- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- I1-2863-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00332-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. P. su skundu kreipėsi (b. l. 1–3) į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, ir atsakovės atstovas), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų 2018 m. kovo 23 d. – 2018 m. gegužės 31 d. ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. – 2020 m. sausio 13 d. laikotarpiais (toliau – ir ginčo laikotarpiai), atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. jis buvo paskirtas į 1-o būrio 4-ą sekciją ir periodiškai ten buvo laikomas su 5 asmenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. sausio 13 d. paskirtas į 5-ą sekciją ir buvo laikomas su 6 asmenimis. Skunde nurodė, jog patalpose nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas. Patalpos buvo perpildytos baldų. Pareiškėjas tvirtino, kad patalpose nebuvo įrengta drabužių, rankšluosčių džiovyklų, todėl drėgni drabužiai įgaudavo pelėsio kvapą. Nurodė, kad 1-ame būryje nebuvo laisvalaikio kambario. Skunde teigė, kad patalpose nebuvo įrengta po 2 kabliukus viršutiniams drabužiams, kabliukų rankšluosčiams kiekvienam asmeniui, nebuvo stalo, taburečių. Dėl tokių nežmoniškų kalinimo sąlygų ilgą laikotarpį pareiškėjas patyrė diskomfortą, orumo pažeminimą, emocinę įtampą, fizinį skausmą. Pareiškėjo nuomone, atsakovė neveikė taip, kaip turėjo veikti, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į skundą (b. l. 13–18) prašė T. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiais bausmę atliko nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. 1-o būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje, o nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. sausio 13 d. – 1-o būrio 5-oje gyvenamojoje patalpoje. Patalpose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Pažymėjo, kad bendrabučio tipo patalpose nuteistieji gali laisvai judėti, sportuoti ir užsiimti kita prasminga veikla. Atsiliepime nurodė, kad karantino patalpose yra įrengta 10 miegamųjų vietų. Atsakovės atstovas nurodė, jog 1-ame būryje yra įrengtos skalbimo mašinos ir skalbinių džiovyklos. Tvirtino, kad 1-ame būryje poilsio kambario nėra, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad įstaiga užtikrina tinkamą gyvenamųjų patalpų aprūpinimą baldais ir inventoriumi, nuteistųjų sugadinti ar sulaužyti baldai, inventorius nedelsiant taisomi arba keičiami naujais. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjo argumentai, kad jis patyrė emocinę depresiją ar dvasinių išgyvenimų, yra nepagrįsti. Atsakovės atstovas vertino, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, jog jis patyrė neturtinę žalą dėl pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią T. P. kildina iš tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo laikotarpiais nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. sausio 13 d., atlyginimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog Pravieniškių PN-AK administracija 1-o būrio 4-oje ir 5-oje gyvenamosiose patalpose neužtikrino nustatyto minimalaus, vienam nuteistajam tenkančio, gyvenamojo ploto.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punkte buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama tik tuo atveju, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.), todėl daroma išvada, kad, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime, 2020 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 61-1139 ir 2020 m. kovo 12 d. pažymoje Nr. 77-436 pateikė duomenis apie 1-ojo būrio 4-oje ir 5-oje gyvenamosiose patalpose gyvenusių nuteistųjų skaičių, šių patalpų plotą (b. l. 14, 20, 21). Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. buvo paskirtas į 1-ąjį būrį, 4-ą gyvenamąją patalpą, kurios plotas 15,26 kv. m, joje faktiškai gyveno 5 nuteistieji. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. sausio 13 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 5-ą gyvenamąją patalpą, kurios plotas 27,30 kv. m, joje buvo įrengtos 6 miegamosios vietos ir faktiškai bausmę atliko 5 nuteistieji.
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimą į konkrečias gyvenamąsias patalpas, šių patalpų plotą, jose ginčo laikotarpiais faktiškai gyvenusių asmenų skaičių, todėl darydamas išvadas jais remiasi. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui 4-oje gyvenamojoje patalpoje teko 3,052 kv. m ploto, o 5-oje gyvenamojoje patalpoje – 5,46 kv. m ploto.
Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpose nebuvo įrengta kabliukų viršutiniams drabužiams ir rankšluosčiams; nebuvo stalo ir taburečių. Taip pat tvirtino, jog 1-ame būryje nebuvo įrengta drabužių džiovyklų.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 1 punkte numatyta, kad bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje turi būti metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė prie lovos – 1 vnt. 1 asmeniui; taburetė ir / arba kėdė ir / arba suolai – pagal poreikį; stalas – 1 vnt.; šiukšlių dėžė – 1 vnt.; valymo inventorius: šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas; sieninė pakaba arba spinta – ne mažiau kaip po 2 kabliukus 1 asmeniui. Aprūpinimo normų 8 punkte numatyta, jog turi būti įrengta džiovykla arba drabužių džiovinimo įrenginys – 1 vnt.; lentyna avalynei džiovinti – pagal poreikį.
Byloje esančioje Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. kovo 12 d. pažymoje Nr. 77-436 (toliau – ir Pažyma) (b. l. 21) nurodyta, kad įstaiga užtikrina tinkamą gyvenamųjų patalpų aprūpinimą baldais ir inventoriumi, nuteistųjų sugadinti ar sulaužyti baldai, inventorius nedelsiant taisomi arba keičiami naujais. Pažymos 3 punkte nurodyta, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus 1-ame būryje tam numatytose vietose įrengtos skalbimo mašinos, skalbinių džiovyklos. Įstaiga užtikrina galimybę nuteistiesiems skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, avalynę. Džiovinimo vietos po stoginėmis įrengtos ir būrio kieme. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais į bylą oficialiais duomenimis. Nors pareiškėjas skunde tvirtino priešingai, tačiau, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, prieštaravimų nereiškė, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepaneigė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. sausio 13 d. į Pravieniškių PN-AK dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė (Pažymos 6 punktas). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų keipęsis ir ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK nepažeidė Aprūpinimo normų 1 ir 8 punktų, todėl šioje dalyje nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumą.
Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog 1-ame būryje nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Atsakovės atstovas pripažino, kad 1-ame būryje poilsio kambarys nuteistiesiems nėra įrengtas, todėl šiuo atveju konstatuotini neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai, tačiau kartu pažymėtina, jog pareiškėjas subjektyvių pasekmių dėl poilsio kambario neįrengimo skunde neišdėstė.
Pareiškėjas prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, skausmą, reputacijos pablogėjimą. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiškėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pirmojo sektoriaus resocializacijos skyriaus psichologės 2020 m. kovo 9 d. pažyma Nr. 85-199 patvirtina, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę 1-ame sektoriuje laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. bei nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. sausio 13 d. į pataisos namų psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos įkalinimo sąlygos, nesikreipė (b. l. 22). Vis dėlto teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatyto pažeidimo (poilsio kambario neįrengimo) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).
Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, nesant duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl jų atsakovės atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, taip pat įrodymų apie šio pažeidimo pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. P. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista T. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje sąlygas.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.