Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui M. G. (M. G.), jo gynėjai advokatei G. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės O. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, pagal laidavimą ir jis perduotas laiduotojos I. Z. atsakomybei su 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, be transporto priemonės „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

M. G. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, BK 68 straipsnis); taikyta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje, – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir paskirta M. G. 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoka, įpareigojant ją sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Užstatą nuspręsta grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento paėmimas, M. G. paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtą nuosavybės teisės apribojimą į M. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo valdyti ir disponuoti, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui M. G. (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį BK 40 straipsnio pagrindu atleistas už tai, kad jis 2017 m. sausio 11 d., apie 15.30 val., važiuodamas iš V. gatvės į V. 16-osios gatvę (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio (kraujyje rasta 2,63 promilės etilo alkoholio). Jonavos rajono apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo M. G., įvertino kaltinamojo asmenybę ir padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, padarė išvadą, jog šiuo atveju automobilio konfiskavimas netaikytinas. Sprendimą dėl transporto priemonės nekonfiskavimo teismas grindė ir tuo, kad šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė, t. y. automobilis, yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis ir todėl negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir BK 72 straipsnio prasme konfiskuojama.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti M. G. priklausantį turtą – automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, priimdamas sprendimą nekonfiskuoti M. G. priklausančios transporto priemonės, todėl nuosprendis yra keistinas. Teismas, priimdamas sprendimą nekonfiskuoti M. G. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės, nurodė, kad M. G. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, pergyvena dėl savo poelgio, jokia žala nepadaryta, augina dvi nepilnametes dukras, kurias reikia vežioti į darželį ir mokyklą, gyvena užmiestyje, automobilis yra vienintelė šeimos transporto priemonė, todėl vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais bei įvertinus kaltinamojo asmenybę ir padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį automobilio „VW Touran“ konfiskavimas netaikytinas. Taip pat teismas nurodė, kad šiuo atveju transporto priemonė nėra nusikaltimo padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada negalima sutikti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimas turi ir prevencinius tikslus, kadangi kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pažymima, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. G. inkriminuotas nusikaltimas buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant jam pačiam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus BK 281 straipsnio pakeitimams, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tuo siekiant didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo nėra įmanomas, nes susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, turimą automobilį galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, t. y. tokia situacija sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinių baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Todėl, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam M. G. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama.Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą M. G. gynėja advokatė G. B. prašo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės O. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžio atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino ir priėmė teisingą nuosprendį, kurio keisti nėra pagrindo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti ir transporto priemonės konfiskavimo netaikyti.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės O. G. apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Prokuroras neginčija M. G. kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, jis sutinka ir su BK 40 straipsnio nuostatų taikymu, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokuroras nesutinka su baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas) netaikymu M. G. atžvilgiu ir laiko, kad transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, privalo būti konfiskuota.Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko M. G. nepagrįstai neskyrė nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimo. Visų pirma, aukštesnysis teismas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog kaltininkui priklausanti transporto priemonė, kurią vairuodamas jis padarė nusikalstamą veiką, nėra nusikaltimo padarymo priemonė, o laikytina nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiu.Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011; Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Taigi, nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą.Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo M. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. G. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo padarytas vairuojant automobilį, kuris nuosavybės teise priklausė pačiam kaltininkui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, nurodė, kad automobilis yra ne nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėties, objektyviosios pusės požymis. Aukštesnysis teismas palaiko prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad tokia teismo interpretacija yra neteisinga. Nagrinėjamo nusikaltimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kontekste, M. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (jo kraujyje rasta 2,63 promilių etilo alkoholio), suvokdamas, kad automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neteisėtas, panaudojo konkrečią transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamai veikai padaryti, t. y. jį vairavo ir tokiais veiksmais padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą. Taigi, akivaizdu, kad automobilis buvo panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti, todėl šį tyčinį nusikaltimą darant panaudotas turtas privalo būti konfiskuojamas. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad automobilis, kurį vairavo M. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, turi būti konfiskuotas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 32) konstatuota, kad jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė, kas šioje yloje nenustatyta), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo.Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad, atsižvelgus į kaltininko asmenybę, jo šeiminę padėtį, įvertinant kitų jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį ir kiekį, būtina vadovautis proporcingumo bei teisingumo principais ir neužkrauti asmeniui pernelyg didelės naštos, yra nepagrįsti. Sutiktina, kad M. G. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, du nepilnamečius vaikus, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos taikant jam BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei parenkant jam baudžiamojo poveikio priemonių rūšį bei jų dydžius, todėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimo išsprendimui nėra reikšmingos. Analizuojamu atveju M. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Tyčinių nusikaltimų padarymas turi kaltininkui sukelti atitinkamus padarinius, priešingu atveju, asmeniui būtų formuojamos nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip pat sudarytos sąlygos pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje būtent transporto priemonės konfiskavimas padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus. Todėl, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam M. G. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama. Nagrinėjamu atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais ir kitais nurodytais atvejais. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti kaltininko asmeninius ir valstybės prioritetus ir tuomet spręsti dėl konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo. Remiantis išdėstytu, prokurorės apeliacinio skundo reikalavimas skirti M. G. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę tenkinamas, skundžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – M. G. priklausantį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės O. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria taikytą 2017 m. sausio 24 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės nutartimi (turi būti nutarimu) paskirtą nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti ir disponuoti automobiliu, nuspręsta panaikinti, ir automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuspręsta grąžinti savininkui M. G..

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuoti M. G. priklausantį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kitą Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.