Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-130-516/2025 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00881-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.6.1.5; 2.6.10.2.4.1

2025 m. balandžio 29 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A ieškinį atsakovei B dėl piniginių lėšų išieškojimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, C ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A (toliau – ir A) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės B dalinio kompensavimo lėšų mokėjimą tiekėjus administruojančiam elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriui C 4 211 966,69 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), grąžintiną į valstybės biudžetą.

2. Nurodė, kad atsakovė, vykdžiusi nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą, 2022 m. rugpjūčio 5 d. paskelbė viešą pranešimą bei informavo vartotojus, su kuriais sudarytos fiksuotų kainų sutartys, jog planuoja pakeisti sudarytų elektros energijos tiekimo sutarčių sąlygas, numatant, kad fiksuotos elektros energijos kainos yra keičiamos į kainas, susietas su elektros energijos biržos kainomis. Tuo pačiu atsakovė informavo vartotojus apie galimybę nesutikti su šiuo sutarčių pakeitimu ir per 30 kalendorinių dienų?nuo informacijos apie sutarties sąlygų keitimą pateikimo dienos minėtą sutartį nutraukti.?Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 18 d. viešai paskelbė bei informavo vartotojus, kad stabdo nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą, nurodė, jog elektros energiją planuoja tiekti iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., informavo vartotojus apie galimybę naują tiekėją pasirinkti iki 2022 m. rugpjūčio 28 d.

3. A 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą B galiojimo sustabdymo“ nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. sustabdė atsakovės leidimo galiojimą, o 2023 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą B galiojimo panaikinimo“ panaikino leidimo galiojimą.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 8 straipsnio 1 dalimi, 11 dalies 20 punktu, 24¹ straipsniu, 9 straipsnio 2 dalimi, Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo, patvirtinto A 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Energetikos įmonių patikrinimų tvarkos aprašas) 19.2 papunkčiu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 33 straipsniu ir atsižvelgiant į A Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus vedėjos 2022 m. rugpjūčio 18 d. tarnybinį pranešimą „Dėl B reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“, A pirmininko 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl B reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ (toliau – Įsakymas) buvo sudaryta tikrinimo komisija atsakovės neplaniniam patikrinimui atlikti. Tikrinimo komisija, vadovaudamasi Energetikos įmonių patikrinimų tvarkos aprašo 65 punktu, parengė 2023 m. birželio 27 d. patikrinimo aktą, kuriam buvo pritarta nutarimu. Atsižvelgdama į tai, kad nutarimas įsigaliojo 2023 m. birželio 29 d. ir tai, jog nutarimo 2 punkte numatytas kompensacijų lėšų sumos grąžinimo terminas yra suėjęs, A 2023 m. rugpjūčio 1 d. raštu „Dėl 2023 m. birželio 29 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) numatyto įpareigojimo įvykdymo“ kreipėsi į C, prašydama nurodyti, ar atsakovė per nutarimo 2 punkte nustatytą terminą pervedė C 4 211 966,69 Eur su PVM kompensacijų lėšų sumą. C 2023 m. rugpjūčio 2 d. raštu informavo A, kad nėra gavusi 4 211 966,69 Eur su PVM kompensacijų lėšų sumos.

5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su buitiniais vartotojais ir dėl šių atsakovės veiksmų dalis buitinių vartotojų pateko į garantinį elektros energijos tiekimą, kurio kaina apskaičiuojama elektros įsigijimo kainai taikant 25 proc. didesnį antkainį (1,25 koeficientą), Vyriausybė, siekdama kompensuoti elektros energijos kainų padidėjimą šiems buitiniams vartotojams, 2022 m. rugpjūčio 31 d. priėmė nutarimą Nr. 882 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 553 „Dėl elektros energijos ir (ar) gamtinių dujų kainos dalinio kompensavimo, skirto elektros energijos ir (ar) gamtinių dujų buitinių vartotojų išlaidoms už suvartotą elektros energiją ir (ar) suvartotas gamtines dujas sumažinti, taikymo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas) pakeitimo, kuriuo nustatė, jog elektros energijos buitiniams vartotojams, kuriems užtikrinamas elektros energijos garantinis tiekimas, dėl to, kad jų pasirinktas nepriklausomas elektros energijos tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su elektros energijos vartotojais sąlygomis, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, nustatomas elektros kainos kompensavimo dydis, kuris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp elektros energijos buitiniams vartotojams taikomos elektros energijos garantinio tiekimo kainos ir Vyriausybės nutarimo 1.1 papunktyje nustatytos minimalios 1 kWh elektros energijos kainos ribos (t. y. 24 ct/kWh su PVM), žemiau kurios elektros energijos dalinis kompensavimas netaikomas, kuris negali būti didesnis kaip 60 proc. galutinės elektros energijos kainos, taikomos elektros energijos buitiniams vartotojams. Šis kompensavimo mechanizmas galioja iki 2022 m. gruodžio 31 d.

6. Be to, 2022 m. gruodžio 22 d. įsigaliojo Energetikos įstatymo 19² ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – Energetikos įstatymo Pakeitimo įstatymas, Pakeitimo įstatymas), kuriuo buvo pakeistas Energetikos įstatymas. Energetikos įstatymo Pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi Energetikos įstatymo 19² straipsnis buvo papildytas 16 dalimi, numatančia, kad jeigu nepriklausomas elektros energijos tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su elektros energijos vartotojais sąlygomis, nutraukia veiklą arba vienašališkai nutraukia elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį ir dėl to elektros energijos buitiniams vartotojams, kuriems užtikrinamas elektros energijos garantinis tiekimas, yra taikomas šio straipsnio 1 dalies 3 sakinyje nustatyta tvarka apskaičiuotas dalinis kompensavimas, Taryba privalo pateikti rašytinį reikalavimą nepriklausomam elektros energijos tiekėjui per nurodytą terminą sumokėti apskaičiuotą elektros energijos buitiniams vartotojams dalinio kompensavimo sumą ir palūkanas į valstybės biudžetą.

7. Atsakovę, kaip nepriklausomą elektros energijos tiekėją, 2022 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, buvo pasirinkę (duomenys neskelbtini) vartotojai, iš jų I liberalizavimo etapo – (duomenys neskelbtini) vnt., II liberalizavimo etapo – (duomenys neskelbtini) vnt. ir III liberalizavimo etapo – (duomenys neskelbtini) vnt., nauji vartotojai – (duomenys neskelbtini) vnt.

8. Tikrinimo komisija, įvertinusi C, kuri teikė garantinio elektros energijos tiekimo paslaugą buvusiems atsakovės vartotojams, pateiktą informaciją nustatė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. buvusiems atsakovės vartotojams, vadovaujantis Vyriausybės nutarimo 1.2.2.2 papunkčiu, buvo išmokėta 5 861 915,72 Eur su PVM kompensacijų. Įvertinus Energetikos įstatymo 19² straipsnio 17 dalies nuostatą, kad tiekėjo į valstybės biudžetą mokėtina suma apskaičiuojama be visiems elektros energijos buitiniams vartotojams taikomo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto dalinio kompensavimo (0,09 Eur/kWh su PVM), atsakovės į valstybės biudžetą grąžintina dalinio kompensavimo suma apskaičiuojama iš buvusiems atsakovės buitiniams vartotojams, kurie po atsakovės veiklos sustabdymo naudojosi garantinio tiekimo paslauga, išmokėtų dalinio kompensavimo lėšų atėmus kompensavimo lėšų sumą (1 649 949,03 Eur su PVM), kurią atsakovės buitiniai vartotojai būtų gavę gaudami tiekimo paslaugą iš atsakovės ir kuri apskaičiuota taikant 0,09 Eur/kWh su PVM kompensavimo dydį. Tikrinimo komisija konstatavo, kad atsakovės į valstybės biudžetą grąžintina dalinio kompensavimo suma yra 4 211 966,69 Eur su PVM.

9. Atsakovė, nevykdydama prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su elektros energijos vartotojais sąlygomis, sustabdžiusi veiklą ir vienašališkai nutraukusi elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su buitiniais vartotojais, lėmė valstybės biudžetui 4 211 966,69 Eur su PVM didesnį lėšų poreikį išmokėti kompensacijas elektros energijos kainai mažinti.

10. Atsakovė, kaip ir kiti ūkio subjektai, turi teisę nutraukti veiklą ir pasitraukti iš rinkos, tačiau tuo atveju, jei pasitraukimas iš rinkos, ir, atitinkamai, sutarčių su vartotojais nutraukimas bei įsipareigojimų pagal šias sutartis nevykdymas sukėlė žalą, atsakovė privalo šią žalą atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia energetikos įmonėms, kurios verčiasi nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla, nutraukti tokios veiklos, A neturi pagrindo pačios atsakovės vykdytos energetikos veiklos sustabdymo fakto (pasitraukimo iš rinkos) laikyti neteisėtais veiksmais. Kita vertus, dėl tokio atsakovės sprendimo kilo pasekmės – atsakovės sudarytų sutarčių su buitiniais vartotojais vienašališkas nutraukimas bei vartotojams prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymas. Visos šios aplinkybės lėmė žalą valstybės biudžetui – 4 211 966,69 Eur su PVM didesnį lėšų poreikį kompensacijoms išmokėti.

11. 2022 m. gruodžio 22 d. įsigaliojo Energetikos įstatymo 19² straipsnio 16 dalis, numatanti nepriklausomo elektros tiekėjo veiksmais valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimą. Šis valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimo mechanizmas yra suderinamas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 3 dalies nuostata.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

13. Teismas nustatė, kad atsakovės veikla buvo sustabdyta nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Tą pačią dieną į garantinį tiekimą pakliuvusiems vartotojams buvo pradėtos mokėti ir iki 2022 m. gruodžio 31 d. (4 mėnesius) mokamos dalinės kompensacijos. Teismas nurodė, kad Energetikos įstatymo 19² ir 21 straipsnių Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 7 dalies nuostatos įtvirtino įstatymo įsigaliojimo momentu (2022 m. gruodžio 22 d.) tebesitęsiančio į garantinį tiekimą pakliuvusiems vartotojams išmokėtų kompensavimo lėšų išieškojimo į valstybės biudžetą tvarką, pagal kurią iki įstatymo įsigaliojimo veiklą nutraukęs nepriklausomas elektros energijos tiekėjas turi į valstybės biudžetą grąžinti apskaičiuotą elektros energijos buitiniams vartotojams dalinio kompensavimo sumą ir palūkanas, šiuo atveju – 4 211 966,69 Eur su PVM, kuriuos ieškovė prašo priteisti iš atsakovės kaip teisėtais veiksmais valstybei padarytos žalos atlyginimą.

14. Teismo vertinimu, ieškovė, prašydama vartotojams išmokėtas kompensacijas ir palūkanas priteisti iš atsakovės, kaip teisėtais veiksmais valstybei padarytos žalą, iš esmės reiškia atgręžtinį reikalavimą žalą padariusiam asmeniui, kurį įtvirtino Energetikos įstatymo 19² straipsnio 2022 m. gruodžio 13 d. redakcija, įsigaliojusi 2022 m. gruodžio 22 d., ir Energetikos įstatymo 19² ir 21 straipsnių Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 7 dalis.

15. Teismas nurodė, kad ieškovė nekvestionuoja atsakovės veiksmų – veiklos nutraukimo – teisėtumo ir atgręžtinį reikalavimą atsakovei Energetiko įstatymo 19² straipsnio 16 dalies pagrindu reiškia dėl teisėtais veiksmais valstybei padarytos žalos atlyginimo.

16. Teismas pažymėjo, kad teisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas nėra civilinė atsakomybė, o vienas iš žalos kompensavimo būdų. Teisinis pagrindas teisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimui nustatytas CK 6.246 straipsnio 3 dalyje, kuri numato, kad įstatymų nustatytais atvejais teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama. Nustatė, kad ieškovė prašo priteisti valstybei (valstybės biudžetui) atsakovės teisėtais veiksmais (dėl veiklos nutraukimo) padarytą 4 211 966,69 Eur žalą, apskaičiuotą pagal Energetikos įstatymo 19² straipsnio 17 dalies nuostatas, iš buvusiems atsakovės buitiniams vartotojams, po atsakovės veiklos sustabdymo naudojusiems garantinio tiekimo paslauga, išmokėtų dalinio kompensavimo lėšų atėmus kompensavimo lėšų sumą (1 649 949,03 Eur su PVM), kurią atsakovės buitiniai vartotojai būtų gavę gaudami tiekimo paslaugą iš atsakovės ir kuri apskaičiuota taikant 0,09 Eur/kWh su PVM kompensavimo dydį.

17. Teismo vertinimu, atsakovės, kaip nepriklausomos elektros energijos tiekėjos, pasitraukimas iš rinkos Lietuvos elektros rinkos liberalizavimo procese lėmė didesnį valstybės biudžeto lėšų poreikį buitiniams elektros vartotojams valstybės tuo metu mokamoms kompensacijoms, valstybei tokiu būdu siekiant palengvinti dėl atsakovės veiklos nutraukimo į garantinį tiekimą pakliuvusių buitinių vartotojų padėtį. Dėl to, teismo vertinimu, egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys tarp teisėtų atsakovės veiksmų (veiklos sustabdymo) ir dėl kompensacijų mokėjimo valstybės patirtos žalos. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovės veiksmai (veiklos sustabdymas) atitinka CK 6.246 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisėtais veiksmais padarytos žalos kriterijus, todėl teoriškai ieškovė turėjo prielaidas atgręžtiniam reikalavimui pagal Energetikos įstatymo 19² straipsnio 2022 m. gruodžio 13 d. redakciją. Kita vertus, teismas nurodė, kad ginčui teisingai išspręsti esminę reikšmę turi Energetikos įstatymo 19² straipsnio, priimto 2022 m. gruodžio 13 d., galiojimo laike bei valstybės diskrecijoje esančios valstybės taikomos kompensavimo sistemos santykio su teisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimu įvertinimas.

18. Teismas nurodė, kad egzistuoja pamatinė nuostata, jog teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lot. lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lot. lex benignior retro agit).

19. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Energetikos įstatymo 19² ir 21 straipsnių Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytų Energetikos įstatymo 19² straipsnio 16–18 dalių nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėto taikyti dalinio kompensavimo atvejais, tačiau tik tuo atveju, jeigu toks dalinio kompensavimo taikymas tebesitęsia įsigaliojus šiam įstatymui, t. y. atsakovės kvestionuojamos dalinio kompensavimo nuostatos skirtos įstatymo įsigaliojimo momentu tebesitęsiantiems kompensavimo santykiams reguliuoti. Įstatymo įsigaliojimo momentu (2022 m. gruodžio 22 d.) valstybės taikomi kompensavimo santykiai tebegaliojo ir tęsėsi iki 2022 m. gruodžio 31 d. Tačiau ieškovė, Energetikos įstatymo 19² straipsnio 16 punkto pagrindu reikšdama atgręžtinį reikalavimą atsakovei dėl kompensacijos ir palūkanų priteisimo, kaip teisėtais veiksmais žalą padariusiam asmeniui (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 3 dalis), teismo vertinimu, privalo laikytis CK nuostatų.

20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pareiškė atgręžtinį reikalavimą atsakovei dėl kompensacijos ir palūkanų atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 3 dalis) pagal naują Energetikos įstatymo 19² straipsnio 16 straipsnio redakciją (valstybės išmokėtos kompensacijos grąžinimo nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams galiojantys teisės aktai nenumatė), nusprendė, jog aplinkybė, kad valstybės kompensacijų mokėjimo vartotojams santykiai tęsėsi iki Energetikos įstatymo 19² straipsnio 16–18 dalių pakeitimo įsigaliojimo (2022 m. gruodžio 22 d.), kuriuo buvo naujai reglamentuota nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pareiga grąžinti valstybės sumokėtą kompensaciją ir ieškovės teisė nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklos nutraukimo atveju reikšti reikalavimą dėl kompensacijos ir palūkanų priteisimo, reiškia, jog ši norma negali būti taikoma iki jos įsigaliojimo, t. y. iki 2022 m. gruodžio 22 d. išmokėtai kompensacijų daliai.

21. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog ieškovė Energetiko įstatymo 19² straipsnio 16 dalies pagrindu turi teisę atgręžtinį reikalavimą atsakovei dėl kompensacijos ir palūkanų atlyginimo reikšti tik nuo šio įstatymo įsigaliojimo – 2022 m. gruodžio 22 d. – iki kompensacijos mokėjimo pabaigos – 2022 m. gruodžio 31 d., būtina nustatyti valstybės taikomos kompensavimo sistemos ir teisėtais veiksmas padarytos žalos atlyginimo santykį, nes po atsakovės veiklos nutraukimo valstybės priimtas sprendimas į garantinį tiekimą patekusiems buitiniams elektros energijos vartotojams mokėti kompensacijas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. savaime nereiškia, kad valstybės išmokėta kompensacija yra lygi valstybės dėl atsakovės veiklos nutraukimo realiai patirtai žalai.

22. Teismas, įvertinęs tai, kad įstatymų leidėjas nustatė vartotojams 2 savaites nuo įspėjimo apie veiklos nutraukimą pasirinkti kitą tiekėją, o vartotojui, kuriam užtikrinamas garantinis tiekimas, nusprendusiam sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, garantinis tiekimas nutraukiamas ne vėliau kaip per 3 savaites nuo nepriklausomo tiekėjo pranešimo garantiniam elektros energijos tiekėjui pateikimo dienos, nusprendė, jog nepriklausomo elektros energijos tiekėjo atsakomybė už buitiniams vartotojams kilusias pasekmes apribojama įstatyme nustatytu 5 savaičių terminu po atsakovės veiklos nutraukimo. Šis terminas nėra naikinamasis: vartotojai gali rinktis kitą nepriklausomą elektros energijos tiekėją ir praėjus nurodytam terminui visus 6 (šešis) garantinio tiekimo mėnesius, tačiau tai nereiškia, kad už visą garantiniame tiekime likusio vartotojo laiką atsakingas buvęs nepriklausomas tiekėjas.

23. Teismas nustatė, kad atsakovė savo vartotojus apie nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklos nutraukimą nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. informavo 2022 m. rugpjūčio 18 d. pranešimu, o ieškovė Energetiko įstatymo 19² straipsnio 16 dalies pagrindu turi teisę atgręžtinį reikalavimą atsakovei dėl kompensacijos ir palūkanų atlyginimo reikšti tik nuo šio įstatymo įsigaliojimo – 2022 m. gruodžio 22 d. – iki kompensacijos mokėjimo pabaigos – 2022 m. gruodžio 31 d. Kito nepriklausomo elektros energijos tiekėjo nepasirinkimo per įstatyme nustatytą terminą pasekmės šiuo atveju tenka valstybei, kuri nusprendė tokiems vartotojams kompensacijas mokėti iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir ši prievolė negali būti perkelta privačiam asmeniui – atsakovei.

24. Teismas nurodė, kad į bylą nėra pateikta įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai), kurie patvirtintų, jog dalis vartotojų neturėjo realios galimybės per 2 savaites po atsakovės veiklos nutraukimo pasirinkti kitą elektros energijos tiekėją.

25. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovės ieškinį atsakovei dėl kompensacijų ir palūkanų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

26. Ieškovė A apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Nors teisinis santykis yra atsiradęs iki įsigaliojant įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant įstatymui, taikomos įstatymo nuostatos. Atsakovei priėmus sprendimą vienašališkai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su buitiniais vartotojais, dėl šių atsakovės veiksmų dalis buitinių vartotojų pateko į garantinį elektros energijos tiekimą, kurio kaina apskaičiuojama elektros įsigijimo kainai taikant 25 proc. didesnį antkainį (1,25 koeficientą). Atsakovei 2023 m. rugpjūčio 5 d. viešai informavus apie keičiamas elektros energijos tiekimo sutarčių sąlygas, o 2022 m. rugpjūčio 18 d. informavus apie nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklos stabdymą, reaguojant į atsakovės pasitraukimą iš tiekimo rinkos ir siekdama kompensuoti elektros energijos kainų padidėjimą tokiems buitiniams vartotojams, buvo parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 553 pakeitimo. Vyriausybės nutarimo projektu buvo siekiama kompensuoti elektros energijos kainos padidėjimą buitiniams vartotojams dėl atsakovės nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklos sustabdymo ir galimų analogiškų atvejų. Taip pat 2022 m. gruodžio 22 d. įsigaliojo Pakeitimo įstatymas, kuriuo buvo pakeistas Energetikos įstatymas. Pakeitimo įstatymo įgyvendinamosios nuostatos aiškiai apibrėžė Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatų, apibrėžiančių A reikalavimo grąžinti dalinio kompensavimo lėšas į valstybės biudžetą pateikimo, įgyvendinimą ir taikymą, todėl A neturėjo pagrindo netaikyti atsakovei reikalavimo grąžinti dalinio kompensavimo lėšas į valstybės biudžetą laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. A teisėtai taikė atsakovei reikalavimą grąžinti dalinio kompensavimo lėšas nurodytu laikotarpiu.

26.2. Nėra pagrindo teigti, kad Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nuostatos taikytinos tiems reguliuojamiems santykiams, kurie yra baigti. Susiklostė tęstiniai teisiniai santykiai, nes 2022 m. gruodžio 22 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, kompensacijų mokėjimas dar nebuvo baigtas. Teismas skundžiamame sprendime netinkamai aiškino CK 1.7 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgdamas į tai, kad buvo susiklostę tęstiniai teisiniai santykiai, kurie 2022 m. gruodžio 22 d., t. y. Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo metu dar nebuvo pasibaigę. Pirmosios instancijos teismas ignoravo specialią taisyklę, t. y. Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 7 dalį, pagal kurią šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytų Energetikos įstatymo 19² straipsnio 16–18 dalių nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėto taikyti dalinio kompensavimo atvejais, jeigu toks dalinio kompensavimo taikymas tebesitęsia įsigaliojus šiam įstatymui.

26.3. Atsakovei sustabdžius nepriklausomo tiekimo veiklą, buitiniai vartotojai galėjo arba rinktis kitą nepriklausomą tiekėją, grįžti į visuomeninį elektros tiekimą arba pasinaudoti garantinio elektros energijos tiekimo paslaugomis. Dėl atsakovės veiklos sustabdymo dalis vartotojų pateko į garantinį elektros energijos tiekimą, ir, atitinkamai, turėjo mokėti daugiau nei kiti vartotojai. Atsakovė savo veiksmais, t. y. nevykdydama prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su elektros energijos vartotojais sąlygomis, sustabdžiusi veiklą ir vienašališkai nutraukusi elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su buitiniais vartotojais, lėmė valstybės biudžetui 4 211 966,69 Eur su PVM didesnį lėšų poreikį kompensacijoms elektros energijos kainai mažinti išmokėti. Egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų, stabdant veiklą, ir žalos valstybei atsiradimo.

26.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad kito nepriklausomo elektros energijos tiekėjo nepasirinkimo per įstatyme nustatytą terminą pasekmės tenka valstybei, kuri nusprendė tokiems vartotojams kompensacijas mokėti iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir ši prievolė negali būti perkelta privačiam asmeniui – atsakovei. Tikrinimo komisija, atlikusi buvusių atsakovės buitinių elektros energijos vartotojų kitiems pasirinktiems elektros energijos tiekėjams papildomai sumokėtų lėšų įvertinimą, nustatė, kad bendrai kitus nepriklausomus elektros energijos tiekėjus po atsakovės veiklos sustabdymo pasirinkę buitiniai elektros energijos vartotojai ((duomenys neskelbtini) vnt.) nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams sumokėjo 1 634 896,30 Eur su PVM daugiau nei būtų mokėję atsakovei.

26.5. Atsakovės atsakomybei atsirasti, vadovaujantis Energetikos įstatymo 19² straipsnio 16 dalimi, pakanka vien tik veiklos nutraukimo fakto, jei dėl to kilo žala valstybei ir tai yra suderinama su CK 6.246 straipsnio 3 dalimi, 6.248 straipsnio 1 dalimi.

27. Atsakovė B pateikė atsiliepimą, prašydama apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Sprendimo dėl veiklos stabdymo priėmimo metu įstatymas nenumatė atsakovės B atsakomybės už teisėtus veiksmus pagrindo. Atsakomybė pagal CK 6.246 straipsnio 3 dalį atsakovei už teisėtus veiksmus negali būti taikoma. Valstybės išlaidas nulėmė ne atsakovės sprendimas dėl veiklos stabdymo, o pačios valstybės po to savanoriškai priimtas sprendimas dėl kompensacijos vartotojams mokėjimo.

27.2. Sprendimo stabdyti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklą priėmimo metu galioję teisės aktai nenumatė garantinio tiekimo dalinio kompensavimo buitiniams vartotojams, juo labiau nenumatė nepriklausomų tiekėjų pareigos grąžinti tokį dalinį kompensavimą. Po atsakovės sprendimo dėl veiklos stabdymo paskelbimo, vėliau priimtas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad darytų įtaką teisiniams santykiams, atsiradusius iki šių įstatymų priėmimo ir įsigaliojimo, nes įstatymas negalioja atgal), o kitoks Energetikos įstatymo nuostatų aiškinimas būtų nesuderinamas su konstituciniu teisinės valstybės principu. Priimdama sprendimą stabdyti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklą atsakovė B elgėsi teisėtai, galiojantys teisės aktai numatė atsakovės teisę nutraukti veiklą. Atsakovė sudarė sąlygas vartotojams per įstatyme nustatytą 2 savaičių terminą pasirinkti kitą nepriklausomą elektros energijos tiekėją ir vartotojai turėjo realias galimybes pasirinkti kitą nepriklausomą elektros energijos tiekėją tokiomis pačiomis arba labai artimomis elektros energijos kainomis, kaip siūlė atsakovė. Atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad dalis vartotojų per teisės aktuose nustatytą terminą nepasirinko kito nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ir liko garantiniame tiekime.

27.3. Tarp teisėtų atsakovės veiksmų (sprendimo dėl veiklos sustabdymo) ir valstybės išlaidų dėl kompensacijų mokėjimo nėra priežastinio ryšio, nes valstybė neturėjo pareigos prisiimti įsipareigojimų mokėti kompensaciją. Tai, kad Energetikos įstatymo 19² straipsnio 16 dalyje yra nustatyta galimybė reikalauti iš nepriklausomo elektros energijos tiekėjo grąžinti valstybės išmokėtą kompensaciją savaime nėra žalos atlyginimo indikatorius, o valstybės prisiimto įsipareigojimo nustatyti kompensacijas perkėlimas privačiam subjektui.

27.4. A neįrodinėjo atskirų atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

28. Trečiasis asmuo C pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama bylą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1. A ieškinį reiškė galiojančių teisės aktų pagrindu ir taip, kaip nustatė galiojantys teisės aktai. Pakeitimo įstatymo įgyvendinamosios nuostatos aiškiai apibrėžia Energetikos įstatymo nuostatų, apibrėžiančių A reikalavimo grąžinti dalinio kompensavimo lėšas į valstybės biudžetą pateikimo, įgyvendinimo ir taikymo tvarką, todėl A neturėjo pagrindo netaikyti atsakovei reikalavimo grąžinti dalinio kompensavimo lėšas į valstybės biudžetą laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

28.2. Vienintelė C“, kaip elektros energijos ir (ar) gamtinių dujų kainos dalinio kompensavimo lėšų mokėjimo administratoriui, tenkanti pareiga ir atsakomybė būtų grąžinti atsakovės į C sąskaitą pervestas lėšas į Finansų ministerijos sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

30. Byloje nustatyta, kad A 2020 m. liepos 8 d. buvo išdavusi atsakovei B leidimą vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 5 d. viešai informavo vartotojus, kad nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. planuoja pakeisti sudarytų elektros energijos tiekimo sutarčių sąlygas ir visiems vartotojams, pasirinkusiems elektros energijos planą (elektros energijos kainos apskaičiavimo mechanizmą) su fiksuota elektros energijos kaina, pakeisti elektros energijos planą į kintamos kainos planą „Birža“, kuris yra susietas su elektros energijos biržos kainomis. Tuo pačiu B informavo vartotojus apie galimybę nesutikti su tokiu sutarčių pakeitimu ir per 30 kalendorinių dienų?nuo informacijos apie sutarties sąlygų keitimą pateikimo dienos sutartį nutraukti.?

31. B 2022 m. rugpjūčio 18 d. viešai paskelbė, kad stabdo nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą, nurodžiusi, jog elektros energiją planuoja tiekti iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė informavo vartotojus apie galimybę pasirinkti naują tiekėją iki 2022 m. rugpjūčio 28 d.

32. B leidimo vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą galiojimas A 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.

33. A pirmininko 2022 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo pakeistas ir papildytas, „Dėl B reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ buvo sudaryta tikrinimo komisija atsakovės neplaniniam patikrinimui atlikti.

34. Trečiasis asmuo C, kuri teikė garantinio elektros energijos tiekimo paslaugą buvusiems atsakovės vartotojams, 2023 m. sausio 3 d. raštu ir 2023 m. sausio 5 d. raštu informavo A, kad paskutinę veiklos nutraukimo dieną – 2022 m. rugpjūčio 31 d. – B elektros energiją tiekė (duomenys neskelbtini) vnt. buitinių vartotojų objektų, o 2022 m. rugsėjo mėn. į garantinį elektros energijos tiekimą pateko (duomenys neskelbtini) vnt. atsakovės buitinių vartotojų objektų.

35. Tikrinimo komisija 2023 m. birželio 27 d. parengė patikrino aktą, kuriam buvo pritarta A 2023 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė B buvo įpareigota grąžinti į valstybės biudžetą 4 211 966,69 Eur su PVM kompensacijų lėšas, pervedant jas kompensavimo lėšų administratoriui – trečiajam asmeniui C per vieną mėnesį nuo nutarimo, kuriuo patvirtinamas patikrinimo aktas, įsigaliojimo dienos (nutarimas įsigaliojo 2023 m. birželio 29 d.). Byloje nėra ginčo, kad atsakovė įpareigotos grąžinti 4 211 966,69 Eur su PVM kompensacijų lėšų sumos trečiajam asmeniui nepervedė.

36. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl 4 211 966,69 Eur su PVM kompensacijų lėšų sumos, grąžintinos į valstybės biudžetą, priteisimo mokėjimą administruojančiam elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriui – trečiajam asmeniui C.

37. Apeliantė A, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jos ieškinį, teigia, kad atsakovė, nevykdydama prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su elektros energijos vartotojais sąlygomis, t. y. sustabdžiusi veiklą ir vienašališkai nutraukusi elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su buitiniais vartotojais, lėmė valstybės biudžetui 4 211 966,69 Eur su PVM didesnį lėšų poreikį kompensacijoms elektros energijos kainai mažinti išmokėti, nes dalis buitinių vartotojų pateko į garantinį elektros energijos tiekimą, kurio kaina apskaičiuojama taikant didesnį antkainį. Be to, nesutinka, kad kilusios pasekmės dėl valstybės sprendimo (pakeisto teisinio reglamentavimo), priimto po atsakovės veiklos nutraukimo, mokėti kompensacijas į garantinį elektros energijos tiekimą patekusiems vartotojams, per įstatyme nustatytą terminą nepasirinkusiems kito nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, turėtų tekti valstybei, o ne veiklą vienašališkai nutraukusiai atsakovei, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 1.7 straipsnio 2 dalį.

38. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad priimdama sprendimą stabdyti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo veiklą atsakovė B elgėsi teisėtai, nes galiojantys teisės aktai numatė teisę nutraukti veiklą. CK 6.246 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisėtais veiksmais padarytos žalos ar nuostolių atlyginimas yra vienas iš žalos kompensavimo būdų, bet tai nėra civilinė atsakomybė. Jų atlyginimas vykdomas tokiomis sąlygomis, kokios yra nustatytos įstatyme, bet ne civilinės atsakomybės sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

39. Nagrinėjamu atveju reikalavimą grąžinti išmokėtą kompensacijų sumą apeliantė grindė po atsakovės sprendimo stabdyti veiklą paskelbimo priimtais ir 2022 m. gruodžio 22 d. įsiteisėjusias Energetikos įstatymo 19² straipsnio pakeitimais, nustačiusiais atsakovės B pareigą atlyginti teisėtais veiksmais padarytą žalą. Atsakovė B, atsikirsdama į tokį apeliantės argumentą, įrodinėjo, kad nei sprendimo dėl veiklos sustabdymo priėmimo metu, nei veiklos sustabdymo metu toks Energetikos įstatymo Pakeitimo įstatymas negaliojo, todėl atsakomybė už teisėtus veiksmus pagal CK 6.246 straipsnio 3 dalį jai negali kilti.

40. Kilus ginčui dėl atsakovės pareigos grąžinti ieškovės reikalaujamą kompensacijų lėšų sumą dėl teisėtais veiksmais padarytos žalos CK 6.246 straipsnio 3 dalies pagrindu, pirmiausia būtina įvertinti Energetikos įstatymo galiojimo laike klausimą.

41. Kaip jau buvo minėta, atsakovė B 2022 m. rugpjūčio 18 d. viešai paskelbė apie stabdomą nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą. Pagal sprendimo dėl veiklos stabdymo paskelbimo metu galiojusią Elektros energetikos įstatymo 46 straipsnio 3 dalies redakciją (galiojusią nuo 2021 m. liepos 15 d.), nepriklausomas tiekėjas, sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su vartotoju arba prieš nutraukdamas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su vartotoju, privalo prieš 2 savaites iki su vartotoju sudarytoje sutartyje numatytos sutarties įsigaliojimo datos arba iki sutartyje nurodytos elektros energijos tiekimo pradžios datos, jeigu jos nesutampa, arba iki sutarties nutraukimo apie tai raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pranešti tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai, ir šioje dalyje nustatytais terminais ir būdais informuoti vartotoją apie sutarties įsigaliojimo datą arba elektros energijos tiekimo pradžios datą, jeigu jos nesutampa, arba apie sutarties nutraukimą.

42. Nagrinėjamu atveju atsakovė, laikydamasi paminėto teisinio reglamentavimo, tą ir padarė: 2022 m. rugpjūčio 18 d. viešai paskelbė apie stabdomą nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą, nurodė, kad elektros energiją planuoja tiekti iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. bei informavo vartotojus apie galimybę naują tiekėją pasirinkti iki 2022 m. rugpjūčio 28 d.

43. Nustatyta, kad po atsakovės B sprendimo dėl veiklos stabdymo paskelbimo dienos (2022 m. rugpjūčio 18 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. rugpjūčio 31 d. priėmė nutarimą Nr. 882 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 553 „Dėl elektros energijos ir (ar) gamtinių dujų kainos dalinio kompensavimo, skirto elektros energijos ir (ar) gamtinių dujų buitinių vartotojų išlaidoms už suvartotą elektros energiją ir (ar) suvartotas gamtines dujas sumažinti, taikymo“ pakeitimo, kuriuo numatė, jog buitiniai vartotojai, per nustatytą terminą nepasirinkę kito nepriklausomo elektros energijos tiekėjo, pateks į garantinį elektros energijos tiekimą ir jiems bus mokama dalinė kompensacija (Nutarimo 1.2.2.2 papunktis). Dalinį kompensavimą garantiniame tiekime likusiems buitiniams vartotojams numatyta taikyti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Be to, 2022 m. gruodžio 13 d. buvo priimti Energetikos įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo 2022 m. gruodžio 22 d. Pakeitimo įstatymo 19² straipsnio 16 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu nepriklausomas elektros energijos tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su elektros energijos vartotojais sąlygomis, nutraukia veiklą arba vienašališkai nutraukia elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį ir dėl to elektros energijos buitiniams vartotojams, kuriems užtikrinamas elektros energijos garantinis tiekimas, yra taikomas šio straipsnio 1 dalies 3 sakinyje nustatyta tvarka apskaičiuotas dalinis kompensavimas, Taryba privalo pateikti rašytinį reikalavimą nepriklausomam elektros energijos tiekėjui per nurodytą terminą sumokėti apskaičiuotą elektros energijos buitiniams vartotojams dalinio kompensavimo sumą ir palūkanas į valstybės biudžetą. Pakeitimo įstatymo 19² straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nesumokėjus 19² straipsnio 16 dalyje nurodytame Tarybos rašytiniame reikalavime nurodytos sumos ir palūkanų per nurodytą terminą, Taryba kreipiasi į teismą CPK nustatyta tvarka su reikalavimu priteisti į valstybės biudžetą apskaičiuotą elektros energijos buitiniams vartotojams dalinio kompensavimo sumą ir palūkanas.

44. Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 7 dalis nustatė, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytų Energetikos įstatymo 19² straipsnio 16–18 dalių nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėto taikyti dalinio kompensavimo atvejais, jeigu toks dalinio kompensavimo taikymas tebesitęsia įsigaliojus šiam įstatymui. Apeliantė, remdamasi paminėta 2022 m. gruodžio 22 d. įsigaliojusio Pakeitimo įstatymo nuostata, teigia, kad kompensacijų mokėjimas dar nebuvo baigtas (minėta, jog dalinį kompensavimą garantiniame tiekime likusiems buitiniams vartotojams buvo numatyta taikyti iki 2022 m. gruodžio 31 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, netinkamai taikė ir aiškino CK 1.7 straipsnio 2 dalį, neįvertinęs, kad buvo susiklostę tęstiniai teisiniai santykiai.

45. CK 1.7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgal. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu nurodoma, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2014). Konstitucinis teisinės valstybės principas, be kita ko, suponuoja, jog tam, kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus; teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia); teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

46. Nagrinėjamu atveju Energetikos įstatymo pakeitimais, priimtais 2022 m. gruodžio 13 d. ir įsigaliojusiais 2022 m. gruodžio 22 d., buvo nustatyta nauja nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pareiga. Toks Pakeitimo įstatymas atsakovės B sprendimo dėl veiklos stabdymo priėmimo metu (2022 m. rugpjūčio 18 d.) negaliojo, todėl akivaizdu, kad tokio teisinio reguliavimo pasikeitimo atsakovė negalėjo numatyti, t. y. jog po sprendimo dėl veiklos stabdymo paskelbimo valstybė, atlikusi tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo pakeitimus, nuspręs mokėti kompensacijas kito nepriklausomo elektros energijos tiekėjo nepasirinkusiems vartotojams bei įgis teisę reikalauti kompensacijos grąžinimo iš veiklą sustabdžiusio elektros energijos tiekėjo. Atsakovės sprendimo dėl veiklos stabdymo priėmimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė tik pareigą nepriklausomam tiekėjui pranešti tinklų operatoriui ir informuoti vartotoją apie sutarties nutraukimą, taip pat vartotojų pareigą pasirinkti kitą nepriklausomą elektros energijos tiekėją per 2 savaites, tačiau, kaip minėta, nenustatė, kad vartotojams per įstatyme nustatytą terminą nepasirinkus kito nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ir patekusiems į garantinį elektros energijos tiekimą valstybė tokiems vartotojams taikys kokias nors kompensacijas ir jog tokią valstybės išmokėtą kompensaciją turės grąžinti veiklą sustabdęs tiekėjas.

47. Taigi, nepaisant to, kad ieškovė atgręžtinį reikalavimą pareiškė tuo metu, kai dalinio kompensavimo taikymas vartotojams, patekusiems į garantinį elektros energijos tiekimą, jau buvo pradėtas ir tebesitęsė, nereiškia, jog 2022 m. gruodžio 22 d. įsigaliojusi Energetikos įstatymo 19² straipsnio 16 dalies redakcija gali būti taikoma iki 2022 m. gruodžio 22 d. valstybės išmokėtai kompensacijų daliai reikalauti. Po atsakovės B sprendimo dėl veiklos stabdymo paskelbimo priimtas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad nulemtų teisinius santykius, atsiradusius iki naujos Energetikos įstatymo redakcijos (Pakeitimo įstatymo) priėmimo ir įsigaliojimo, nes, kaip minėta, įstatymas negalioja atgal (lex retro non agit). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovė, vadovaudamasi nauja Energetikos įstatymo 19² straipsnio 16 dalies redakcija, atgręžtinį reikalavimą atsakovei dėl kompensacijos ir palūkanų atlyginimo turėjo teisę reikšti nebent tik už laikotarpį nuo Energetikos įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo 2022 m. gruodžio 22 d. iki kompensacijų mokėjimo pabaigos 2022 m. gruodžio 31 d. (nes būtent šiuo periodu egzistavo tęstinis kompensacijų mokėjimo santykis, nustatytas Pakeitimo įstatyme).

48. Kita vertus, po atsakovės veiklos nutraukimo valstybės priimtas sprendimas į garantinį tiekimą patekusiems buitiniams elektros energijos vartotojams mokėti kompensacijas iki 2022 m. gruodžio 31 d. savaime nereiškia, jog valstybės išmokėta kompensacija yra lygi valstybės dėl atsakovės veiklos nutraukimo realiai patirtai žalai.

49. Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad vartotojams, nepasirinkusiems nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ar kai jų pasirinktas nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su vartotojais sąlygomis, nutraukia veiklą arba elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, užtikrinamas garantinis tiekimas. Pagal Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 1 punktą garantinis tiekimas vartotojui užtikrinamas, kai vartotojas, ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki nepriklausomo tiekėjo nutraukiamos veiklos arba su vartotoju sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimo gavęs nepriklausomo tiekėjo rašytinį ar elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą įspėjimą, per 2 savaites nuo šio pranešimo gavimo dienos nepasirenka kito nepriklausomo tiekėjo. <...> Vartotojui, kuriam užtikrinamas garantinis tiekimas, nusprendusiam sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, garantinis tiekimas nutraukiamas ne vėliau kaip per 3 savaites nuo nepriklausomo tiekėjo pranešimo garantiniam elektros energijos tiekėjui pateikimo dienos. Garantinio tiekimo trukmė – ne ilgiau kaip 6 mėnesiai. Jeigu per 6 mėnesius vartotojas nepasirenka naujo nepriklausomo tiekėjo, garantinis elektros energijos tiekėjas įgyja teisę nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojui. Apie garantinio tiekimo nutraukimą garantinis elektros energijos tiekėjas įspėja vartotoją ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki elektros energijos tiekimo nutraukimo dienos.

50. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, remdamasis paminėtu teisiniu reglamentavimu, įstatymų leidėjas nustatė vartotojams 2 savaites nuo įspėjimo apie veiklos nutraukimą kitam tiekėjui pasirinkti, o vartotojui, kuriam užtikrinamas garantinis tiekimas, nusprendusiam sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, garantinis tiekimas nutraukiamas ne vėliau kaip per 3 savaites nuo nepriklausomo tiekėjo pranešimo garantiniam elektros energijos tiekėjui pateikimo dienos.

51. Kaip jau buvo minėta, atsakovė B sudarė sąlygas vartotojams per Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 46 straipsnio 3 dalyje nustatytą 2 savaičių terminą pasirinkti kitą nepriklausomą elektros energijos tiekėją, taigi vartotojai turėjo realias galimybes pasirinkti kitą nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Atsižvelgiant į tai, atsakovė B negali būti atsakinga už tai, kad dalis vartotojų per teisės aktuose nustatytą terminą nepasirinko kito nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ir liko garantiniame tiekime. Nepriklausomo elektros energijos tiekėjo nepasirinkę vartotojai garantiniame tiekime liko ne dėl atsakovės veiksmų, o dėl savo pačių neveikimo. Be to, pažymėtina ir tai, kad valstybės išlaidas kompensacijų mokėjimui lėmė ne atsakovės B sprendimas stabdyti veiklą, o valstybės priimtas sprendimas dėl kompensacijų vartotojams mokėjimo po to, kai atsakovė pranešė apie stabdomą veiklą. Minėta, kad po atsakovės B sprendimo dėl veiklos stabdymo paskelbimo 2022 m. rugpjūčio 18 d., valstybė 2022 m. rugpjūčio 31 d. priėmė savanorišką sprendimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 31 d. priimtas 2022 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 553 pakeitimas) dėl kompensacijos buitiniams vartotojams mokėjimo, kurie per įstatyme nustatytą terminą nepasirinko kito nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ir dėl to pateko į garantinį elektros energijos tiekimą, o teisinį reguliavimą, numatantį nepriklausomo tiekėjo pareigą grąžinti tokį dalinį kompensavimą, valstybė priėmė 2022 m. gruodžio 13 d., praėjus dar keturiems mėnesiams po atsakovės sprendimo dėl veiklos stabdymo, kuris įsigaliojo 2022 m. gruodžio 22 d. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į garantinį elektros energijos tiekimą patekusių vartotojų kito nepriklausomo elektros energijos tiekėjo nepasirinkimo per įstatyme nustatytą terminą pasekmės šiuo atveju tenka valstybei, kuri nusprendė tokiems vartotojams kompensacijas mokėti iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir ši prievolė, atlikus teisinio reglamentavimo pakeitimus, negali būti perkelta privačiam subjektui – veiklą nusprendusiai stabdyti atsakovei B.

52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti A ieškinį dėl valstybės išmokėtų kompensacijų priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas. Įvertinus tai, kad sprendimo dėl veiklos stabdymo priėmimo metu galioję įstatymai nenumatė garantinio tiekimo dalinio kompensavimo buitiniams vartotojams bei nepriklausomų tiekėjų pareigos grąžinti tokį dalinį kompensavimą, atsakomybė pagal CK 6.246 straipsnio 3 dalį atsakovei B už teisėtus veiksmus – veiklos nutraukimą – negali būti taikoma. Be to, įvertinus tai, kad išlaidas kompensacijų mokėjimui iki 2022 m. gruodžio 31 d. lėmė valstybės priimtas sprendimas dėl kompensacijų vartotojams mokėjimo po to, kai atsakovė pranešė apie stabdomą veiklą, kilusios pasekmės negali būti perkeliamos atsakovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Apeliantės A apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

54. Byloje esantys duomenys (pažyma dėl teisinių paslaugų suteikimo ir apmokėjimo) patvirtina, kad atsakovės B apeliacinės instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos sudarė 9 516,65 Eur.

55. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

56. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, remiantis pažymoje dėl teisinių paslaugų suteikimo ir apmokėjimo nurodyta informacija, buvo patirtos 2025 m. sausio mėn. (apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 237,90 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 909,27 Eur (1,3 x 2 237,90 Eur). Atsakovės prašomos priteisti 9 516,65 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl mažinamos iki 2 909,27 Eur ir, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš ieškovės A.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei B (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės A (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 909,27 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devynis eurus ir 27 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.