- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-16
- Bylos Nr.
- 1-520-1081/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36386-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Kaltinamasis
- J. L.
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokurorui S. P., kaltinamajai J. L., kaltinamosios gynėjui advokatui V. K.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pensininkė, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. L. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o būtent: J. L. 2019 m. rugpjūčio 25 d. laikotarpiu nuo 00:30 val. iki 01:29 val., nuo (duomenys neskelbtini), Palanga iki Gintaro - Joskaudų g. sankryžos, Lazdininkų k., Kretingos r. vairavo automobilį Mitsubishi Space Star, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi – 2019 m. rugpjūčio 25 d. 01:51 val., alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM- 0393 jai nustatytas 1,89 ‰ (promilių) neblaivumas.
J. L. savo kaltę pripažino ir apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad rugpjūčio 25 d. buvo nuvažiavę su vyru pas dukrą į Palangą. Ėjo pasivaikščioti, paskui buvo pas dukrą, gėrė šampano, degtinės, ji išgėrė 2-3 stikliukus. Važiuoti namo nesiruošė, ji išgėrusi nuėjo miegoti. Maždaug valandą pamiegojo, tada dukra su jos vyru susipyko, pradėjo varyti jį lauk, todėl ji atsikėlė ir su vyru išėjo į lauką. Sėdėjo ant suolelio, galvojo, kad viskas gerai, parvažiuos, todėl nusprendė važiuoti. Vyro tą vakarą neklausė, buvo susinervinusi, tačiau vyras gali daryti jai teigiamą įtaką. Pirmą kartą vairavo neblaivi, labai dėl to gailisi
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios J. L. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos pačios visiško prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):
2019 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 01:25 val., Kretingos r., Lazdininkų k., Gintaro - Joskaudų g. sankryžoje patikrinimui sustabdytas automobilis Mitsubishi Space Star, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojai gim. (duomenys neskelbtini), alkoholio matuokliu nustatytas vidutinis 2,14 promilių girtumo laipsnis, po 22 min. atlikus antrą tikrinimą nustatytas 1,89 promilių girtumo laipsnis, Nustatyta, kad vairuotoja yra J. L., ji elgėsi ramiai, su pažeidimu sutiko, nesiginčijo (b. l. 5);
asmens blaivumo patikrinimo rezultatais, kuriuose užfiksuota, kad J. L. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0393 2019 m. rugpjūčio 25 d. 01.29 val. nustatytas 2,14 promilių girtumas, 01.51 val. tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 1,89 promilių girtumas (b. l. 6);
alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM 0393 patikros sertifikatu Nr. 0971589, patvirtinančiu, kad alkotesterio patikra, kuriuo nustatytas J. L. neblaivumas galioja iki 2019 m. spalio 15 d. (b. l. 8);
2019 m. rugpjūčio 25 d. apžiūros protokolu su priedais, kuriuose užfiksuotas J. L. vairuotas automobilis Mitsubishi Space Star, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis Kretingos r., Lazdininkų k., ties Joskaudų - Gintaro g. sankryža (b. l. 15-22);
liudytojo R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad J. L. yra jo žmona. Automobilis Mitsubishi Space Star, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokoje, tačiau registruotas jo vardu ir priklauso jam. Tik tiek, kad tuo automobiliu nuolat važinėja žmona. 2019 m. rugpjūčio 24 d. su žmona išvyko į Palangos miestą pasivaikščioti. Pasivaikščioję, grįžo pas dukrą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Pas dukrą vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau ar gėrė žmona nematė. Žmona nuėjo miegoti, o jie pas dukrą vartojo alkoholį. Jis susibarė su dukra ir ji pradėjo varyti jį lauk. Kadangi jis negalvojo, kad žmona gali būti apsvaigusi nuo alkoholio, jai atsikėlus išvažiavo namo. Automobilį vairavo žmona J. L., jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuojant Lazdininkų k., Kretingos r. juos sustabdė policijos pareigūnai ir žmonai buvo nustatytas girtumas. Jį tai tikrai nustebino, nes negalvojo, kad žmona yra apsvaigusi nuo alkoholio, tikrai nematė, kad ji būtų gėrusi nors kiek alkoholio. Gal ji ir gėrė alkoholio, bet matomai tada, kai jis buvo išėjęs ar parūkyti, ar į tualetą (b. l. 43-44).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą J. L. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi ji vairavo automobilį Mitsubishi Space Star, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,89 promilių neblaivumas.
Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. J. L. du kartus buvo tikrinama alkoholio matuokliu Alcotest 6810, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, todėl pagrindo abejoti nustatytu J. L. neblaivumu teismas neturi.
Kaltinamosios J. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. L. anksčiau neteista ( b. l. 50), administracine tvarka bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nesusijusius su alkoholio vartojimu (b. l. 51-52), psichikos sveikatos įstaigose negydyta, pensininkė.
Teisme gautas R. L. prašymas atleisti kaltinamąją J. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būto paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Būti laiduotoju byloje pateikęs prašymą R. L. yra kaltinamosios sutuoktinis. Jis paaiškino, kad tą vakarą buvo pas podukrą Palangoje. Jis nematė, kad sutuoktinė vartojo alkoholį, nes žiūrėjo televizorių, išeidavo parūkyti. Susibarė su dukra, kuri pradėjo jį varyti lauk, todėl su žmona, kuri tuo metu kokią valandą jau miegojo, išvažiavo namo. Jeigu būtų matęs, kad sutuoktinė yra išgėrusi, nebūtų leidęs jai važiuoti. Mano, kad gali daryti jai teigiamą įtaką, kad ji daugiau neblaivi nebevažiuos, nes ir ji pati supranta, verkia kiekvieną dieną, ir jis to neleistų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. L. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis saugos įmonėje, charakterizuojamas teigiamai (b. l. 90).
Įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į tai, jog kaltinamoji J. L. nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra, automobilio saugojimo išlaidos šioje byloje sumokėtos ( b. l. 39-40), teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jos sutuoktinis R. L., atsižvelgus į jo asmenines savybes, yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti sutuoktinei teigiamą įtaką.
Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti J. L. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais uždraudimo naudotis specialia teise ir turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,89 promilių girtumas, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad J. L. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nedirba, neteista, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jai nustatytinas trejų metų šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. L. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkei vairuojant automobilį Mitsubishi Space Star, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilis Mitsubishi Space Star, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas kaltinamosios sutuoktinio R. L. vardu, kaltinamoji J. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad automobilis yra įgytas santuokoje ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio Mitsubishi Space Star, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis), teismas preziumuoja, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek kaltinamajai J. L., tiek jos sutuoktiniui R. L..
Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą ar 5 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Baudžiamoji byla Nr. Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-291-699/2016). Taigi tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ar taikyti šio turto vertę atitinkančios sumos ar jos dalies išieškojimą iš kaltininko ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtą neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendis byloje Nr. Nr. 1A-493-654/2017).
Teismo vertinimu, atleidus J. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, automobilio konfiskavimas būtų proporcinga poveikio priemonė, todėl automobilis Mitsubishi Space Star, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, o R. L. išaiškintina, kad jis savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka (BK 72 straipsnis).
J. L. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (b. l. 72-73), rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 68-69) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 76-77) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Paimtas dokumentas – J. L. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas pažymėjimą išdavusiai institucijai VĮ Regitra.
Nuosprendžiui įsiteisėjus laikinas nuosavybės apribojimas automobiliui Mitsubishi Space Star, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-31), panaikintinas.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės J. L. ir laiduotojui R. L. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinės pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–307 straipsniais,
nusprendžia:
J. L., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant ją laiduotojo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato dvejiems metams ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi paskirti J. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui, poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 26 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis paskirti J. L. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį Mitsubishi Space Star, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus paimtą dokumentą – J. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti pažymėjimą išdavusiai institucijai VĮ Regitra.
Nuosprendžiui įsiteisėjus laikiną nuosavybės apribojimą automobiliui Mitsubishi Space Star, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti.
jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui R. L., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.