Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei M. V. T.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl praleisto termino įregistruoti nekilnojamąjį turtą, suinteresuoti asmenys byloje – VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas V. B. prašė jo pareiškimą dėl praleisto termino įregistruoti nekilnojamąjį turtą tenkinti. Papildomai nurodė, jog žemės sklypą gavo iš profsąjungos, vėliau privatizavo, žinojo, kad per mėnesį turėjo susitvarkyti dokumentus, tačiau turėjo išvykti dirbti į užsienį. Užsienyje dirbo tris metus. Vėliau pamiršo, kad reikia registruoti, trūko informacijos. Pareiškėjas yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirba vairuotoju. Sodo sklypą nori parduoti arba perleisti giminaičiams. Privatizavus sodo sklypą, pareiškėjas kreipėsi į sodo pirmininką, nuolat mokėjo mokesčius, jam atrodė, kad viskas yra tvarkoje. Žemės sklypui kadastriniai matavimai nėra atlikti, jis yra įtrauktas į bendrą sodų bendrijos planą. Apie tai, kad negali perleisti žemės sklypo sužinojo rudenį, nuvykęs pas notarą, kadangi jis nėra įregistruotas kaip žemės sklypo savininkas.

Pareiškėjo atstovė advokatė V. B. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad svarbios priežastys praleisto termino atnaujinimui yra tai, kad pareiškėjas privatizavęs žemės sklypą išvyko dirbti į užsienį, vėliau kreipėsi į sodų bendrijos pirmininką, buvo įtrauktas į sodų bendrijos sodininkų sąrašą. Pareiškėjas iki šiol naudojasi žemės sklypu, moka mokesčius ir tik kreipęsis pas notarą sužinojo, kad žemės sklypą būtina įregistruoti. Advokatė atkreipė dėmesį, jog sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, buvo gautas žemėtvarkos atstovo parašas. Pareiškėjas informavo pirmininką, kuris ruošė dokumentus privatizavimui apie nusipirktą žemės sklypą. Advokatės nuomone, pareiškėją suklaidino tai, kad ant sutarties buvo notaro bei Ukmergės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos vyr. inžinieriaus parašai, dėl ko pareiškėjas manė, kad viskas jau įregistruota.

Sutarties sudarymo metu valstybinių žemės sklypų pirkimo - pardavimo būtinąsias sąlygas ir tvarką reglamentavo Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos “ (nuo 1993-07-29 iki 1995-07-22 galiojusi redakcija) (toliau - Taisyklės). Taisyklių 10 p. inter alia nustatė, kad „žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančią. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 1964-07-07 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. 19-138 „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo“ 149 str. nustatė, kad „[...] Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu“. Aptariamu atveju Sutartis, kuria pareiškėjas įgijo žemės sklypą, nustatyta tvarka nebuvo įregistruota. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. „jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriaus nuostatos taip pat numato galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į faktą, kad VĮ Registrų centras teisės aktais nėra suteikta kompetencija spręsti dėl pareiškėjo pareiškimu reiškiamo reikalavimo pagrįstumo, todėl suinteresuotas asmuo teismo prašo dėl pareiškėjo V. B. 2019 m. spalio 17 d. pareiškimu reiškiamo reikalavimo spręsti teismo nuožiūra (el. b. l. 24-26). Suinteresuoto asmens VĮ Registrų centas atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie paskirtą teismo posėdį informuotas tinkamai. Teisme buvo gautas VĮ Registrų centas prašymas dėl civilinės bylos nagrinėjimo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė M. V. T. neprieštarautų pareiškėjo pareiškimo tenkinimui. Nuosavybė pareiškėjo yra faktiškai įgyta, tačiau dokumentai nebuvo sutvarkyti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įtrauktas į apleistų žemės sklypų sąrašą. 1991 m. ir vėlesniu laikotarpiu žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorių registravimas miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje dažnai vykdavo tose pačiose patalpose kur buvo pasirašomos ir pirkimo – pardavimo sutartys. Galbūt tai galėjo suklaidinti pareiškėją. Kadastriniai matavimai nebuvo atlikti nei pareiškėjo, nei šalia esantiems žemės sklypams. Kadangi pinigus už žemės sklypą pareiškėjas sumokėjo 1992 metų rugpjūčio 11 d., tai suinteresuoto asmens atstovės nuomone, sutarties sudarymo data laikytina (duomenys neskelbtini). Tuo laikotarpiu kol nebuvo gauti pinigai, notarinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaroma. Kitu atveju žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje būtų nurodyta, jog dar nėra gauti pinigai už privatizuotą žemės sklypą.

Liudytojas J. P. teismo posėdžio metu parodė, jog jis yra Sodų bendrijos pirmininkas, pareiškėjas yra sodų bendrijos narys nuo bendrijos susikūrimo. Pirmininku tapo prieš dvidešimt šešis metus, privatizacijos laikotarpiu, į jo pareigas įėjo ir dokumentų privatizacijai ruošimas. Pareiškėjas prižiūri sklypą, moka mokesčius. Neįregistruotų sklypų bendrijoje yra ir daugiau. Pažymą teismui rašė remiantis pareiškėjo pateikta valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, kitų duomenų apie žemės sklypą neturi. Liudytojas žinojo, kad pareiškėjas privatizuos žemės sklypą, buvo priduota schema žemėtvarkos tarnybai. Pareiškėjas informavo pirmininką apie nusipirktą žemės sklypą žodžiu. Kito asmens, kuris būtų naudojęsis žemės sklypu, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad Ukmergės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos vyr. inžinierius R. Ž., veikiantis pagal įgaliojimą ir Ukmergės rajono valdybos potvarkį parduoda, o pareiškėjas V. B. perka žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), už 585 rublius (el. b. l. 7-8, 9). Per vieną mėnesį, kaip to reikalavo Sutarties 6 punktas, pareiškėjas šios sutarties tinkamai neįregistravo, todėl pareiškimu prašo atnaujinti praleistą terminą sudarytam sandoriui įregistruoti viešajame registre.

Sutarties sudarymo metu valstybinių žemės sklypų pirkimo – pardavimo būtinąsias sąlygas ir tvarką reglamentavo Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (galiojusi redakcija nuo 1993 m. liepos 29 d. iki 1995 m. liepos 22 d.). Šių taisyklių 10 punkte buvo nurodyta, jog žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančią. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymas ir jos teisinis įregistravimas gali būti atliekamas vienu metu.

Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 149 straipsnis (1964 m. liepos 7 d. įstatymas, Nr. 19-138) numatė, kad turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė (operatyviojo tvarkymo teisė) atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu.

Pareiškėjas, teikdamas prašymą atnaujinti terminą įregistruoti nekilnojamąjį turtą, rėmėsi aplinkybėmis, kad privatizavęs žemės sklypą išvyko dirbti į užsienį, kreipėsi į sodų bendrijos pirmininką, kuriam pranešė apie išsipirktą žemės sklypą, buvo įtrauktas į sodų bendrijos sodininkų sąrašą, iki šiol nepertraukiamai naudojasi žemės sklypu, moka mokesčius. Be to, pareiškėjas įvykdė vieną iš sąlygų – Sutartis (duomenys neskelbtini) patvirtinta notariškai notarų biuro notarės A. P.

Kasacinio teismo nutartyse yra išaiškinta, kad, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus; naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams; nuoseklaus pereinamojo laikotarpio garantu tapo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis siekta teisėms ir pareigoms, atsiradusioms iki Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., įgyvendinti nustatyti tokį teisinį mechanizmą, kuris užtikrintų „senųjų“ teisių ir pareigų įgyvendinimą „senąja“ tvarka; tačiau būtina pažymėti, kad iš esmės naujo turinio nuosavybės santykių teisinis reglamentavimas, kuris inter alia užtikrino ir nesikišimo į privačius santykius principo veikimą (CK 1.2 straipsnis), įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010). Spręsdami termino nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo klausimą, teismai turi nustatyti, ar sandorio sudarymas, nors jis nebuvo įregistruotas, atitiko šalių valią, ar termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2013).

Kaip minėta, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu nuosavybės teise įgijo 0,058 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7-8). Kaip nurodė pareiškėjas teismo posėdžio metu, žemės sklypą jis gavo iš profsąjungos, vėliau privatizavo. Taigi minėtu žemės sklypu pareiškėjas naudojasi nepertraukiamai nuo 1982 metų, nuolat jį prižiūri ir rūpinasi, yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys nuo 1982 metų spalio 15 d., moka visus mokesčius (el. b. l. 10-11). Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas J. P.. Teismui pateiktas Ukmergės miesto (rajono) valstybinės mokesčių inspekcijos 1994 m. sausio 24 d. pranešimas pareiškėjui apie privalomą sumokėti 1993 metais žemės mokestį patvirtina, kad valstybė laiko pareiškėją žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtu savininku ir nurodė jam sumokėti už nuosavybės teise turimą žemę privalomą žemės mokestį. Esant šioms aplinkybėms, sandoris dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo laikytinas atitikusiu šalių valią, nepaisant to, kad Sutartis nors ir buvo patvirtinta notaro, nebuvo įregistruota per vieną mėnesį Ukmergės rajono valdybos žemėtvarkos tarnyboje.

Teismas sprendžia, jog aplinkybės, kad pareiškėjas po žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvo išvykęs dirbti į užsienį trejus metus, žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis atitiko tikrąją šalių valią ir buvo patvirtinta notaro, apie išsipirktą žemės sklypą pareiškėjas buvo pranešęs sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui, kuris tuo metu buvo atsakingas už sodo sklypų privatizavimo dokumentų rengimą, įsigytu žemės sklypu iki šiol naudojasi nepertraukiamai, moka už jį mokesčius ir juo rūpinasi nuo 1982 metų, iš dalies pagrindžia pareiškėjo delsimą įregistruoti jį įstatymų nustatyta tvarka. Todėl atsižvelgiant į CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei laikant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintina, jog yra pagrindas nagrinėjamoje byloje atnaujinti pareiškėjui V. B. praleistą terminą įregistruoti VĮ Registrų centras žemės sklypą, kurio plotas 0,058 ha, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291-292 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl praleisto termino įregistruoti nekilnojamąjį turtą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui V. B. praleistą terminą įregistruoti VĮ Registrų centras žemės sklypą, kurio plotas 0,058 ha, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.