- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-01
- Bylos Nr.
- e2-3869-577/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00262-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- R. K.
- Advokatai
- Almantas Žmuida
BUAB „Namukai“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administratoriai“ įgaliotam asmeniui V. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl R. K. finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Namukai“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. prašo atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, įtraukti pareiškėją į atsakovo BUAB „Namukai“ kreditorių sąrašą bei patvirtinti finansinį reikalavimą 25 368,76 Eur sumai. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-05-27 iki 2013-05-31 pareiškėjas pagal paskolos sutartis atsakovui yra paskolinęs 89 993,27 Lt, iš kurių BUAB „Namukai“ yra grąžinęs 2 400 Lt, todėl reikalavimo suma yra 87 593,27 Lt (25 368,76 Eur). Teigia, kad jis Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 3 p. bei 10 str. 6 d. nustatyta tvarka nebuvo ir nėra informuotas apie galimybę per teismo terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimą BUAB „Namukai“ bankroto byloje. Šią aplinkybę laiko svarbia priežastimi, dėl kurios pareiškėjas yra praleidęs finansinio reikalavimo pateikimo terminą. Pasak pareiškėjo, apie galimybę pareikšti reikalavimą jis sužinojo tik 2015-11-11, kai faktiškai gavo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Namukai“.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Namukai“ atsiliepime prašė atmesti pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo BUAB „Namukai“ bankroto byloje. Nurodė, kad pareiškėjas buvo atsakovo vadovas, todėl apie bankroto bylos iškėlimą įmonei turėjo žinoti. Be to, jis vengė perduoti bankroto administratoriui visus dokumentus ir turtą, bendrauti su atsakovo atstovu, neėmė jo siunčiamų laiškų. Pareiškėjo atžvilgiu buvo išduotas vykdomasis raštas, skirta bauda. Atsakovo atstovas nemano, jog yra pagrindas termino pateikti kreditorinius reikalavimus atnaujinimui. Dėl šios priežasties teigė, kad klausimas dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo neturi būti svarstomas. Papildomai nurodė, kad patikrinęs pareiškėjo perduotus buhalterinius dokumentus nustatė, jog paskola įmonei buvo suteikta. Pasak administratoriaus, gautos piniginės lėšos nebuvo panaudotos tinkamai ir tikslingai, paskola nebuvo panaudota gerinti atsakovo finansinę būklę, plėtoti verslą, paskolų suteikimas blogino atsakovo finansinę būklę, prieštaravo įmonės tikslams, pažeidė įmonės interesus. Pinigai panaudoti išmokėti atlyginimus (daugiausia pareiškėjui bei V. K.) ir sugrąžinti patirtas išlaidas iš asmeninių lėšų (perkamas kuras, maisto produktai, kurių įsigijimas įvardijamas kaip reprezentacinės sąnaudos, kanceliarija, statybinės priemonės ir pan.). Atsakovo atstovas nesutinka, kad pareiškėjas būtų įtrauktas į atsakovo kreditorių sąrašą.
Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti
Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2012 m. gruodžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Pažymėtina, kad prieš svarstydamas kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, teismas visų pirmą turėtų įvertinti, ar toks reikalavimas yra pateiktas nepraleidus nustatyto termino.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas nustato, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalį teismas turi teisę tvirtinti reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Taigi pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatymas nenustato, pagal kokius kriterijus priežastys, dėl kurių praleistas terminas, pripažįstamos svarbiomis. Tai yra teismo diskrecijos teisė, todėl procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1391/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-891-180/2015 ir kt.). Be to, pažymėtina, kad sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas. Sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391/2012). Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-03-24 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Namukai“. Minėta nutartimi buvo nustatytas 45 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos BUAB „Namukai“ kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Vilniaus apygardos teismo 2015-03-24 nutartis įsiteisėjo 2015-04-04, kreditoriniai reikalavimai galėjo būti pareikšti iki 2015-05-19, tačiau R. K. prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo teisme buvo gautas tik 2015-12-31. Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Nurodė, kad jis apie galimybę pareikšti finansinius reikalavimus bei teismo nustatytą terminą sužinojo tik 2015-11-11, kuomet faktiškai gavo Vilniaus apygardos teismo 2015-03-24 nutartį. Teismas vertindamas pareiškėjo nurodomas aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi egzistavo ĮBĮ 6 str. 3 d. numatyta sąlyga (kreditoriui grąžinti vykdomieji dokumentai su Išieškojimo negalimumo aktu (bankroto bylos Nr. eB2-1096-577, b.l. 15-16, 22-23)) bei į tai, jog bankroto byloje nėra duomenų, kad pranešimai ar 2015-03-24 nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Namukai“ būtų buvę siųsti įmonės vadovui jo gyvenamosios vietos adresu. Bylos duomenimis, pareiškėjas įmonės dokumentus perdavė tik 2015-12-21 (b.l. 26-27), t.y. po to, kai atsakovo atstovas su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolį, ir už 2015-03-24 nutarties nevykdymą pareiškėjui buvo paskirta bauda (b.l. 33-35, bankroto bylos Nr. eB2-1096-577/2016, b.l. 73).
Taigi, objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad apie bankroto bylos iškėlimą BUAB „Namukai“ pareiškėjas sužinojo anksčiau, nei jis nurodo pareiškime, nėra. Akivaizdaus pareiškėjo nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis taipogi nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad dėl pareiškėjo praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra užvilkintos bankroto procedūros ar kad atsirado kitų bankrutuojančiai įmonei neigiamų padarinių.
Lietuvos apliacinis teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad procesinių terminų praleidimo priežastys neturi būti vertinamos formaliai. Prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti kreditorinį reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra nustatytas akivaizdus šalies nerūpestingumas ar net piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1562-241/2015).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas pareiškėjui atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.
Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas savo finansinį reikalavimą grindžia UAB „Namukai“ kasos pajamų orderių kvitais (2013-05-31 kvitu NAM Nr. 090 (910 Lt)), 2012-10-10 kvitu NAM Nr. 083 (580,12 Lt), 2012-09-28 kvitu NAM Nr. 082 (3704,33 Lt), 2012-09-10 kvitu NAM Nr. 081 (580,12 Lt), 2012-08-10 kvitu NAM Nr. 080 (546,00 Lt), 2012-07-13 kvitu NAM Nr. 079 (796,70 Lt), 2012-07-01 kvitu NAM Nr. 078 (9054,00 Lt), 2012-01-16 kvitu NAM Nr. 077 (3822 Lt), 2011-12-01 kvitu NAM Nr. 076 (20000 Lt), 2011-08-01 kvitu NAM Nr. 075 (10000 Lt), 2011-05-01 kvitu NAM Nr. 073 (6000 Lt), 2010-10-12 kasos pajamų orderiu NAM Nr. 70 (4000 Lt), 2010-05-27 kasos pajamų orderiu NAM Nr. 69 (30000 Lt); taip pat 2010-10-12 bei 2010-05-27 Paskolos sutartimis (b.l. 5-21).
Šiuo atveju, bankroto administratorius, patikrinęs jam perduotus BUAB „Namukai“ buhalterinius dokumentus nustatė, jog pareiškėjo nurodomos paskolos įmonei buvo suteiktos. Taigi, administratorius neginčija paskolos įmonei suteikimo fakto. Atsakovo atstovas nesutikimo su pareiškėjo nurodomo finansinio reikalavimo patvirtinimu argumentus grindžia tuo, jog tokių paskolų suteikimas prieštaravo UAB „Namukai“ tikslams, pažeidė įmonės interesus, buvo netikslingas, gautos piniginės lėšos nebuvo panaudotos tinkamai (buvo išmokėtas darbo užmokestis), tačiau bankroto administratorius sudarytų paskolos sutarčių neginčija ir neketina ginčyti (nurodo, jog ketina kreiptis į teismą tik dėl žalos atlyginimo). Pažymėtina, kad pagal CK 6. 870 str. 1 d., paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi, iš paskolos sutarties apibrėžimo, yra akivaizdus paskolą gavusios šalies įsipareigojimas grąžinti paskolintą sumą, todėl bankroto administratoriaus atstovo argumentai, jog sutartyse ir bedrovės administratoriui perduotose dokumentuose nenumatytas paskolos grąžinimo mechanizmas, šio ginčo nagrinėjimui taipogi teisiškai nėra reikšmingas.
Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas yra grąžinęs jam 2400 Lt (695,09 Eur). Bankroto administratorius į bylą nepateikė duomenų, kad su R. K. buvo iki galo atsiskaityta Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus darytina išvada, kad UAB „Namukai“ tinkamai neatsiskaitė su pareiškėju ir liko skolinga pareiškėjui 25 368,76 Eur.
CK 6.38 bei 6.200 straipsniuose numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).
Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Taigi, įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, konstatuotina, kad pareiškėjas R. K. tinkamai pagrindė savo prašomą patvirtinti kreditorinio reikalavimo sumą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tenkinti pareiškėjo R. K. prašymą.
Atnaujinti terminą R. K. kreditoriniam reikalavimui pareikšti.
Patvirtinti R. K. 25 368,76 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 76 ct) finansinį reikalavimą BUAB „Namukai“ bankroto byloje Nr. eB2-1096-577/2016.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.