Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Adm. byla Nr. ATP-240-134/2016Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00019-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1

2016 m. gegužės 13 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu V. P. nubaustas pagal LR administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 85 str. 5 d.– 600 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu dvejiems metams, pagal ATPK 85 str. 6 d. 900 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu dvejiems metams ir pažeidimo padarymo įrankio – medžioklinio lygiavamzdžio šautuvo TOZ 34, 12x70, 12x70, Nr. (duomenys neskelbtini) ir ginklo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė nuobauda 900 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu dvejiems metams ir pažeidimo padarymo įrankio – medžioklinio lygiavamzdžio šautuvo TOZ 34, 12x70, 12x70, Nr. (duomenys neskelbtini) ir ginklo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

V. P. nubaustas už tai, kad 2015 m. gruodžio 30 d., 10.05 val., Anykščių rajone, medžiotojų klubo „X“ medžioklės plotų vienete, Rašimų miške, vykstant medžioklei varant, medžiotojas V. P., varymo metu, stovėdamas linijoje, kurią išrikiavo medžioklės vadovas J. G., nurodydamas kiekvienam medžiotojui medžiojimo vietą, medžiotojų linijoje, kuri buvo uždraustoje medžioti teritorijoje – L. M. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nušovė antrametį ragus numetusį stirnos patiną, po to šį gyvūną V. P. atitraukė prie pat medžiotojų linijos (geografinės koordinatės 55.59958N 25.269969E) ir paliko ir tokiais savo veiksmais V. P. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16 punktą, 16.2 punktą, 58.2 punktą, 58.2.1 punktą, 58.2.2 punktą, 74 punktą, 74.1 punktą, nes medžiojo teritorijoje, kurioje medžioti neturėjo teisės, nes šioje teritorijoje medžioti draudžiama ir minėtas medžioklės lapas šioje vietoje negaliojo, ir neteisėtai, draudžiamu medžioti stirnos patinus laiku (leidžiama nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d.), sumedžiojo stirnos patiną ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 5 dalyje ir 85 straipsnio 6 dalyje.

Apeliantas prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-03-08 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo administracinės teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 85 str. 5 d. ir 85 str. 6 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties arba taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Skunde nurodyta, jog priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius įstatymą, neįsigilinus į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas neteisingai įvertinus, padarius išvadą, neatitinkančias bylos aplinkybių ir nepagrįstas išsamiu jų išnagrinėjimu bei visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, nukrypstant nuo teismų suformuluotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei pažeidžiant įrodymų rinkimo būdą ir šių įrodymų leistinumo bei liečiamumo principus ir dėl to turi būti pakeistas.

Skunde nurodo, kad vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. V. surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 115157 ir teismas nubaudė jį pagal ATPK 85 str. 5 d., 6 d. dėl tų pačių aplinkybių kaip ir toje pačioje medžioklėje dalyvavusį medžioklės vadovą J. G., kuriam buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas AM Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ATPK 85 str. 1 d. Utenos rajono apylinkės teismas 2016-03-18 nutarimu administracinę bylą nutraukė, nesant J. G. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, konstatavus, kad 2015-12-30 vykusi medžioklė buvo teisėta, medžioklės lapas buvo pripažintas galiojančiu, medžiojama buvo medžioklės lape nustatytoje teritorijoje, t.y. Anykščių rajono medžiotojų klubo „X“ medžioklės plotų vienete, Rašimų miške. Apeliantas teigia, kad jam neaišku, kurios pareigūnų nustatytos faktinės aplinkybės yra tikros, o kurios išgalvotos bei kokia pareigūnų atsakomybė už neteisingai surašytus administracinius teisės pažeidimų protokolus. V. P. įsitikinimu, jam taip pat turi būti nutraukta administracinės teisės pažeidimo byla, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, kaip tai padaryta J. G..

Skundu teigia, kad administracinės teisės pažeidimo protokole nėra įrašyta įvykio vietos apžiūros metu naudotos techninės priemonės, įrenginiai bei jų sertifikatai, metrologinės patikros liudijimai, kas galėjo nulemti neteisingas nustatytas koordinates. Administracinės teisės pažeidimo protokole ir teismo nutartyje nurodyta, jog stirnos patino sumedžiojimo vietos geografinės koordinatės 55.600035N 25.270161E, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), po to šis gyvūnas buvo atitrauktas prie pat medžiotojų linijos geografinės koordinatės 55.59958N 25.E. Tuo tarpu filmuotoje medžiagoje, įraše Nr. 2015123041129 (2 diskas), pareigūnai nurodė sumedžioto stirnino koordinates 55.60002N 25.270148 E, o stirnos buvimo vieta įraše Nr. 20151230141644 - 55.599603N 25.269939 E. Tuo pat metu, kitam asmeniui stovint prie filmuojančio pareigūno, telefonu matuojamos koordinatės pasikeitė dar du kartus: 55.599584N 25269938 E, 55.599606N 25.26994E, todėl mano, kad koordinačių teisingumas ir prietaisų, kuriais buvo nustatinėjamos šios koordinatės metrologinis tikslumas leistų teigti, kad buvo medžioklės metu padarytas teisės pažeidimas.

Apeliantas nesutinka su prie administracinio teisės pažeidimo protokolo pridėta medžioklės schema, nes pareigūnai padėjo tikslinti koordinates, jam darant žemėlapyje atžymas, todėl ši schema negali būti vertinama kaip įrodymas, nes ji atlikta pareigūnams duodant nurodymus (tikslinant), o ne jam pačiam duodant parodymus.

Apelianto teigimu, ATPK 85 str. numato atsakomybę už Medžioklės LR teritorijoje taisyklių pažeidimą, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodyta, kad buvo pažeistas Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 13 str. 2 d. nuostatos, tačiau apylinkės teismas apie tai nieko nepasisakė, todėl apeliantui neaišku ar skundžiamame nutarime teismas šią aplinkybę pašalino. Teismas aprašomojoje nutarimo dalyje taip pat nepasisakė dėl pažeidimo, kuriuo buvo pažeistos Medžioklės LR teritorijoje taisyklių (16 p., 16.2 p., 58.2.1 p., 58.22 p, 74 p., 74.1p.

Apeliantas sutinka su teismo nuomone, kad jis žinojo kuriuose sklypuose yra uždrausta laikinai medžioti, tačiau nesutinka, jog medžiojama buvo pažeidžiant sklypo ribas, kuriame buvo laikinai uždrausta medžioklė. Vykdydamas Medžioklės LR teritorijoje taisyklių nuostatas, vykusios medžioklės metu pakluso vadovui J. G., kuris visus medžiotojus sustatė į liniją, todėl yra įsitikinęs, jog medžiojama buvo medžioklės klubo „X“ leistinuose medžiojimo plotuose, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Be to, apelianto manymu, medžioklės plotų vienetams sudaryti bei riboms pakeisti komisija medžiotojų klubui „X“ neatsiuntė jokių žemėlapių ar planų, kuriuose būtų pažymėti sklypai, kuriuose laikinai uždrausta medžioti, o taip pat nepažymėjo ir vietų, kur yra uždrausta medžioti. 2002-09-23 įsakyme Nr. 487/361 „Dėl komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų patvirtinimo“ 7.5. punkte nurodyta, jog „ komisija taip pat pažymi kitas teritorijas, kuriose medžioti uždrausta įstatymais ar kitais teisės aktais arba kuriose medžioti uždraudė žemės sklypų savininkai“. V. P. įsitikinimu, dėl to, kad miškuose nepažymėtos sklypų ribos, yra atsakingi tiek medžioklės plotų vienetams sudaryti bei riboms pakeisti komisija, sklypų savininkai yra atsakingi, jog sklypų ribos būtų aiškios ir suprantamos.

Apeliantas nurodo, kad jam yra nustatytas 45 procentų darbingumas, jis yra ilgametis medžioklės būrelio narys, nėra nusižengęs medžioklę reglamentuojantiems teisės aktams, aptariamos medžioklės metu neturėjo tyčios padaryti teisės pažeidimo, atsižvelgiant į tai, kad medžioklės plotų vienetams sudaryti bei riboms pakeisti komisija nepažymėjo sklypo ribų, kuriose laikinai yra uždrausta medžioti, prašo sumažinti paskirtos administracinės nuobaudos dydį arba neskirti baudos taikant ATPK 30¹ str. nuostatas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą, Institucija surašiusi administracinės teisės pažeidimo protokolą - Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau- Institucija) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-03-08 nutarimą.

Institucija nurodo, jog vykstant medžioklei varant, pagal medžioklės lapą Nr. 75, išduotą 2015-12-29 J. G. ir jam vadovaujant, medžiotojas V. P. varymo metu, stovėdamas medžiotojų linijoje nušovė antrametį, ragus numetusį stirnos patiną, apie tą įvykį informavo medžioklės vadovą J. G., kuris apie įvykį nedelsiant įrašė į medžioklės lapą, tačiau nesurašė nustatytos formos akto (2 priedo), kai to reikalauja Medžioklės LR taisyklių 28 p. ir toliau tęsė medžioklę. Dėl laiku nesurašyto nustatytos formos akto (2 priedo), o ne dėl medžioklės uždraustoje medžioti teritorijoje J. G. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 85 str. 1 d., t.y.administracinės teisės pažeidimo protokolai buvo surašyti dėl tų pačių aplinkybių, tačiau esant skirtingiems pažeidimams.

Atsiliepime nurodyta, jog vėlesnį administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą V. P. lėmė įvykio tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad medžioklė vyko teritorijoje, kurioje uždrausta medžioti. Visos naudotos techninės priemonės yra išsamiai aprašytos administracinio teisės pažeidimo protokolo aprašomojoje dalyje. Administracinės teisės pažeidimo protokole ir 2015-12-31 medžioklės schemoje nurodytos geografinės koordinatės yra užfiksuotos, t.y. konkrečios vietos taško geografinės koordinatės yra nurodytos tiek administraciniame teisės pažeidimo protokole, tiek ir schemoje, todėl tai klastojimu negali būti laikoma. Aptartos aplinkybės ir žemėlapyje esanti informacija patvirtino, kad medžioklė vyko sklypo viduryje, kuriame uždrausta medžioti, todėl atmetamas apelianto argumentas, kad keli metrai galėjo nulemti administracinės teisės pažeidimo buvimą. Nustačius pažeidimą, apeliantas buvo kviečiamas vykti į pažeidimo padarymo vietą dėl šių aplinkybių patikslinimo, tačiau jam atsisakius tai padaryti, pažeidimo aplinkybės buvo tikslinamos pateikus schemą (ortofotonuotrauką), kuri buvo gauta iš Registrų centro, kurioje V. P. savo ranka pažymėjo išdėstyta medžiotojų liniją, vykusios medžioklės metu ir nurodė savo medžiojimo kryptį. Tokius pat taškus ant žemėlapio nurodė ir liudininkas D. R. ir J. G..

Atsiliepime teigiama, kad Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti (toliau-Komisija) uždavinys yra parengti medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą, pateikti patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui, o patvirtintą dokumentą pateikti savivaldybės administracijai, aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo iniciatoriui. Komisija pažymi teritorijas, kuriose medžioti uždrausta įstatymais ar kitais teisės aktais arba kuriose medžioti uždraudė žemės sklypų savininkai (7.5 punktas). Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuostatų 7.5 punkto 7 papunktis numato, kad komisija privalo pateikti medžioklės plotų vienetui, medžioklės plotų žemėlapius su pažymėtomis uždraustomis medžioti teritorijomis tik sudarant medžioklės plotų vienetą, o ne esant jau sudarytam medžioklės plotų vienetui ir kiekvienu atveju atsiradus žemės sklypų savininkų draudimams medžioti. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalis reglamentuoja kada medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos yra keičiamos, todėl apeliantas daro išvadą, kad Komisijos veikla yra susijusi su medžioklės plotų vienetų sudarymu bei jų ribų pakeitimu savivaldybės teritorijoje, todėl apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog tie atvejai, kai yra gaunami žemės sklypų savininkų sprendimai draudžiantys medžioti jų žemės sklypuose, kai yra jau išduotas medžioklės įstatymo 10 str. nurodytas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete konkrečiam asmeniui, nelaikoma medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo procedūros pradžia, medžioklės įstatymo 8 str. 2 d. prasme.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas dėl V. P. kaltės, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 85 str. 5 d. ir 85 str. 6 d., tačiau, skirdamas nuobaudą pagal ATPK 85 str. 6 d., nepakankamai atsižvelgė į V. P. asmenybę teigimai apibūdinančius duomenis ir nepagrįstai netaikė jam mažesnės administracinės nuobaudos nei numatyta administracinio teisės pažeidimo įstatyme ATPK 30¹str.), todėl šioje dalyje nutarimas keistinas.

Skundžiamu nutarimu apeliantas nubaustas pagal ATPK 85 str. 6 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą už gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimą. Apylinkės teismas nustatė, jog V. P. 2015-12-30 10.05 val., Anykščių rajone, medžiotojų klubo „X“ medžioklės plotų vienete, neturėdamas teisės sumedžioti stirnos patiną, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 58.2.2 punktą, draudžiantį medžiojamųjų stirnos patinų medžioklės terminus ( leidžiama medžioti tik nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d.), nušovė antrametį ragus numetusį stirnos patiną bei jį atitraukė prie pat medžiotojų linijos. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad V. P. pripažino sumedžiojęs stirnos patiną, nurodydamas, kad, šaudamas į šį gyvūną, buvo įsitikinęs, jog tai stirnos jauniklis. Jokių abejonių tai, kad nušautas gyvūnas yra stirnos patinas, nekilo trofėjų ekspertui, turinčiam tarptautinį sertifikatą V. M., kuris patvirtino, kad sumedžiotas gyvūnas yra 2-3 metų amžiaus stirnos patinas (b.l. 72), todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad V. P. neteisėtai sumedžiojęs stirnos patiną, pažeidė medžioklę, reglamentuojančias taisyklių 58.2.2 p., ir tuo padarė šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą (medžioklės taisyklių 74.1 punktas), todėl pagrįstai apeliantą nubaudė pagal ATPK 85 str. 6 d.

Skundžiamu nutarimu A. P. nubaustas ir pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16, 16.2, 58.2, 58.2.1. punktų pažeidimus dėl to, kad 2015-12-30 10.05 val. Anykščių rajone, medžiotojų klubo „X“ medžioklės plotų vienete, Rašimų miške, varymo metu, medžiojo uždraustoje medžioti teritorijoje – L. M. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliantas pripažįsta, kad jis žinojo kuriuose sklypuose yra uždrausta laikinai medžioti, tačiau nesutinka, jog medžiojama buvo pažeidžiant sklypo ribas, kuriame buvo laikinai uždrausta medžioklė, nes medžioklės vadovas J. G. pravedė instruktažą, dalį medžiotojų - varovų pastatė viename miško gale, o kiti medžiotojai buvo sustatyti į vieną liniją bei nurodyta šaudymo kryptis - į priekį. Jis žinojo, jog L. M. sklype laikinai uždrausta medžioti, tačiau kur prasideda šio sklypo ribos ir kur baigiasi, nežinojo. Teismo posėdžio metu ir duodamas paaiškinimus pagal registro centro pateiktą schemą jis pripažino, kad 2015-12-30 buvo medžiojama uždraustame medžioti L. M. sklype. Šias apelianto nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. P., nurodęs, kad medžiojo dvylika medžiotojų, o dėl medžioklės ploto ribų nustatymo ruošėsi medžioklės vadovas, kuris, sustatė visus medžiotojus į medžiojimo liniją ir pagal medžiotojų taisykles, jie visi privalėjo jo reikalavimus vykdyti. (b.l. 59). Liudytojas V. Š. ir A. P. teisme patvirtino, kad pagal turimą planą buvo įsitikinę, kad medžioja neuždraustame plote, jokių sklypo riboženklių nebuvo, nors sklypų, kuriuose draudžiama medžioti kadastro numerius žinojo, tačiau jokių prietaisų nustatyti tikslias koordinates, medžiotojų būrelis neturėjo (b.l.72). Liudytojas, vykusios medžioklės vadovas J. G. patvirtino, kad jis medžiotojams paaiškino galimas medžiojimo vietas, visiems sustojus į linijas, manė, kad medžioja leistinoje teritorijoje, nes prieš medžioklę tikrino ribas pagal turimą žemėlapį, tačiau specialiai medžioti uždraustuose plotuose neturėjo tikslo (b.l. 72). Iš bylos medžiagos matyti, kad nustatant pažeidimo vietą, buvo panaudotos techninės priemonės, nustatant geografines koordinates pagal kurias nustatyta, kad medžioklė vyko sklypo, kuriame uždrausta medžioti viduryje, todėl nežymus koordinačių pasikeitimas, fiksuojant stirnos sumedžiojimo vietą, nušauto gyvūno patraukimo vietą nepaneigia, kad buvo medžiojama uždraustoje teritorijoje, tuo labiau, kad pažeidimo vietą schemoje parodė apeliantas, kuri sutapo su liudytojų J. G. ir D. R. žemėlapyje nurodytomis vietomis, kur buvo padarytas pažeidimas.

Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad V. P. medžiojo uždraustame medžioti L. M. sklype, o tai, kad jis nežinojo, kad medžioja uždraustame medžioti sklype, neatleidžia jo nuo atsakomybės, jis turėjo teisę ir pareigą susipažinti su esama informacija apie sklypo ribas ir tiksliai išsiaiškinti, ar medžioklė nėra organizuojama uždraustoje teritorijoje. Pagal šių taisyklių 24 punktą, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurio pareigos numatytos šio punkto 1-13 papunkčiuose, tačiau juose nenumatyta tik jo pareiga medžioklės metu nustatyti leistino medžioklės sklypo tikslias ribas, nes tokia pareiga numatyta visiems medžioklėje dalyvaujantiems asmenims, tiek vadovui, tiek medžiotojams, o taip pat vienodai visiems numatyta ir atsakomybė už neteisėtą medžioklę, t.y. medžioklę teritorijoje, kurioje neturi teisės medžioti. Nors pagal Medžiotojų taisykles medžioklės metu medžiotojai turi vykdyti vadovo nurodymus, tačiau jie neprivalo vykdyti jo neteisėtų ir nepagrįstų nurodymų, jų tarpe ir dėl medžiojimo teritorijoje, kurioje draudžiama medžioti, tokios medžioklės teisėtumu turi būti įsitikinęs kiekvienas medžiotojas, nežiūrint to, kad jis vadovo sprendimu, jam nevykdant vadovo nurodymų, bus pašalintas iš medžioklės ar atsisakys medžioklės. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargia kaltės forma, todėl pripažintina, kad pagal nustatytas aplinkybes V. P., nesuvokė, kad medžioja neleistiname medžioti sklype, nors pagal aplinkybes turėjo ir galėjo tai suprasti, t.y. veikė neatsargia kaltės forma. Apeliantas skunde nurodo, kad dėl to, kad nebuvo nustatytos tikslios leistino medžioti sklypo ribos yra kalta Komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei riboms pakeisti, neatsiuntusi medžiotojų klubui žemėlapių ar planų, kuriuose būtų pažymėti sklypai, kuriuose uždrausta medžioti, be to, sklypų savininkai nepažymėjo savo žemės sklypų riboženkliais, tvoromis, todėl buvo sunku nustatyti sklypų ribas, tačiau šios aplinkybės negali būti pagrindu atleisti jį nuo atsakomybės už neteisėtą medžioklę neleistiname medžioti sklype. Apeliantas turėjo teisę atsisakyti medžioti, nežinodamas ir nebūdamas įsitikinęs, jog dalyvauja teisėtoje medžioklėje, todėl tai nepažeidžia principo, kad prieš įstatymą yra visi lygūs ir negali būti pagrindu atleisti jį nuo atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tokiais veiksmais V. P. pažeidė Medžiotojų taisyklių 58.2.1.punktą ir pagrįstai apylinkės teismas jam pagal ATPK 85 str. 5 d. skyrė nuobaudą, tačiau iš nutarimo nustatomosios dalies šalintina: dalis dėl Medžioklės taisyklių pažeidimo, numatyto 16 punkte, kuris yra bendro pobūdžio, nurodantis kokius dokumentus medžiotojas privalo turėti medžioklės metu, 16.2 p., nurodantis, kad medžiotojas turi turėti galiojantį medžioklės lapą, tačiau Medžioklės taisyklių 24.1 p. numato, kad medžiojant daugiau kaip vienam medžiotojui, medžioklės lapą privalo turėti medžioklės vadovas, o vadovu šios medžioklės A. P. nebuvo.

Apeliantas skunde nurodo, kad kitu nutarimu apylinkės teismas medžioklės vadovui J. G., kuriam buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas pagal ATPK 85 str. 1 d. administracinę bylą nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, konstatavus, kad ta pati 2015-12-30 vykusi medžioklė buvo teisėta, medžioklės lapas buvo pripažintas galiojančiu, medžiojama buvo medžioklės lape nustatytoje teritorijoje. Iš Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 nutarimo matyti, kad J. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad V. P. sumedžiojus stirnos patiną, jis kaip vadovas nedelsiant nesurašė nustatytos formos akto, kaip to reikalauja Medžioklės taisyklių 28 p., tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad aktas buvo užpildytas, nors ir ne medžioklės vietoje bei Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai buvo pateiktas artimiausią darbo dieną, todėl minėti Medžiotojų taisyklių reikalavimai nebuvo pažeisti ir dėl to administracinio teisės pažeidimo byla jam buvo nutraukta. Taigi, J. G. nebuvo surašytas protokolas už neteisėtą medžioklę, o už kitą pažeidimą tos pačios medžioklės metu ir jo nenustačius, nurodytu teismo nutarimu, administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, todėl nepagrįstas skundo teiginys, kad šiuo nutarimu medžioklė buvo pripažinta teisėta nes tokių aplinkybių nurodytu nutarimu nebuvo nustatyta.

Skunde apeliantas prašo įvertinti galimybę taikyti jam ATPK 30¹ str. nuostatas, skiriant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.) laikosi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą V. P. ir parinkdamas jos dydį įvertino tik tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių ir kad praeityje jis nebuvo baustas administracine tvarka. Be šių aplinkybių, nustatyta, V. P. yra solidaus amžiaus (59 metų), yra ilgametis medžiotojų klubo „X“ narys, jam yra nustatytas 45 procentų darbingumas (88 psl.), yra tik iš dalies darbingas, abu pažeidimai padaryti dėl neatsargumo, jam skirtina bauda ženkliai viršija jo gaunamas pajamas, pažeidimai yra vieninteliai ir atsitiktinio pobūdžio. Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, jos turi būti griežtai individualizuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindo manyti, kad paskyrus jam nuobaudą pagal ATPK 85 str. 6 d. nors ir arti minimalios ribos, tai neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, taikant ir švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

ATPK 26 straipsnyje numatyta, kad konfiskuojamas yra daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankiu ar tiesioginiu objektu, t.y. šis daiktas paverčiamas valstybės nuosavybe. Apylinkės teismas, konfiskuodamas ginklo pažymėjimą pažeidė šias nuostatas, nes jis nebuvo nei pažeidimo įrankiu nei tiesioginiu objektu, be to, toks sprendimas nėra įvykdomas, o paimamas vykdant teisės atėmimą medžioti, todėl šalintinas iš skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarimą pakeisti: vadovaujantis ATPK 30¹ str.1 d. V. P. už administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, skirtą baudą sumažinti iki 200 eurų, panaikinti sprendimą konfiskuoti ginklo pažymėjimą Nr.(duomenys neskelbtini). Panaikinti 2016-03-06 Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimu V. P. skirtą nuobaudų subendrinimą ir šiuo nutarimu skirtą nuobaudą subendrinti su 2016-03-06 Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimu skirta nuobauda pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį ir paskirti galutinę nuobaudą – 200 eurų baudą su atėmimu teisės medžioti dvejiems metams ir medžioklinio šautuvo TOZ 3112-70x,12x70x,Nr.(duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.