Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų sprendimas

2023-01-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-684-541/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-17
Bylos Nr.
e2YT-684-541/2023
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00938-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė (pirm.)
Pareiškėjas
L. P.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-684-541/2023Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00938-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 17 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad: 1) po J. B. mirties, jo ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą sesuo I. B., faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) po J. B., mirties, jos pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, t. y. dukra I. B. ir sūnus J. B., faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Pareiškime pareiškėja nurodo šias faktines aplinkybes:

1.1. (Duomenys neskelbtini) mirus I. B., gyvenusiai (duomenys neskelbtini), pareiškėja L. P. pagal testamentą paveldėjo 1/3 dalį Buto/Patalpos – Buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), visas pinigines lėšas, esančias visose bankų AB „Swedbank“ ir Luminor Bank AS sąskaitose. Kiti pareiškėjos paveldėto nekilnojamojo turto objekto bendrasavininkai yra: J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

1.2. Mirus (duomenys neskelbtini) J. B., jos paveldėtojai pagal įstatymą buvo trys – dukra I. B., dukra Z. Č. (pareiškėjos motina) ir sūnus J. B.. Pareiškėjos motina Z. Č. po savo motinos J. B. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi J. B. turėjo tik 1/3 dalį buto, kurios bendrasavininkiai I. B. ir J. B. gyveno tame bute, todėl faktiškai tą buto dalį ir paveldėjo kartu, kadangi I. B. ir J. B. kartu toliau prižiūrėjo bendrą butą, mokėjo už komunalinius patarnavimus ir pan.. Po brolio J. B. mirties nei I. B., nei Z. Č. (mergautinė pavardė B.) į notarų biurą dėl mirusio brolio turto dalies paveldėjimo nesikreipė, kadangi I. B. ir toliau gyveno tame pačiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi tuo butu, mokėjo mokesčius, todėl faktiškai pradėjo valdyti ir J. B. priklausančią buto dalį ir buto dalį, kurią J. B. pradėjo faktiškai valdyti po J. B. mirties.

1.3. Mirus (duomenys neskelbtini) J. B., pareiškėja L. P. organizavo jo laidotuves, pasirūpino kapu, kadangi I. P. (pareiškėjos teta) nuo jaunystės turėjo judėjimo problemų (vaikščiojo su ramentais arba naudojosi vežimėliu) ir buvo pripažinta neįgalia nuo vaikystės. Po J. B. mirties I. B. nusprendė, kad savo turimą turtą po savo mirties paliks pareiškėjai L. P., todėl sudarė (duomenys neskelbtini) testamentą. Iki pat savo mirties I. B. gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi tuo butu, mokėjo mokesčius, pareiškėja L. P. periodiškai atvažiuodavo aplankyti I. B., kartu nuvykdavo aplankyti ir prižiūrėti kapo, kur palaidota J. B. ir J. B. (dabar jau ir I. B.).

1.4. Pareiškėja iki I. B. mirties nežinojo ar I. B. priėmė notariškai palikimą po J. B. ir J. B. mirties. Pareiškėja tik po I. B. mirties sužinojo, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), iki šiol registruotas trijų asmenų asmeninės nuosavybės teise, nors J. B. ir J. B. yra mirę jau ilgą laiką. I. B. buvo priėmusi palikimą po J. B. ir J. B. mirties, faktiškai pradėjusi jį valdyti, t.y. prižiūrėdama ir mokėdama mokesčius.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų J. B. ir J. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, prašome L. P. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ji iki 2022 m. gruodžio 12 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų J. B. ir J. B. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, todėl prašo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai bei suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

8. Išanalizavus pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėja L. P. yra I. B. testamentinė įpėdinė, ji pagal Širvintų 2-ojo notarų biuro notaro Sergejaus Kizino 2022 m. lapkričio 10 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą priėmė I. B., mirusios (duomenys neskelbtini), t. y. 1/3 dalį Buto/Patalpos – Buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), visas pinigines lėšas, esančias visose bankų AB „Swedbank“ ir Luminor Bank AS sąskaitose. Pagal 1998 m. kovo 2 d. UAB „Širvintų komunalinis ūkis“ pažymą matyti, kad su J. B., gyvenančia (duomenys neskelbtini), gyveno duktė - I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir sūnus - J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Pagal 2022 m. rugsėjo 23 d. Valstybinės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis, Butas/Patalpa-Butas su rūsiu, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: 1/3 buto – J. B., gim. (duomenys neskelbtini), 1/3 buto – J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 buto – I. B., gim. (duomenys neskelbtini). Širvintų raj. savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) mirties liudijimas patvirtina, kad J. B., mirė (duomenys neskelbtini). Iš Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad I. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Išrašų apie asmens palikimą, gautų iš Testamentų registro, duomenimis nustatyta, kad po J. B. ir J. B. mirties Testamentų registre nėra duomenų apie minėtų asmenų sudarytus testamentus bei palikimo priėmimo faktus. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis J. B. ir J. B. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

9. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų (mokėjimo kvitų, atsiskaitymo knygelės duomenų) ir pareiškime išdėstytų paaiškinimų nustatyta, kad po J. B. ir J. B. mirties bute (duomenys neskelbtini), kuris priklausė visiems trims bendraturčiams, liko gyventi I. B., kuri rūpinosi visu butu, esančius (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius. Tokie I. B. veiksmai patvirtina, kad ji rūpinosi J. B. ir J. B. priklausiusiomis buto dalimis kaip savo turtu. Byloje esantys įrodymai leidžia vertinti, kad J. B. vaikai I. B. ir J. B. priėmė po J. B. mirties, palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą, o mirus I. B. broliui J. B., I. B. priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių nereiškia, palikimo priėmimo fakto neginčija.

10. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. B. ir J. B. priėmė palikimą, atsiradusį po palikėjos J. B. mirties, faktiškai pradėdami turtą valdyti, taip pat I. B. priėmė palikimą, atsiradusį po palikėjo J. B. mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdami turtą faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė brolio J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimo priėmimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.

Teisėja Jolanta Vėgelienė