Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2014-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-446-791/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-28
Bylos Nr.
1-446-791/2014
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00313-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Nukentėjusysis
L. J.
Kaltinamasis
Z. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-446-791/2014Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00313-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.2.4.5; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 28 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė,sekretoriaujant I. B., R. S.,dalyvaujant prokurorei J. Š.,kaltinamojo gynėjui Č. Ž.,nukentėjusiajai L. J.,specialistui S. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Z. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nesusituokusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. l d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamoji Z. D. 2014-03-31 apie 15.20 val. (duomenys neskelbtini) prie gyvenamojo namo verandos tyčia ranka sugriebė L. J. už drabužių ir ją pastūmė, nuo smūgio L. J. nugara atsitrenkė į lauko verandos sieną ir susimušė galvos pakaušį, po to ranka laikydama L. J. už drabužių, kita ranka sudavė apie penkis smūgius į nosies, kaktos, lūpos sritį ir į kairės rankos plaštaką, kuria nukentėjusioji bandydama išvengti smūgių dengė veidą, tuo nukentėjusiajai L. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo nosies nugarėlės srityje, kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių vokuose ir kairėje plaštakoje, nosies kaulų lūžimą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamoji Z. D. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2014-03-31 apie 15 val. dviračiu atvažiavo pas L. į namus. Ji klausė, kodėl L. jos dukters neleidžia į mokyklą, taip pat kodėl ją įtakoja. Norėjo pasikalbėti su dukra. Šiuo metu vyksta ginčas dėl dukters gyvenamosios vietos. Jai yra nustatyta su dukra bendravimo tvarka. Jai įvažiavus į kiemą, L. išėjo į lauką, stovėjo prie verandos durų. L. pasakė, kad šiandien yra pirmadienis, nelankymo diena. L. įėjo į verandą, o ji įėjo jai iš paskos. Būnant verandoje L. liepė jai išeiti. Ji atsakė, kad neis. L. ją stūmė per duris ir sudavė smūgius. Vėliau į verandą atėjo L. vyras A.. Jie abu ją stūmė pro duris. Ji gynėsi. Besigindama, norėdama atsistumti, ji ranka sudavė L.i į veidą. A. jai taip pat sudavė. Tuomet ji išėjo iš verandos. Lauke L. paskambino policijai. Galėjo vieną ar porą kartų netyčia suduoti L.i. Nesupranta, iš kur tie sužalojimai. Mano, kad suklastota specialisto išvada. Pareigūnai ją sulaikė važiuojančią dviračiu. Pareigūnams ji nesakė, kad J. jos atžvilgiu vartojo smurtą. Ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta. Mano, kad nukentėjusioji pareikšdama ieškinį, ją reketuoja.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji Z. D. pirminės apklausos metu parodė, kad L.i sudavė du smūgius (b.l. 55-56). Vėliau apklausta įtariamąja parodė, kad 2014-03-31 buvo nuvykusi pas L. J. į namus, tačiau čia jos nestumdė ir niekaip nemušė. Kai ji atvyko L. su vyru A. buvo neblaivūs. Tą dieną jų namuose ji buvo sumušta, tačiau nei į ligoninę, nei į policiją nesikreipė, nes nemanė, kad tai gali prieiti iki teismo. Nepagalvojo, kad L. rašys pareiškimą, nors nieko jai nepadarė (b.l. 61-62).

Nukentėjusioji L. J. parodė, kad kaltinamoji Z. D. yra jos globotinės motina. Dukra iš Z. D. 2005 metais yra paimta dėl jos girtavimo ir nuo to laiko ji rūpinasi kaltinamosios dukra. Šiuo metu vyksta ginčas dėl mergaitės tolimesnės globos. Įvykio dieną ji buvo namuose. Mergaitė atbėgo ir pasakė, kad dviračiu atvažiavo Z.. Ji išėjo į lauką. Kaltinamosios paklausė, kodėl atvažiavo pirmadienį, kadangi mergaitės lankymo diena yra antradienis. Ji pradėjo ją vadinti keiksmažodžiais. Pradėjo priekaištauti, kad ji mergaitės neleidžia į mokyklą. Ji jai atsakė, kad nežinanti, kada mergaitei baigiasi pamokos ir jur ją p[aleidž-ia mokyklinis autobusas. Įvyko žodinis konfliktas. Jai stovint prie verandos, kaltinamoji ją pastūmė, ji pakaušiu atsitrenkė į verandos sieną. Ji bandė įbėgti į verandos vidų. Tuomet kaltinamoji jai griebė už džemperio ir pradėjo ją mušti. Ji sudavė 5 ar 6 smūgius į veido sritį. Ji rankomis dengėsi veidą, todėl smūgiai buvo suduoti ir į ranką. Jai pasidarė silpna ir susmuko. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu atėjo jos vyras, kuris kaltinamąją paėmė už rankos ir išvedė į lauką. Tuomet kaltinamoji paėmė plytą ir keiksmažodžiu pagrasino. Sėdo ant dviračio ir iš kiemo išvažiavo. Apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie atsivedė kaltinamąją. Nuo suduotų smūgių lūžo nosis, buvo sumuštos rankos ir pakaušis, kraujosruvos ant veido. Gydėsi ambulatoriniu būdu. Prašo patenkinti civilinį ieškinį ir iš kaltinamosios priteisti 1000 Lt

Liudytojas policijos pareigūnas D. B. parodė, kad 2014-03-31 dirbo ekipaže su vyresniuoju patruliu T. B.. Dirbant buvo gautas budėtojo nurodymas nuvykti į įvykio vietą dėl sužalotos moters. Važiuojant į įvykio vietą, pamatė dviračiu važiuojančią moterį. Moteris papasakojo, kad įvyko konfliktas, kurio metu ji gindamasi netyčia sužalojo kitą moterį. Visi nuvažiavo į įvykio vietą. Lauke buvo nukentėjusioji. Matėsi, kad sumušta nukentėjusiosios nosis, iš nosies bėgo kraujas. Nepamena, kad kaltinamoji būtų skundusi, kad ją sužalojo.

Liudytojas A. J., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b.l. 38-39) teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, parodė, kad 2014-03-31 apie pietus, būdamas namo antrame aukšte išgirdo triukšmą, sklindantį iš pirmo aukšto ir žmonos riktelėjimą. Nubėgo žemyn pasižiūrėti kas vyksta. Namo verandoje pamatė savo žmoną L., kuri buvo pusiau gulimomis atsirėmusi nugara į verandoje esančią lovą, veidas buvo kruvinas. Z. tuo metu buvo viena ranka suėmusi žmonai už drabužių ir laikė ją prispaudusi prie lovos, o kita ranka jai trenkė į veido sritį. Kai Z. žmonai sudavė smūgį, jis iš karto griebė Z.i už rankos ir ją išvedė iš verandos į lauką. Pasakė, jog ji dingtų iš kiemo. Tuomet Z. radusi kieme plytą pagriebė ją į rankas ir užsimojo sakydama, kad jis tuoj gaus plyta. Jis jai liepė dingti iš kiemo. Tada ji plytą numetė ant žemės ir nuvažiavo su dviračiu. Žmona iškvietė policijos pareigūnus.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji L. J. 2014-03-31 kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydama, kad 2014-03-31 apie 15.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Z. D. sudavė jai smūgius, dėl ko buvo sulaužyta nosis (b.l. 1, 3).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nusikaltimas padarytas (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-9).

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-03-31 apie 15:34 val. vykstant į budėtojo nurodytą įvykio vietą, kur vyko moterų muštynės, sutiko dviračiu važiuojančią vieną iš konflikto dalyvių. Moteris prisistatė esanti Z. D., su ja atvyko į įvykio vietą. Vykstant moteris paaiškino, jog iš buvusio vyro sesės norinti atsiimti savo mergaitę ir įvyko konfliktas, moterys susistumdė ir ji trenkė kartą į veido sritį. Nuvykus juos pasitiko L. J., kuri paaiškino, jog buvo sumušta moters, kuri sėdi tarnybiniame automobilyje. L. J. nosis buvo kruvina (b.l. 10).

Suvestinės duomenys patvirtina, kad 2014-03-31 15 val. 34 min. įregistruotas įvykis dėl L. J. sumušimo (b.l. 11-14).

Iš Teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. G 309/14 (06) matyti, kad nukentėjusiajai L. J. padaryta odos nubrozdinimas nosies nugarėlės srityje, kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių vokuose ir kairėje plaštakoje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti veikiant nosies sritį ir kairę plaštaką kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą plokščią paviršių, mažai tikėtina (b.l. 28-30).

Teisiamojo posėdžio metu specialistas S. J. patvirtino savo išvadą. Parodė, kad nukentėjusioji apžiūrai atvyko 2014-04-01 apie 10.40 val. Apžiūrint, buvo konstatuota nosies netolygus odos nubrozdinimas, nosies ašis šiek tiek pakrypusi į dešinę, deformuota. Dešinės akies vokuose, ties vidinio voko plyšio kampu – 2,5 iš 3, kairės akies vokuose ties vidinių vokų plyšio kampu – 3 iš 4. Kraujosrūvos: buvo nosies nugarėlės ir akių vokų patinimas, taip pat nurodė skausmingą kairę pusę virš kairio antakio, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje 1, 4 delnakaulių srityje 9 iš 7 melsva kraujosrūva ir nežymus patinimas, nežymiai patinusi viršutinė lūpa. Daugiau kokių nors sužalojimų kūno paviršiuje nebuvo konstatuota. 2014-04-16 buvo pateikta asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė iš Alytaus apskrities ligoninės, kurioje matyti, kad buvo gydytojo apžiūrėta 2014-03-31, 17.00 val., asmuo skundėsi kraujavimu iš nosies, pakrypusia nosimi, sumušta. Be sąmonės nebuvo. Stebint nosies ašies pakrypimą į dešinę pusę, nosis patinusi, apčiuopiant gurgžda. Buvo atlikta šoninių nosies kaulų rentgenograma, iš kurios matyti, kad yra nosies kaulų lūžis. LOR gydytojas nurodė išvadą: nosikaulių ir pertvaros lūžimas, kraujavimas iš nosies. Išvada, kad L. J. padaryta odos nubrozdinimas nosies nugarėlės srityje, kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių vokuose ir kairėje plaštakoje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Parodė, kad trauminis poveikis gali ir nepalikti objektyvių trauminio poveikio žymių. Objektyvių trauminio poveikio žymių pasireiškimas priklauso nuo smūgio jėgos, nuo traumuojančio paviršių savybių traumuojamose vietose ir pan. Potrauminių poveikių gali ir nepasireikšti, gali būti tik skausmas, patinimas, paraudimas. Nosies kaulo lūžis ir kraujosruvos akių vokuose ties plyšiniais kampais ir nosies nugarėlės nubrozdinimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Antras trauminis poveikis – plaštaka. Sužalojimai padaryti veikiant nosies sritį ir plaštaką kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas kvalifikuotinas, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio, sutrikdyta sveikata ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Greičiau kaip per 10 dienų nosies kaulai nesugyja. Sužalojimo padarymo galimybė griūnant, atsitrenkiant į kietą, plokščią paviršių, mažai tikėtina. Griuvimo metu, sužalojama ne vien tik nosis, bet iškilusios veido dalys - kakta, antakių lankai, skruostikaulių sritis, smakras. Kraujosruva gali pasirodyti paros bėgyje. Rekomenduojame apžiūrai atvykti po paros laiko. Apžiūros metu patinimai matėsi akivaizdžiai. Pagrindinis įrodymas, kad nustatyti tokius sužalojimus, yra rentgeno nuotrauka. Nepriklausomai nuo to, ar žmogus kairiarankis, ar dešiniarankis, sužalojimo padarymas nuo to nepriklauso. Tikėtina, kad smūgis buvo suduotas į nosies priekį, bet galėjo kažkiek iš kairės į dešinę. Nosis yra palinkusi į dešinę, ji buvo pastumta iš kairės pusės. Tai gali atsirasti, tiek smūgiuojant iš kairės, tiek iš dešinės. Suduodant delnu, tokie sumušimai mažai tikėtini.

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, jie yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamoji Z. D. kalta padariusi nusikaltimą. Nors kaltinamoji Z. D. nurodė, kad netyčia gindamasi galėjo pataikyti nukentėjusiajai į veidą, tačiau tokiu parodymus teismas vertina kaip gynybinius, siekiant išvengti atsakomybės. Viso teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios Z. D. parodymai buvo nenuoseklūs, tarpusavyje prieštaraujantys. Nukentėjusioji L. J. parodė, kad kaltinamoji atvykusi į jos namus pradėjo priekaištauti dėl mergaitės priežiūros. Nukentėjusioji prašė kaltinamosios išeiti, tačiau kaltinamoji prašymui nepakluso ir nukentėjusiosios atžvilgiu pradėjo vartoti smurtą. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytojas A. J., kurio parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti. Iš liudytojo parodymų matyti, kad jis išgirdęs triukšmą ir žmonos riktelėjimą, nubėgęs į pirmą aukštą, pamatė nukentėjusiąją gulomis atsirėmusią nugara į verandoje esančią lovą, jos veidas buvo kruvinas, kaltinamoji jos žmoną laikė prispaudusią prie lovos, viena ranka trenkė jai į veidą. Liudytojas policijos pareigūnas D. B. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusiosios nosis buvo kruvina, taip pat kad kaltinamoji Z. D. nenurodė tos aplinkybės, kad ją sumušė sutuoktiniai J.. Specialistas S. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nosies lūžimas gali atsirasti nuo stipraus smūgio, šio sužalojimo padarymo galimybė griūnant, atsitrenkiant į kietą, plokščią paviršių, mažai tikėtina. Įvertinus visus bylos duomenis visumoje, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji Z. D. yra kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., tai yra tyčia smurtiniais veiksmais, suduodama smūgius, sužalojusi nukentėjusiąją L. J.. Tarp kaltinamosios aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių - nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo, yra priežastinis ryšys. Padaryti kūno sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas specialisto išvada ir kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad kaltinamoji veikė tyčia, suprasdama savo veiksmų neteisėtumą. Įvertinus aplinkybių visumą kaltinamosios padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d. Iš 2014-06-10 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 84TPK-98/2014 (b.l. 89-91) matyti, kad abejonių dėl kaltinamosios pakaltinamumo nėra, ji supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti.

Daiktinių įrodymų – nėraCiviliniai ieškiniai

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (b.l. 18-22) dėl 148.24 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiosios gydymą yra pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Kaltinamosios tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta L. J. sveikata, dėl ko gydymo išlaidos sudaro 148.24 Lt, kaltinamoji privalo jas atlyginti (CK 6.263 str., 6.283 str., 6.280 str., Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p.). Nukentėjusioji L. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 31-32). Neturtinė žala LR CK 6.250 straipsnyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 2.250 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi ta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Nustatyta, jog nukentėjusioji, ryšium su padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus gydantis, dvasinius išgyvenimus. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastą, dėl ko jis patyrė didelius nepatogumus, skausmą, neigiamus išgyvenimus, į kaltinamosios turtinę padėtį, jos emocinę būseną. Kaltinamoji šiuo metu nedirba, turi mokėti išlaikymą dukrai. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Teismas sprendžia, kad ieškinyje nurodytų neturtinės žalos dydžių nukentėjusioji pilnai nepagrindė, todėl ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas visiškai, jis mažintinas. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 800 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, yra bausta administracinėmis nuobaudomis už pasirodymą neblaiviai viešoje vietoje (b.l. 67, 68-69). Kaltinamoji šiuo metu niekur nedirba, nesaistoma šeiminiais ryšiais. Vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, kaltinamajai skiriama nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) – 308 straipsniais,

nusprendžia:

Z. D. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nubausti ją laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės vykdymo metu įpareigoti Z. D.:

- pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje;

- per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš Z. D. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 148,24 Lt (42 Eur 93 ct) už asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Priteisti iš Z. D. nukentėjusiajai L. J. 800 Lt (231 Eur 70 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Vilma Dapkevičienė