Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. D. ieškinį atsakovui M. J., trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, L. J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų A. J., R. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, L. J. priešieškinį ieškovei Z. D. ir atsakovui M. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir globos nustatymo, institucijos teikiančios išvadą – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Laikinai apribojo tėvų valdžią Z. D. ir M. J. nepilnametės dukros P. J., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Nustatė nuolatinę globą nepilnametei P. J., jos nuolatine globėja skyrė L. J., nustatant jos gyvenamąją vietą pagal globėjos gyvenamąją vietą.Priteisė iš Z. D. ir M. J. išlaikymą nepilnametei P. J. mokamą periodinėmis išmokomis iš kiekvieno po 250 Lt kas mėnesį nuo priešieškinio pateikimo 2014 m. vasario 7 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.Nustatė, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos globėja L. J. uzufrukto teise.Kitoje dalyje priešieškinį atmetė.Priteisė iš Z. D. ir M. J. po 500 Lt L. J. už advokato teisines paslaugas, po 219,17 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Sprendimo dalis dėl globos nustatymo, globėjos paskyrimo ir išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) Z. D. ir atsakovas M. J. yra nepilnametės P. J., gim. (duomenys neskelbtini), biologiniai tėvai. 2005 m. balandžio 28 d. mergaitė buvo paimta iš motinos ir laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) kūdikių namuose, nes neblaivi motina neužtikrino tinkamos priežiūros ir mergaitės gyvybei grėsė pavojus. Dėl tokio elgesio motinai Z. D. buvo skirtas įspėjimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį. Tą pačią dieną iš (duomenys neskelbtini) kūdikių namų dukrą pasiėmė atsakovas M. J. ir parsivežė į brolio ir jo žmonos (J.) namus, kuriuose mergaitė gyvena iki šiol (gyvena nuo pusės metų). Oficialiai dukros gyvenamoji vieta su atsakovu nustatyta 2012 m. balandžio 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi bei priteistas išlaikymas dukrai iš motinos po 250 Lt, tačiau, šiuo atveju, atsakovas prašo apriboti jam ir ieškovei tėvų valdžią bei nustatyti dukros P. gyvenamąją vietą su L. J. (jo brolio žmona). Nepilnametė P. J. nenori gyventi su ieškove, nori gyventi su L. J. ir A. J., kuriuos vadina mama ir tėčiu.

Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė apeliantei laikinai apriboti tėvų valdžią.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 nutartis Nr. 3K-7-114/2013).

Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes bei pagrįstai apeliantei laikinai apribojo motinos valdžią dukros P. atžvilgiu. Kaip nustatyta, iš apeliantės, pusės metų amžiaus dukra, buvo paimta, nes apeliantė nesugebėjo ja rūpintis (dėl apeliantės girtavimo, kūdikis buvo atsidūręs pavojingoje gyvybei padėtyje). Nuo to laiko apeliantės dukra augo atsakovo brolio šeimoje (pas L. ir A. J.), apeliantė ja nesirūpino, išlaikymo neteikė, nelankė. Nuo 2012 m. balandžio 23 d., kai teismo sprendimu (nutartimi) buvo nustatytas mokėtinas išlaikymas (250 Lt) dukrai, apeliantė taip pat iš esmės išlaikymo neteikė (įsiskolinimas 2014 m. rugpjūčio 1 d. yra 3 011,61 Lt). Šiuo metu apeliantė niekur nedirba (per 2014 m. dirbo tik epizodiškai), pragyvenimo šaltinio neturi (teigia, kad išlaiko sugyventinis, kurio darbo užmokestis yra apie 1 100 Lt (atskaičius mokesčius)), gyvenamojo būsto neturi (gyvena nuomojamame (kieno nuomojamas nėra aišku) vieno kambario bute). Pagal nustatytą bendravimo tvarką (2012 m. balandžio 23 d. teismo nutartį), apeliantė dukros nelankė (aplankė tik keletą kartų) ir nelanko (t. 1, b. l. 91-96, atsakovo paaiškinimai, trečiojo asmens L. J. paaiškinimai, liudytojų parodymai), į bendrą psichologo konsultaciją su dukra apeliantė nenuvyko (t. 2, b. l. 69, 103, 106, 107, 108). Iš bylos medžiagos (t. 1, b. l. 34-36, t. 2, b. l. 22-24, atsakovo paaiškinimai, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojo A. S. parodymai), pačios apeliantės elgesio ir paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad ji yra konfliktiška, vartojanti necenzūrinius žodžius, nevengianti grasinimų bei fizinio smurto (2014 m. lapkričio 28 d. teismo nuosprendžiu (nuosprendis neįsiteisėjęs), baudž. byloje Nr. 1-446-791/2014, ji pripažinta kalta dėl L. J. sužalojimo (nesunkaus sveikatos sutrikdymas)). 2014 m. lapkričio 28 d. teismo nuosprendyje konstatuota, kad apeliantė bausta administracinėmis nuobaudomis už pasirodymą neblaiviai viešoje vietoje. Taip pat pažymėtina, kad apeliantės paaiškinimai (dėl dukros gyvenimo sąlygų, dėl termino nuo kada ji neaugino jos ir kt.), neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, joms prieštarauja, kas leidžia abejoti apeliantės sąžiningumu. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė vengia atlikti savo pareigas auklėjant dukrą, ja nesirūpina bei savo elgesiu daro žalingą įtaką vaikui, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai jai laikinai apribojo motinos valdžią vaiko atžvilgiu. Pažymėtina, kad šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Todėl pasikeitus situacijai ir apeliantei pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį (apeliantė turi susirasti darbą; padėti išlaikyti dukrą (teikti išlaikymą); pradėti realiai bendrauti su dukra, bet ne jį imituoti; savo doru elgesiu siekti dukters palankumo savo atžvilgiu; priimti Vaikų teisių apsaugos tarnybos teikiamą pagalbą, vykdyti jų rekomendacijas ir galimą veiksmų planą, siekiant susigrąžinti dukrą; ir pan.), t. y. išnykus laikino apribojimo pagrindams, apeliantė turi galimybę kreiptis dėl laikino apribojimo panaikinimo.

Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, jog nepilnametė dukra nėra išreiškusi nuomonės (sutikimo) gyventi pas L. J.. Pažymėtina, kad tiek raštu (paaiškinimas, t. 2, b. l. 111), tiek teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė P. J., aiškiai, argumentuotai išdėstė savo norą ir toliau gyventi su L. J., kur ji jaučiasi saugi, ir kurią vadina mama.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialines teisės normas, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.