- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-17
- Bylos Nr.
- 1S-1387-658/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00049-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Nuteistasis
- V. V.
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, nedalyvaujant prokurorui ir nuteistajam, teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Antanaitienės skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties, kuria patvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisijos) 2015 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 857 taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nuteistas 2013-05-20 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2 epizodai), 286 str., 63 str., 1, 4, 6 d., paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau teistas 7 kartus. Bausmės pradžia: 2012-02-29 Bausmės pabaiga: 2017-08-29.
Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-05-26 nutarimu Nr. 857, įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nutarta nuteistajam V. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė nepritarė Komisijos nutarimui.
Skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartimi teismas patvirtino Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. V. konstatavęs, kad įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės kartu užtikrinant teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimą.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-06-25 nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos 2015-05-26 nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. V.. Skunde nurodoma, kad V. V. anksčiau teistas septynis kartus, šis teistumas aštuntas. Nusikalstamą veiką padarė organizuotoje grupėje. Dabartiniai teisės pažeidimai yra sunkesni nei ankstesni. Praeityje nuteistasis lygtinai paleistas buvo du kartus, iš jų vieną kartą grąžintas atlikti likusią dalį bausmės. Po to darė naujus nusikaltimus. Kaltę dėl padarytų nusikaltimų neigia. Tai rodo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą, tai, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nepateisino teismo išreikšto pasitikėjimo, kas neleidžia daryti išvadą, jog nuteistasis pasitaisė, laikysis įstatymų ir nenusikals. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Teistumų skaičius, jų pobūdis, net ir įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas teigiamai, leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į prokurorės skundą nuteistasis V. V. nesutinka su pateiktu skundu ir nurodo, kad įstatymas nedraudžia taikyti BVK 157 straipsnio asmenims, kurie anksčiau buvo lygtinai paleisti ir vėl padarė naujas nusikalstamas veikas ar buvo grąžinti atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę į pataisos įstaigą. Teigia, kad šiuo metu jo požiūris yra pasikeitęs, turi šeimą, sūnų, gali gyventi visuomenėje, dirbti ir nebūti visuomenės išlaikomas. Pažymi, kad pataisos namuose nenusižengė nustatytai tvarkai, ne kartą buvo skatinamas už gerą ir nepriekaištingą elgesį. Mano, kad lygtinio paleidimo netaikymas vien dėl ankstesnių asmens teistumų prieštarautų BVK 157 straipsnio prasmei, baudžiamosios politikos principams ir tikslams.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės skundas tenkinamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Ši išvada yra daroma įvertinus aplinkybių visumą: nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, taip pat ir neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kt. Teismas tvirtina Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, tik tuo atveju, jei įvertinęs paminėtas aplinkybes padaro išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Vertindamas prokurorės skundo argumentus ir analizuodamas apylinkės teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai vien tik išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo metu ir deramai neįvertino kitų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepakankamai pagrįstą išvadą, kad nuteistasis, būdamas laisvėje lygtinio paleidimo laikotarpiu, nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos V. V., atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, laisvėje ketina dirbti. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir, kad probacija gali būti sėkminga.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir sistemiškai aiškinant BVK 8 straipsnio 1 dalies, 157 straipsnio 1 dalies bei BK 41 straipsnio nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt., t.y. į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, turi būti įvertinta: ar nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar bus pakankamai nubaustas, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Taikant lygtinio paleidimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas, o po to jo teisinės padėties švelninimas taikant lygtinio paleidimo institutą, negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo vertintinas ir likusios bausmės bei atliktos bausmės santykis, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, kadangi teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Klausimo nagrinėjimo metu nuteistasis yra neatlikęs 2 metų 1 mėnesio ir 12 dienų iš jam paskirtos 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Kadangi teisingumo principas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieką tokią bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti, sprendžiant klausimą dėl galimybės lygtinai paleisti nuteistąjį, turi būti įvertinta ar jis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, ar toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, bus pasiekti bausmės tikslai. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad V. V. atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama užtikrinti tikslus, kurių buvo siekiama apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam skiriant individualizuotą 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pastebėtina, kad psichologinės tarnybos išvados duomenimis nuteistasis kaltę pripažįsta iš dalies, o savo indelį nusikaltimo įvykdyme linkęs minimizuoti. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad V. V. nuteistas už sunkų tyčinį nusikaltimą, padarytą organizuotoje grupėje. Anksčiau teistas septynis kartus, šis teistumas aštuntas, praeityje nuteistasis buvo du kartus lygtinai paleistas, iš jų vieną kartą grąžintas į laisvės atėmimo įstaigą atlikti likusią dalį laisvės atėmimo bausmės. Ir nors ankstesni teistumai bei grąžinimas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį nėra absoliutus pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau šiuo atveju tai leidžia spręsti apie tai, kad anksčiau taikytos nuteistojo padėtį švelninančios priemonės nedavė teigiamų rezultatų. Priešingai, V. V. nepasimokė ir nepasitaisė, nepadarė išvadų dėl savo netinkamo elgesio bei pakartotinai padarė nusikaltimus. Be to, kas labai svarbu, dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis nei ankstesni. Akivaizdu, jog nuteistajam anksčiau taikytos jo padėtį švelninančios priemonės nedavė teigiamų rezultatų. Todėl darytina išvada, jog šiuo metu nuteistojo padėtį švelninančių priemonių taikymas V. V. gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų skatinanti nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Tą patvirtina ir psichologinės tarnybos išvada, kurioje konstatuota, jog nuteistasis linkęs rizikuoti, negalvoja apie pasekmes, lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai, nelinkęs mokytis iš savo klaidų. Svarbus veiksnys sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas. Šiuo metu V. V. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė (69 balai pagal OASys metodiką). Visų byloje nustatytų aplinkybių visuma šiuo metu trukdo pagrįstai manyti, kad nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė teigiamam nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo metu, nevertindamas nuteistojo elgesio kartu su kitomis aplinkybėmis, susijusiomis tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, kurios yra vienodai svarbios sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos tiek Socialinio tyrimo, tiek Psichologinės tarnybos išvadose dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo tris kartus paskatintas, vidaus tvarkos taisyklių ir nustatytų režimo reikalavimų nepažeidė, bausmės atlikimo metu dirba, mokosi, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra svarbios ir rodo teigiamos pokyčius. Tačiau, kaip jau buvo minėta, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 str. 1 d.), visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju tokios išvados padaryti nėra faktinio pagrindo.
Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi, priimtoje byloje Nr. 1S-678-658/2015. Tačiau šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas teisingai identifikavo apygardos teismo nutartyje pateiktą teisės aiškinimo taisyklę, tačiau neatsižvelgdamas į faktinių aplinkybių skirtumus ją netinkamai pritaikė nagrinėjamoje byloje. Byloje Nr. 1S-678-658/2015 nuteistasis buvo paleistas lygtinai nuo 3 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės, o nagrinėjamoje byloje nuteistasis dar yra neatlikęs 2 metų 1 mėnesio ir 12 dienų laisvės atėmimo bausmės. Taigi V. V. likęs atlikti bausmės laikotarpis yra daugiau nei aštuonis kartus ilgesnis. Minėtoje byloje nuteistasis bausmę atliko už trijų nusikalstamų veikų padarymą iš kurių viena yra apysunkis nusikaltimas ir du nesunkūs nusikaltimai. Nuteistasis dėl padarytų nusikaltimų pilnai prisiėmė atsakomybę, neteisino ir nemažino savo vaidmens juose. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, V. V. nuteistas už dviejų nusikaltimų padarymą, iš kurių vienas yra sunkus. Nusikaltimas padarytas organizuotoje grupėje. Kaltę pripažino tik iš dalies, o savo indelį nusikaltimo įvykdyme linkęs minimizuoti. Taigi teismas nepagrįstai sutapatino situacijas kuomet asmuo bausmę atlieka už buitinio konflikto metu padarytą nusikalstamą veiką, yra atlikęs praktiškai visą jam paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį bei visiškai prisiėmęs atsakomybę dėl savo poelgio su situacija, kuomet asmuo atlieka bausmę už itin pavojingo visuomenei nusikaltimo padarymą – neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, kaltę pripažįsta tik iš dalies, o nusikalstamos veikos padarytos organizuotoje penkių asmenų grupėje, suvokiant nusikalstamos veikos pobūdį bei siekiant gauti finansinės naudos. Akcentuotina, jog klausimo ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo vadovautis teismo priimta nutartimi, dėl lygtinio paleidimo taikymo kitam nuteistajam, kuomet faktinės bylų aplinkybės yra skirtingos.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių, padarytos išvados, kad V. V. laikysis įstatymų ir nenusikals, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybės, todėl apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, naikinama kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 857 taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.