių bausmę pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nors sankcijos vidurkis yra 1 metai. Be to, kaltės prisipažinimo atveju, teismas žadėjo skirti jam švelnesnę nei vidurkis bausmę. Taip pat nevertinta tai, kad apeliantas nusikalto dėl nukentėjusiosios neištikimybės, kuo ir buvo išprovokuotas nusikaltimas. Šiuo metu jis su nukentėjusiąja yra susitaikę, pastaroji jam atleido už jai ir jos dukrai padarytus nusikaltimus. Apeliantas padeda nukentėjusiajai išlaikyti tris jos nepilnamečius vaikus. Todėl teismas galėjo nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Taip pat teismas nevertino galimybės susitaikyti nuteistajam su nukentėjusiąja ir tuo pagrindu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.Apeliaciniame skunde nukentėjusioji V. P. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir sušvelninti M. P. paskirtą bausmę, paliekant jį laisvėje.Skunde ji teigia, kad M. P. paskirta bausmė yra per griežta, nes dėl įvykusio tarpusavio konflikto kalta yra ir ji, o pasiuntus M. P. atlikti laisvės atėmimo bausmę, jai bus labai sunku, nes jis padeda materialiai išlaikyti jos tris nepilnamečius vaikus. Ji M. P. atleido už prieš ją ir jos dukrą padarytus nusikaltimus, todėl nori, kad byla būtų nutraukta arba M. P. būtų paliktas atlikti bausmę laisvėje.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl M. P. paskirtos bausmės griežtumo ir kitų klausimų

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas M. P. bausmes už kiekvieno nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmes už kiekvieną nusikaltimą bei subendrinęs bausmes BK 63 straipsnio 5 dalies pagrindu, t. y. apėmimo būdu, paskyrė subendrintą bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažino vienu trečdaliu.M. P. nuteistas už dviejų tyčinių nesunkių smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Šias veikas jis padarė prieš tai būdamas teistas penkis kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe tris kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Paskutinį kartą 2016 m. vasario 17 d. jis nuteistas už analogiško nusikaltimo padarymą, t. y. už smurtą prieš tą pačią nukentėjusiąją, nepilnamečio vaiko akivaizdoje. Nuteistasis nusikalto neišnykus teistumams, jis baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtos baudos nesumokėtos, nuteistasis nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Ankstesniais teistumais M. P. paskirtos bausmės, tiek nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, tiek ir laisvės atėmimo bausmės, teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, nes jis ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, taip įrodydamas savo pavojingumą visuomenei. Todėl įvertinęs tai, apylinkės teismas už kiekvieną nusikaltimą nuteistajam parinko teisingą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nuteistasis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau yra dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą). Todėl teismas, tai įvertinęs bei atsižvelgęs į tai, kad padarytos dvi smurtinės veikos prieš skirtingus asmenis viena po kitos, nuteistajam už pirmojo BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, o už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė gerokai griežtesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Šias bausmę apylinkės teismas pagrįstai subendrino apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu) ir paskirtą subendrintą bausmę, pritaikęs BK 64¹ straipsnį, pagrįstai sumažino vienu trečdaliu. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvados, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už kiekvieną padarytą nusikaltimą yra paskirta per griežta bausmė ar paskirta per griežta subendrinta laisvės atėmimo bausmė.Skunde nuteistasis M. P. prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti (to iš esmės savo skunde prašė ir nukentėjusioji V. P.). Tačiau toks prašymas negali būti tenkinamas. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, kad teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys: Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai M. P. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad M. P. nuteistas už dviejų tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą, šiuos nusikaltimus jis padarė būdamas anksčiau penkis kartus teistas – trys ankstesni teistumai už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, o paskutinis teistumas – už analogišką veiką prieš tą pačią nukentėjusiąją V. P. (tuo metu V. M.). Vieną kartą nuteistajam jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tiek ši priemonė, tiek kitos bausmės, tame tarpe laisvės atėmimo bausmės, M. P. elgesio nekoregavo, jokių išvadų jis nepadarė ir toliau darė nusikaltimus, taip įrodydamas savo pavojingumą visuomenei ir netinkamą požiūrį į jam privalomas elgesio taisykles. Nuteistasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalto būdamas recidyvistu, baustas administracine tvarka, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas. Todėl įvertinus tai konstatuojama, kad nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti M. P. paskirtos bausmės vykdymą.Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teismas nesvarstė galimybės susitaikyti nuteistajam su nukentėjusiąja ir tuo pagrindu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju ir bylos nutraukimo galimybę reglamentuojantis BK 38 straipsnis numato imperatyvius reikalavimus, kurie turi būti įvykdyti norint taikyti šio straipsnio nuostatas kaltininkui ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Vienas iš BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų imperatyvių reikalavimų yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju įvertinus ankstesnius M. P. teistumus bei tai, kad jis ir anksčiau teistas už fizinio smurto panaudojimą prieš tą pačią nukentėjusiąją, nėra pagrindo daryti išvados, kad M. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl šiuo atveju nesant bent vieno iš BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, taikyti šio straipsnio nuostatas ir atleisti M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti – pagrindo nėra.Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu M. P. apylinkės teismas už kiekvieną nusikaltimą paskyrė teisingas bausmes (subendrintą laisvės atėmimo bausmę), todėl nėra įstatyminio pagrindo keisti nuosprendį. Todėl nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinių skundų motyvai, jog M. P. paskirta per griežta bausmė, nes neįvertinta nuteistojo šeiminė padėtis, jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, neįvertintos įvykusio konflikto priežastys, o teismas tariamai žadėjo M. P. švelnesnę bausmę, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. P. ir nukentėjusiosios V. P. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.