- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2-803-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00622-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos notarų rūmams
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos notarų rūmams dėl Notarų garbės teismo sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarė A. B. (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo panaikinti ar pakeisti Notarų garbės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą ieškovės drausmės byloje, kuriuo nuspręsta teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarę A. B. iš pareigų.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki bylos išnagrinėjimo laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2023 m. birželio 3 d. įsakymą „Dėl Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B. įgaliojimų sustabdymo“, kuriuo nuo 2023 m. birželio 4 d. sustabdyti notarės įgaliojimai (toliau – įsakymas), kol įsiteisės galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas byloje dėl Lietuvos notarų rūmų Notarų garbės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo notarės drausmės byloje. Nurodė, kad Notarų garbės teismo sprendimas yra neteisėtas, Lietuvos notarų rūmai nori gandų lygmenyje susidoroti su ieškove; nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes, sustabdžius notarės veiklą, ji turės atleisti 3 biure dirbančius darbuotojus, neteks pajamų iš veiklos, bus prarasta didžioji dalis klientų; ieškovė, būdama 60 metų amžiaus ir turėdama 33 metų notaro profesinę patirtį, turės sunkumų susirasti naują darbą nedideliame Palangos mieste; bylos nagrinėjimas gali užtrukti 1–2 metus, per kuriuos bus sunku išlaikyti kompetenciją, susigrąžinti prarastus darbuotojus ir klientus, pasiekti iki sustabdymo turėtą pajamų lygį ir notarinių veiksmų skaičių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, prie ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pridėjo atitinkamus rašytinius įrodymus. Ieškovė pasirinko leistiną civilinių teisių gynimo būdą, teisė notarui skųsti Notarų garbės teismo sprendimą teismui, taip pat ir sprendimą teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų, įtvirtinta Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 10³ straipsnyje. Šioje pirminėje proceso stadijoje, teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas.
5. Kita vertus, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, jog, nesiėmus ieškovės prašomų priemonių, galimo palankaus jai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas pabrėžė, kad Notariato įstatymo 10³ straipsnio 6 dalyje numatyta, jog Notarų garbės teismo sprendimo teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų apskundimas teismui sustabdo tokio sprendimo galiojimą, o tai reiškia, kad jau įstatymo lygmeniu tokio pobūdžio ginčuose (bylose) yra užtikrinamas galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas ir status quo (padėtis, kuri yra) išsaugojimas iki galutinio ginčo išsprendimo nerealizuojant (nevykdant) Notarų garbės teismo sprendimo ir taip sustabdant jo teisinę galią.
6. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra nutolusi nuo ginčo dalyko tuo aspektu, kad ieškiniu skundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas, kuriuo siūloma Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui atleisti notarą iš pareigų, tuo tarpu ieškovė iš esmės prašo stabdyti kito individualaus teisės akto – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo sustabdyti notarės įgaliojimus – vykdymą, tačiau notarės įgaliojimų sustabdymas (nesustabdymas) nėra susijęs su Notarų garbės teismo sprendimu, kuriuo tik siūloma Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui atleisti notarą iš pareigų, kai galutinė kompetencija atleidimo (neatleidimo) klausimu priklauso ministrui, o ne Notarų garbės teismui ar Lietuvos notarų rūmams.
7. Teismas pažymėjo, kad įsakymo galiojimo sustabdymas (nesustabdymas) savaime neatkurs ieškovės statuso bei neribotos galimybės vykdyti notarinę veiklą bei teikti notarines paslaugas ir atlikti notarinius veiksmus. Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta imperatyvi teisės norma, kad tuo atveju, kai apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų (kaip yra nagrinėjamos bylos atveju), notaro įgaliojimai sustabdomi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 2 dalyje yra numatyti neprivalomi notaro įgaliojimų sustabdymo pagrindai, nurodant, kada notaro įgaliojimai gali būti (tačiau neprivalo būti) sustabdomi, tuo tarpu 22¹ straipsnio 1 dalyje paties įstatymų leidėjo yra nustatyti privalomi notarų įgaliojimų sustabdymo pagrindai ir nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, nei teismas negali jų kvestionuoti, netaikyti, panaikinti, savo nuožiūra spręsti dėl jų taikymo (netaikymo). Kartu tai reiškia, kad ir pats notaras, kurio atžvilgiu iškelta drausmės byla ir priimtas atitinkamas Notarų garbės teismo sprendimas, negali nežinoti tokios imperatyvios teisės normos, nenumatyti galimų jos taikymo padarinių. Šiuo atveju ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstyti nesutikimo su ja argumentai, taip pat aplinkybės, jog dėl notarės įgaliojimų sustabdymo jai gali kilti neigiamų padarinių (pvz., notarė gali netekti darbo, klientų ir pajamų įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu) vertintini kaip teisiškai nereikšmingi imperatyvios teisės normos privalomo taikymo kontekste.
8. Teismas kritiškai įvertino ieškovės prašyme nurodytus argumentus, susijusius su klientų interesų apsauga, pažymėdamas, kad iš bylos medžiagos matyti, jog notarinių veiksmų ir paslaugų pageidaujančių asmenų interesai yra užtikrinami, suteikiant jiems galimybę tokias paslaugas gauti kituose dviejuose Palangos mieste veikiančiuose notarų biuruose bei pradėtus, bet neatliktus notarinius veiksmus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2023 m. birželio 7 d. įsakymu „Dėl Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B. neatliktų notarinių veiksmų tęsimo jos įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu“ pavedant atlikti ir perimti Palangos miesto savivaldybės 2-ojo ir 3-iojo notarų biurų notarėms J. D. bei S. Ž..
Šalies argumentai
9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2023 m. birželio 3 d. įsakymo, kuriuo sustabdyti notarės įgaliojimai ir kurio galiojimą prašoma stabdyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis civilinėje byloje, panaikinimo, t. y. inicijavo atskirą teismo procesą dėl nurodyto įsakymo. Ieškovė administracinio teismo, remdamasi tais pačiais argumentais ir įrodymais, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai stabdyti šį įsakymą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-10391-764/2023 tokį prašymą atmetė. Nors ieškovė dėl šios nutarties Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui yra pateikusi atskirąjį skundą, tačiau šiuo metu pirmosios instancijos teismo nutartis nėra panaikinta ir civilinę bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo kitaip vertinti visas aplinkybes ir situaciją bei ieškovės su prašymais teiktus įrodymus, nei įvertino administracinis teismas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas ne tik pažeistų ir paneigtų imperatyvias Notariato įstatymo normas, bet galėtų pažeisti ir viešąjį interesą. Notaro teisės į darbą ribojimas negali nusverti viešojo intereso, kad notarinius veiksmus atliktų tik tie notarai, dėl kurių tinkamumo eiti šias pareigas nekyla jokių abejonių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Šiuo metu yra sukurta tokia situacija (galiojančių įstatymų kontekste), kad jokių galimybių teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra. Ieškovė iš dalies pritaria tokiai teismo pozicijai ir savo procesiniuose dokumentuose (administracinėje byloje) netgi yra užsiminusi, kad įžvelgia Notariato įstatymo 10³ straipsnio 4, 5 dalių, 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto tarpusavio prieštaravimo bei atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai koliziją.
11.2. Civilinės bylos nagrinėjimas vidutiniškai trunka 1–2 metus, todėl šis aspektas turi būti vertinamas per grėsmės dėl būsimo sprendimo įgyvendinimo galimybės elementą. Esamas kolektyvas šioje situacijoje turi būti atleidžiamas, nes darbdavio (ieškovės) veikla yra sustabdyta. Per ieškovės veiklos sustabdymo laikotarpį bus patirti šie nuostoliai: i) išlaikomos kontoros patalpos, kuriose jokia kita veikla negali būti vykdoma bei laikomas archyvas; ii) darbuotojų išeitinės kompensacijos; iii) negautos pajamos.
11.3. Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 3 dalyje numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro galimybė stabdyti notaro veiklą tik iškėlus drausmės bylą. Tokiai galimybei pagrindo nebuvo ir tokia priemonė nebuvo netaikyta. Ieškovei drausmės byla iškelta tik po mėnesio nuo „sužinojimo“, o iškėlus drausmės bylą Notarų garbės teismas nematė jokio „pavojaus“, kad ieškovė toliau vykdytų veiklą, kol vyksta drausmės bylos svarstymas. Šios aplinkybės netiesiogiai suponuoja, kad nė viena institucija nematė realios grėsmės, jog ieškovė negalėtų dirbti, t. y. vykdyti savo veiklos.
Atsiliepimas
12. Atsakovas atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovės prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – laikinai sustabdyti įsakymą –niekaip nepakeis jos teisinės padėties ir nesudarys sąlygų jai vykdyti notaro veiklą. Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata įtvirtina imperatyvų notaro įgaliojimų sustabdymą, kol vyksta ginčas dėl Notarų garbės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
12.2. Vykstant ginčui dėl notaro tinkamumo eiti pareigas, jo įgaliojimus ribojančių aktų galiojimo sustabdymas nebūtų proporcingas siekiamam tikslui ir pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.
12.3. Ieškovė nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kodėl nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pasunkėtų ar taptų negalimas teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, o tik akcentuoja galimai atsirasiančią finansinę žalą, nors atsiradusios žalos atlyginimo klausimas galės būti sprendžiamas ateityje, jeigu teismas tenkins ieškinį dėl Notarų garbės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarę A. B. iš pareigų.
12.4. Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir reiškia tapatų prašymą, kuris jau atmestas administracinėje byloje (tapatus savo turiniu prašymas pareikštas tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. eI2-10391-764/2023).
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
13.1. Remiantis Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punktu ir teismų praktika, darytina išvada, kad sustabdyti įsakymo galiojimą reikštų: pirma, imperatyvios teisės akto nuostatos dėl notaro įgaliojimų sustabdymo, kol vyksta ginčas dėl Notarų garbės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pažeidimą; antra, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nesiderintų su viešuoju interesu ir nebūtų proporcinga priemonė.
13.2. Laikinai sustabdžius įsakymo galiojimą būtų neproporcingai pažeisti Notarų garbės teismo interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
14. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
16. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės – įsakymo, kuriuo sustabdyti notarės įgaliojimai, galiojimo sustabdymo – taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
18. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė šią sąlygą esant, šios sąlygos buvimas atskirajame skunde nekvestionuojamas. Todėl dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Nesant ginčo dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.
19. Ieškovė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę argumentavo tuo, kad: 1) sustabdžius notarės veiklą, ji turės atleisti 3 biure dirbančius darbuotojus, neteks pajamų iš veiklos, bus prarasta didžioji dalis klientų; 2) ieškovė, būdama 60 metų amžiaus ir turėdama 33 metų notaro profesinę patirtį, turės sunkumų susirasti naują darbą nedideliame Palangos mieste; 3) bylos nagrinėjimas gali užtrukti 1–2 metus, per kuriuos bus sunku išlaikyti kompetenciją, susigrąžinti prarastus darbuotojus ir klientus, pasiekti iki įgaliojimų sustabdymo turėtą pajamų lygį ir notarinių veiksmų skaičių.
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti ieškinio reikalavimą, apskųsta nutartimi konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti jos prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo.
21. Apeliantės (ieškovės) vertinimu, pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi konstatuodamas, kad įstatymo leidėjo sukurtų normų kontekste Lietuvos Respublikos teisingumo ministras neturi kito pasirinkimo, kaip tik išleisti įsakymą, kuriuo stabdomi ieškovės įgaliojimai, sukuria tokią situaciją (galiojančių įstatymų kontekste), jog teismas neturi jokių galimybių taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
22. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi tai, kad pagal Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą notaro įgaliojimai sustabdomi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, jeigu apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų arba Notarų atestacijos komisijos nutarimas, kad notaras netinka eiti notaro pareigas. Taigi Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta imperatyvi teisės norma, kad tuo atveju, kai apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų (kaip yra nagrinėjamu atveju), notaro įgaliojimai sustabdomi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, t. y. Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyti privalomi notarų įgaliojimų sustabdymo pagrindai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, nei teismas negali jų kvestionuoti, netaikyti, panaikinti, savo nuožiūra spręsti dėl jų taikymo ar netaikymo. Laikinosios apsaugos priemonės (įsakymo, kuriuo sustabdyti notaro įgaliojimai, galiojimo sustabdymas) būtų nesuderinamas su imperatyviomis Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis ir joms prieštarautų (jas paneigtų).
23. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja reali grėsmė, jog, netaikius ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pabrėžtina tai, kad prielaida, jog ieškovė ar kiti asmenys (ieškovės darbuotojai ir kt.) gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių (finansiniai nuostoliai, klientų praradimas, darbuotojų atleidimas ir kt.), savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones priemones, jeigu ieškovė neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Pažymėtina, kad ieškovės ieškinį patenkinus ir panaikinus Notarų garbės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą ieškovės drausmės byloje, ieškovės patirta žala jai galėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka.
24. Trečia, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateikusi skundą dėl Lietuvos Respublikos teismingumo ministro 2023 m. birželio 3 d. įsakymo, kuriuo sustabdyti notarės įgaliojimai ir kurio galiojimą prašoma stabdyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis šioje civilinėje byloje, panaikinimo (administracinė byla Nr. eI2-10391-764/2023). Ieškovė, remdamasi analogiškais argumentais, administracinio teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai stabdyti įsakymą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi tokį ieškovės prašymą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį paliko nepakeistą, konstatavęs, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatytos sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti.
25. Ketvirta, pažymėtina tai, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, ir dėl tokio notaro statuso Notariato įstatyme jam yra keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai. Dėl to, vykstant ginčui dėl notaro tinkamumo eiti pareigas, jo įgaliojimus ribojančių aktų galiojimo sustabdymas nebūtų proporcingas siekiamam tikslui ir pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą; teismui iki ginčo išnagrinėjimo sudarius sąlygas ieškovui (pareiškėjui), kaip notarui, vykdyti savo pareigas, galėtų būti pažeistos trečiųjų asmenų teisės bei valstybės interesai, nes notariniai veiksmai galbūt būtų atliekami tinkamos kvalifikacijos neturinčio asmens; siekiant apsaugoti valstybės ir visuomenės teisėtą interesą, kad notarinius veiksmus atliktų notarai, dėl kurių tinkamumo eiti šias pareigas nekyla jokių abejonių, negali būti taikoma tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė, kaip, pavyzdžiui, nutarimo, kuriuo pripažįstama, jog notaras netinka eiti notaro pareigas, galiojimo sustabdymas; notaro teisės į darbą ribojimas negali nusverti viešojo intereso, kad notarinius veiksmus atliktų tik tie notarai, dėl kurių tinkamumo eiti šias pareigas nekyla jokių abejonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-845-629/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės taikymas šiuo atveju, priešingai nei teigia apeliantė (ieškovė), būtų neproporcingas siekiamam tikslui ir pažeistų proceso šalių interesų pusiausvyrą, o taip pat ir viešąjį interesą.
26. Penkta, atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės netaikymas šiuo atveju neturi jokios įtakos bei neigiamų pasekmių klientams bei jų teisėtiems lūkesčiams, nes notarinių paslaugų teikimas Palangos mieste yra tinkamai užtikrintas, t. y. profesinę veiklą savivaldybėje vykdo dar du notarai. Ieškovės pradėti, bet nepabaigti atlikti notariniai veiksmai, nesusiję su paveldėjimu, gali būti baigti atlikti pas bet kurį kitą asmens pasirinktą notarą, o notariniai veiksmai, susiję su nebaigtomis paveldėjimo bylomis, yra perduoti pabaigti atlikti kitiems notarams pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2023 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 1R-203 „Dėl Palangos miesto savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B. neatliktų notarinių veiksmų tęsimo jos įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu“.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nustatytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nepagrindė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, todėl taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
28. Apeliantė (ieškovė) atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad drausmės byla jai iškelta tik po mėnesio nuo „sužinojimo“, o iškėlus drausmės bylą Notarų garbės teismas nematė jokio „pavojaus“, kad ieškovė toliau vykdytų veiklą, kol vyksta drausmės bylos svarstymas. Šios aplinkybės, anot apeliantės, netiesiogiai suponuoja, kad nė viena institucija nematė realios grėsmės, jog ji negalėtų dirbti, t. y. vykdyti notaro veiklos.
29. Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad notaro įgaliojimai gali (teismo pastaba – bet neprivalo) būti sustabdomi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu notarui iškėlus drausmės bylą. Tuo tarpu Notariato įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinti privalomi notaro įgaliojimų sustabdymo pagrindai (vienas iš jų – apskundus Notarų garbės teismo sprendimą teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų). Nors šiuo atveju apeliantės (ieškovės), kaip notarės, įgaliojimai drausmės bylos nagrinėjimo laikotarpiu nebuvo sustabdyti, tai nereiškia, kad tokie įgaliojimai gali būti nestabdomi (ar jų sustabdymas atšaukiamas (panaikinamas) laikinosiomis apsaugos priemonėmis) ir Notarų garbės teismui priėmus sprendimą ieškovės drausmės byloje. Jau nurodyta, kad, apskundus Notarų garbės teismo sprendimą teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų, notaro įgaliojimai sustabdomi privalomai.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.