- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-1345-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00235-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- B. Š.
- Atsakovas
- V. E.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto B. Š. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. Š. ieškinį atsakovei V. E. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1500 EUR skolą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, antrines teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad 2017 metais žodine neterminuota paskolos sutartimi paskolino atsakovei 2000 EUR, jos asmeniniams reikalams. Kad pinigus atsakovė turės grąžinti, jai nesakė. Kadangi nuo 2019 metų pradžios kartu nebegyvena, todėl paskolintus pinigus atsakovė turi jam grąžinti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad iš ieškovo 2000 EUR nepasiskolino, šių pinigų niekada negavo, o ir ieškovas šių piniginių lėšų neturėjo, nėra pasirašytas joks skolos raštelis. Nurodo, kad nuo 2019 metų kartu su ieškovu negyvena dėl vartoto psichologinio smurto ir ieškovas skolą išsigalvoja. Pažymi, kad ieškovas siekė melagingai apkaltinti atsakovę policijai, tačiau tyrimas buvo baigtas nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Nurodo, kad dėl ieškovo grasinimų 2019 m. spalio 25 d., 2019 m. lapkričio 6 d. teikė pareiškimus policijai, dėl ko ieškovas buvo įspėtas ir ieškovas išsigalvoja, kad atsakovė yra skolinga ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
3.1. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas faktines bylos aplinkybes nurodė, kad ieškovas reikalavimą priteisti skolą iš atsakovės grindžia žodine sutartimi, sudaryta 2017 metais, kuria jis paskolino atsakovei 2000 EUR. Ieškovas posėdyje paaiškino, kad jokio raštelio nepasirašė, pinigų grąžinimo neaptarė. Teismas nustatė, kad ieškovė šios faktinės aplinkybės nepripažįsta, teigia, kad ieškovas nėra skolinęs atsakovei pinigų.
3.2. Pirmosios instancijos teismas taikydamas materialinės teisės normas nurodė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Taigi, ieškovo įrodinėjamos 2000 EUR paskolos sutarties sudarymo patvirtinimui reikalinga rašytinė sutartis. Nagrinėjamu atveju nesant rašytinės sutarties, liudytojų parodymų, reikalauti iš atsakovės priteisti 1500 EUR negrąžintos paskolos nėra teisinio pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad sutartis buvo sudaryta, todėl nusprendė, kad ieškovo reikalavimai yra neapgrįsti.
4. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 550 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagrindiniai papildomo sprendimo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu atmetus ieškinį liko neišspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Nurodė, kad ieškinį atmetus, atsakovei priteisiama 550 EUR advokato pagalbos išlaidų priimant papildomą sprendimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, pakeisti 2020 m. rugpjūčio 27 d. papildomą sprendimą – sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Apeliantas dėl skolos sudarymo aplinkybių nurodo, kad paskolos sutartis yra realinė, todėl paskolinus pinigus, skolininkas turi įrodyti, jog skolą grąžino. Teigia, kad pinigų skolinimo atsakovei faktą matė liudytojai, be to, tokį faktą patvirtino ir atsakovė laidoje „TV pagalba“. Nurodo, kad pinigų perdavimo faktą gali paliudyti A. P., kuris dėl nelaimingo atsitikimo buityje, negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Teigia, kad teismas bylos aplinkybes įvertino formaliai.
5.2. Apeliantas dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą turi atsižvelgti į rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytus maksimalius dydžius, bei nustatytus vertinimo kriterijus. Teigia, kad nagrinėjamu atveju atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę, ieškovo turtinę padėtį, yra per didelės, todėl sprendimas turi būti keičiamas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Atsakovė dėl skolos sudarymo aplinkybių nurodo, kad pirmosios instancijos teisme apeliantas atsakydamas į klausimą ar skolino 2000 EUR atsakovei, atsakė, kad ne, paaiškino, kad pinigai buvo duodami, bet ne skolinami, todėl paskolos fakto nėra. Pažymi kad pirmosios instancijos teisme apelianto atstovas neprašė apklausti liudytojus ir teikdamas apeliacinį skundą melagingai nurodo, kad skolos faktą gali patvirtinti A. P.. Nurodo, kad teikiamas raštelis galimai surašytas apelianto, minimas liudytojas nėra įspėtas dėl melagingų parodymų davimo.
6.2. Atsakovė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad aplinkybė, jog apeliantui suteikta antrinė teisinė pagalba, savaime nesudaro pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad atsakovės atstovė suteikė konsultaciją, rengė atsiliepimą, ruošiesi teismo posėdžiui, jame dalyvavo ir išlaidos neviršija rekomendacinių dydžių. Pažymi, kad atsakovė dėl nesąžiningo ir nepagrįsto ieškinio patyrė nepatogumų, finansinius nuostolius, todėl papildomas sprendimas neturi būti keičiamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl skolos priteisimo
9. Apeliantas ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė skolinimo faktą patvirtino laidoje „TV pagalba“, be to skolinimo faktą matė liudytojai, kurie nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme. Atsakovė su apeliantu nesutinka, teigia, kad pinigų iš apelianto nesiskolino, jų nėra gavusi, be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad pinigų apeliantei neskolino.
10. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 9 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes ir ar taikydamas proceso bei materialinės teisės normas, tinkamai išsprendė klausimą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
11. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, šį faktą įrodyti remiantis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).
12. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Tuo tarpu teismas, nustatydamas ginčo sprendimui reikšmingas aplinkybes, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė tokias faktines aplinkybes - byloje nėra ginčo dėl fakto, kad rašytinės paskolos sutarties, kuria apeliantas galimai paskolino atsakovei 2000 EUR byloje nėra. Rašytinių įrodymų, pagrindžiančių paskolos sudarymo faktą byloje nėra. Atsakovė pinigų skolinimo fakto nepripažįsta. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakydamas į klausimus nurodė, kad pinigų atsakovei neskolino - „aš daviau, aš jai nepaskolinau, nes kartu gyvenome“ (pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo 20.14-20.30 min.), „aš neskolinau, aš paduodavau parnešęs“ (pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo 20.34-21.00 min.), „jai atiduodavau, nepaskolinau, o daviau“ (pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo 21.17-21.40 min.), „aš jai neskolinau“ (pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo 21.45-21.50 min.), „aš jai neskolinau, bet aš jai padaviau“ (pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo 37.37-37.40 min.).
14. Pirmiausia, apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė televizijos laidoje „TV pagalba“ patvirtino pinigų skolinimo faktą. Su šiais apelianto argumentais nesutiktina.
15. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neteikė prašymo pridėti prie bylos televizijos laidos „TV pagalba“ medžiagą, kurią apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantas taip pat rėmėsi televizijos laidos „TV pagalba“ medžiaga, tačiau pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu, teismo posėdyje, nurodė, kad įrodymas - televizijos laidos „TV pagalba“ medžiaga nėra pateikta teismui, todėl jos nevertina ir apeliantas turi teisę pateikti šį įrodymą (pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo 31.05-31.40 min.).
16. CPK 42 straipsnis įtvirtina šalių teisę teikti įrodymus, tačiau tai padaryti yra ir šalių pareiga, nes būtent šalių procesiniai veiksmai lemia proceso eigą. Įrodymus būtina pateikti kuo operatyviau, užtikrinant kitai šaliai ir teismui galimybę kuo skubiau su jais susipažinti. Jei šalys nepasinaudoja teise laiku pateikti įrodymus, joms gali kilti dvejopo pobūdžio neigiamų procesinių padarinių: 1) teismas, manydamas, kad tam tikros faktinės aplinkybės yra neįrodytos, gali atmesti ieškinį; 2) teismas gali atsisakyti priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepasinaudojo įstatyme numatytomis teisėmis ir pareigomis teikti įrodymus arba prašyti teismo juos išreikalauti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (nutarties 12 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino apelianto nurodytų motyvų, dėl atsakovės galbūt išsakytų teiginių televizijos laidoje „TV pagalba“, kurios medžiagos apeliantas bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė, pažymint tai, kad tokia procesinė teisė buvo išaiškinta pirmosios instancijos teismo, apeliantą atstovaujant profesionaliam teisininkui - advokatui (nutarties 15 punktas).
17. Antra, apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytojų, kurie gali patvirtinti pinigų perdavimo faktą. Teigia, kad pinigų perdavimo faktą galėjo paliudyti A. P..
18. CPK 190 straipsnis numato, kad asmuo, prašantis šaukti liudytoją turi pateikti prašymą, nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje nustatė, kad apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašymo šaukti liudytoją neteikė nei raštu, nei žodžiu, apelianto atstovas – advokatas nurodė, kad paskolos sudarymo faktą įrodinės remdamasis rašytine bylos medžiaga ir ieškovo (apelianto) paaiškinimais (pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo 11.05-11.25 min.), todėl, apeliacinės instancijos teismas, kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybių apeliantui teikti prašymą šaukti liudytoją ir juos apklausti teismo posėdyje, tuo pažeisdamas proceso teisės normas.
19. Trečia, apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą, pateikė A. P. pasirašytą liudytojo parodymą, kuriame nurodyta, jog, liudytojas matė pinigų perdavimo faktą atsakovei. Apeliantas nurodo, kad liudytojas negalėjo atvykti į pirmosios instancijos teismo posėdį dėl nelaimingo atsitikimo buityje, tačiau jo teikiami rašytiniai parodymai gali patvirtinti paskolos sudarymo faktą.
20. CPK 192 straipsnio 8 dalis numato, kad išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina.
21. Įvertinus pateiktą rašytinį A. P. liudytojo parodymą nustatyta, kad šis parodymas nėra sudarytas notaro akivaizdoje, nėra nurodyta jo parengimo data (nutarties 20 punktas), be to, teikiant apeliacinį skundą nėra prašoma apklausti šį liudytoją, pažymint ir tai, kad šio liudytojo parodymai nebuvo teikiami pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių naujų, apeliaciniame skunde teikiamų, argumentų, kurie nebuvo kelti pirmosios instancijos teisme, nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako, sprendžia, kad įstatymo neatitinkantys liudytojo parodymai, kurie nėra patvirtinti notarine tvarka, negali būti vertinami, kaip tinkama įrodinėjimo priemonė, pažymint ir tai, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo šį faktą įrodyti remiantis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, šalių paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nei teikiamais rašytiniais įrodymais, nei paaiškinimais neįrodė paskolos sudarymo fakto. Priešingai – apelianto ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, yra prieštaringi apelianto teiktiems paaiškinimams teismo posėdžio metu, todėl atsižvelgdamas į rungimosi civiliniame procese principus, nutaria, kad apeliantas neįrodė paskolos sutarties sudarymo fakto, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
23. Apeliantas dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą neatsižvelgė į rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytus maksimalius dydžius ir vertinimo kriterijus. Teigia, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos. Atsakovė su apeliantu nesutinka, teigia, kad atsakovės atstovė suteikė konsultaciją, rengė atsiliepimą, ruošėsi posėdžiui, jame dalyvavo ir išlaidos neviršija rekomendacinių dydžių.
24. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 23 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
26. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, nesutinka su apelianto nurodytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Byloje nustatyta, kad atsakovę byloje atstovavo teisininkė – advokatė, parengdama atsiliepimą į ieškinį (maksimalus rekomendacinis atlyginimas – 3294 EUR), atstovaudama atsakovę teismo posėdyje (1 valanda (maksimalus rekomendacinis atlyginimas 131,76 EUR)). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra daugiau kaip 6 kartus mažesnės nei maksimalūs rekomendaciniai dydžiai, atsakovės atstovės pagalba byloje buvo pastovi, reikalavo advokato darbo laiko sąnaudų, todėl nesutinka su apelianto argumentais jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra paskirstytos netinkamai, pažeidžiant proceso teisės normas, rekomendacinius dydžius, todėl pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus (CPK 328 straipsnis), kuriuos naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto reikalavimus atmetus, apeliantui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 450 EUR advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog apelianto reikalavimai atmetami, iš apelianto atsakovei priteisiama 450 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš apelianto B. Š. 450 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. E. apeliacinės instancijos teisme.