Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Posėdžio metu UAB ,,IMAGO facta“ direktorius D. A. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad 2011-04-05 UAB „IMAGO facta" iš atsakovo UAB „Darvydas" įsigijo naudotą automobilį Ford Galaxy, 2007 m. gamybos, kurio kaina 42500 Lt kaina. Apie parduodamą automobilį sužinojo iš skelbimo internete, susisiekė su automobilio pardavėju, prisistačiusiu Simu, susitarė dėl automobilio apžiūros. Ieškovas prieš pirkdamas automobilį jį apžiūrėjo, kartu su pardavėju jį išbandė. Įsigijęs automobilį ieškovas iš karto 2011 04 06 atliko privalomą techninę apžiūrą, kurios metu taip pat buvo konstatuota, jog automobilis yra techniškai tvarkingas. Automobilis buvo naudojamas ir tik 2011 m. lapkričio mėnesį paaiškėjo, kad automobilis neturi priekinių saugos pagalvių, yra suveikusi saugos diržų pirotechnika. Teigė, kad nebūtų pirkęs automobilio, jeigu būtų žinojęs, jog automobilis neturi priekinių saugos pagalvių ir yra suveikusi saugos diržų pirotechnika. Paaiškėjus automobilio trūkumams, automobilis buvo naudojamas, tačiau tik būtiniausiais atvejais ir netolimais atstumais. Kadangi ieškovui naudojant automobilį nebuvo jokių įvykių, dėl kurių būtų galėję suveikti saugos pagalvės, ieškovas susisiekė su automobilį perdavusiu atsakovo atstovu ir informavo apie oro pagalvių nebuvimą. Atsakovo atstovas (pardavėjas, prisistatęs Simo vardu) pripažino, jog suveikusi keleivio saugos pagalvė ir saugos diržų pirotechnika, ir geranoriškai sutiko spręsti klausimą, sutiko atsiųsti trūkstamą saugos pagalvę ir atlyginti išlaidas pagal sąmatą. Per siuntų tarnybą gavęs tik saugos pagalvę ir nesulaukęs saugos diržų, ieškovas 2012 m. kovo mėn. priekinės keleivio saugos pagalvės įdėjimo darbus užsakė servise UAB „MBAUTO GROUP". Tačiau specialistai atsisakė montuoti pagalvę, nurodydami, kad yra suveikusi ne tik keleivio priekinė saugos pagalvė, bet ir visa priekinė automobilio panelė yra naujai klijuota, todėl pagalvės išsiskleidimo atveju gali sukelti sužalojimus. Informuotas apie kitus naujai paaiškėjusius trūkumus, atsakovo atstovas atsisakė bendradarbiauti, nes trūkumų šalinimas pareikalautų reikšmingų lėšų. 2012-04-02 atlikus patikrinimą UAB „Inchcape Motors" paaiškėjo, kad nėra priekinės vairuotojo saugos oro pagalvės, nėra priekinės vairuotojo kelių saugos oro pagalvės, nėra priekinės keleivio saugos oro pagalvės, prietaisų skydelio panelė yra nesaugi, klijuota oro pagalvės zona, neveikiantys abiejų priekinių saugos diržų pirotechniniai įtaisai. Ieškovas 2012-04-02 pretenzija informavo atsakovą, prašydamas atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas, 2012-04-24 gavo atsakovo atsakymą, kad atsakovas atsisako padengti automobilio trūkumų pašalinimo išlaidas. Trūkumai pašalinti ieškovo lėšomis, todėl, remdamasis LR CK 6.334 str. 1 d. 3 p, teikia reikalavimą atlyginti ieškovo išlaidas automobilio trūkumams ištaisyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-04-05 atsakovas UAB „Darvydas" pardavė ieškovui UAB „IMAGO facta" automobilį Ford Galaxy (2007 m.) buvo išrašyta pažyma – sąskaita Nr. 366018 ir PVM sąskaita faktūra serija AAA Nr. 024, 2011-04-05 mokėjimo nurodymu Nr. 1538 ieškovas pervedė atsakovui 42 500 Lt (12–14 b. l). 2012-04-02 ieškovas pareiškė atsakovui pretenziją dėl parduoto automobilio trūkumų ir prašė pervesti ieškovui 8 665,94 Lt trūkumų šalinimui arba pateikti motyvuotą atsakymą (32 b. l.). Atsakovas UAB „Darvydas“ atsakyme į pretenziją nurodė, kad su pareikšta pretenzija nesutinka (33 b. l.). Už automobilio remontą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. VVLD080536 ieškovas 2012-06-04 mokėjimo nurodymu Nr. 309 UAB „Inchcape Motors“ sumokėjo 8353,68 Lt (35, 54 b. l.).

Ieškovas UAB „IMAGO facta" ieškinį reiškia tuo pagrindu, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nežinojo ir jam nebuvo pasakyta apie užslėptus automobilio defektus (iššovusios vairuotojo ir keleivio oro pagalvės, iššovusi vairuotojo kelių pagalvė ir suveikę saugos diržai), taip pat tuo, jog žinodamas apie automobilio trūkumus, nebūtų tokio automobilio pirkęs, nes automobilis neturi savybių, kurių ieškovas galėjo protingai tikėtis.

Pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, įskaitant ir reikalavimą atlyginti nuostolius. Specialūs pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.334 straipsnyje; pirkėjas jais turi teisę naudotis savo pasirinkimu. LR CK 6.334 str. 1 d. 3 p. numato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. CK 6.327 straipsnio 1 dalis nustato, kad parduodamo daikto kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Įprasti reikalavimai daiktui, nagrinėjamu atveju – automobiliui, suprantami kaip galimybė pagal paskirtį saugiai naudotis daiktu (CK 1.2 straipsnyje įtvirtintas civilinių teisinių santykių reglamentavimo teisėtų lūkesčių principas). CK 6.327 straipsnio 2 dalis nustato, kad pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą tik tuomet, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Kaip jau nurodyta, CK 6.327 straipsnio 3 dalis nustato, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Iš CK 6.327 straipsnio nuostatų akivaizdu, kad pardavėjo žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir šiuo atveju ieškovas, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, neprivalo įrodyti, kad pardavėjas žinojo arba turėjo žinoti apie daikto trūkumus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas apie parduodamą automobilį sužinojo iš interneto puslapyje autoplius.lt. patalpinto skelbimo, kuriame buvo nurodyta, kad parduodamas labai geros būklės automobilis Ford Galaxy, su oro pagalvėmis (9 b. l.). Ieškovo UAB „IMAGO facta" direktorius D. A. posėdžio metu paaiškino, kad pardavimo metu automobilis buvo išbandytas pravažiuojant keletą kilometrų, automobilį pristatęs pardavėjas Simas (trečiasis asmuo R. K.) jį patikino, kad oro pagalvės yra. Ieškovo paaiškinimus patvirtina liudytojos A. A. parodymai, kuri dalyvavo apžiūrint perkamą automobilį, posėdžio metu detaliai papasakojo automobilio apžiūros aplinkybes, patvirtino, kad R. K. į jos sutuoktinio D. A. klausimą atsakęs, kad oro pagalvės yra.

Atsakovo UAB „Darvydas“ direktorius A. P. posėdžio metu nurodė, kad jam nebuvo žinoma, kokia yra automobilio techninė būklė pardavimo metu. Kad minėti trūkumai buvo sandorio sudarymo metu atsakovas pripažino ir neginčijo, tačiau atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas atsakovas atsisakė, motyvuodamas tuo, kad parduodant transporto priemonę, pirkėjui buvo žinoma apie tai, kad automobilis yra po autoįvykio, kad buvo išmuštas priekinis ratas, todėl ieškovas turėjo visas galimybes patikrinti automobilio techninę būklę autoservise.

Trečiasis asmuo R. K., kuris sudarė pirkimo – pardavimo sandorį su ieškovu, aiškino, kad apžiūrint automobilį, ieškovui buvo pranešta apie tai, kad nėra oro pagalvės keleivio pusėje. Teigė, kad keleivio oro pagalvė buvo, tačiau nepajungta. Taip pat teigė, kad forminant pirkimo sandorį, ieškovas buvo įspėtas dėl oro pagalvių nebuvimo, tačiau ieškovas nurodęs, jog ši aplinkybė jam nėra reikšminga. Posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Darvydas” vadybininkas A. Š., užpildęs pirkimo dokumentus, nurodė, kad dokumentų surašymo metu buvo kalbama apie automobilio kainą ir apie tai, kad nėra oro pagalvių. Teismas nesivadovauja trečiojo asmens R. K. ir liudytojo A. Š. paaiškinimais, kad pirkėjui apie automobilio trūkumus (oro pagalvės nebuvimą keleivio vietoje) buvo žinoma, nes šie asmenys sudarė automobilio pardavimo sandorį, todėl yra suinteresuoti palaikyti atsakovą, kurio vardu jie ir veikė. Teismo nuomone, vadovautis trečiojo asmens R. K. paaiškinimais negalima dar ir todėl, kad jie nėra konkretūs ir išsamūs.

Ieškovas nurodo, kad naudojant automobilį nebuvo jokių įvykių, dėl kurių būtų galėję suveikti saugos pagalvės: automobilis nuo pat įsigijimo apdraustas turto (kasko) draudimu, buvę eismo įvykiai ir jų metu padaryta žala yra fiksuota dokumentuose (7, 18–26 b. l.). Šių aplinkybių atsakovas neginčijo.

Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad automobilio trūkumai nebuvo pastebimi be specialios apžiūros. Tai, kad yra suveikusi keleivio oro pagalvė buvo nustatyta 2011-11-02 automobilio remonto metu (15 b. l.). 2012-03-12 automobilio techninio patikrinimo metu nustatyti automobilio defektai: „panelė klijuota, reikia pakeisti panelę, kitaip pagalvė gali neiššauti arba iššaus į vidų, neaišku kaip su saugos diržais, ar jie remontuoti, ar keisti?“ (27 b. l.). 2012-04-04 UAB „Inchcape Motors“ atstovybės Vilniaus Vista servise patikrinus automobilį nustatyta, kad iššovusios vairuotojo oro pagalvė, vairuotojo kelių pagalvė, keleivio oro pagalvė ir suveikę saugos diržai (29 b. l.). Šie automobilio komplektacijos trūkumai priskirtini paslėptiems. Tai reiškia, kad už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui.

Nagrinėjamu atveju svarbi yra aplinkybė, kad automobilio pardavimo sandorį sudarė trečiasis asmuo R. K.. Aiškinantis, kokiu pagrindu trečiasis asmuo pardavinėjo atsakovui priklausantį automobilį, teismui buvo pateiktas 2011-03-06 atsakovo išduotas įgaliojimas R. K. laikinai įregistruoti automobilį (69 b. l.).

Pažymėtina, kad įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). CK 2.133 straipsnio nuostatos dėl per atstovą sudaryto sandorio pasekmių, turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į CK 1.92 straipsnyje įtvirtintą taisyklę. CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Tuo tarpu CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).

Kaip jau buvo minėta, trečiajam asmeniui R. K. buvo išduotas įgaliojimas tik įregistruoti automobilį, tačiau žodiniu susitarimu R. K. automobilį suremontavo, su juo mėnesį laiko buvo Austrijoje, o grįžęs atsakovo sutikimu apie automobilio pardavimą paskelbė interneto tinklalapyje, tai reiškia, kad žodžiu buvo sutarta dėl automobilio remonto ir automobilio pardavimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad R. K. veiksmai - mašina buvo laikoma jo įmonei priklausančioje aikštelėje, jis internete paskelbė apie automobilio pardavimą ir nurodė savo kontaktinius duomenimis, pristatė ieškovui perkamą automobilį, atsakė į ieškovo klausimus, dalyvavo jį patikrinant, dalyvavo derantis dėl kainos, vėliau, sutarus dėl pirkimo - pardavimo, dalyvavo parengiant ir perduodant visus reikiamus dokumentus iš pardavėjo - atsakovo pusės, kurių pagrindu ieškovas įregistravo automobilį nuosavybės teise VĮ „Regitra" - buvo tokie, kad ieškovas, įvertinęs visas aplinkybes, turėjo pagrindo manyti sudarąs sandorį su tam teisę turinčiu asmeniu (CK 2.133 str. 9 d.). Šias aplinkybes patvirtino ir trečiasis asmuo R. K.. Jis neneigė, kad santykiuose su ieškovu veikė kaip automobilio savininko įgaliotinis ir ieškovo atstovai jį laikė atsakovo atstovu. Todėl pripažinti sandorį negaliojančiu dėl netinkamo atstovavimo sandorio šaliai nėra pagrindo (CK 2.133 str. 9 d.). Pardavimo dokumentus užpildė atsakovo vadybininkas ant iš anksto paruoštų dokumentų blankų, atsakovas UAB „Darvydas“ priėmė jam už automobilį pervestus pinigus, tai reiškia, kad atsakovas pritarė šiam sandoriui (CK 2.133 str. 2 d.), todėl šio sandorio pagrindu atsiradusios teisės ir pareigos tenka atsakovui. Kadangi ieškovas turėjo išlaidų šių automobilio trūkumų ištaisymui, t. y. patyrė nuostolius, o įstatymas numato visiško nuostolių atlyginimo pareigą atsakingam už šiuos nuostolius asmeniui, atsakovui trūkumų šalinimo išlaidų neginčijus, ieškovo patirtos trūkumų šalinimo išlaidos 8353,68 Lt priteistinos iš pardavėjo – atsakovo UAB „Darvydas“ (LR CK 6.245 str. 1 d. ir 2 d., 6.256 str. 2 d. ir 4 d.).

Procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu atsakovas UAB „Darvydas“ teigė, kad ieškovas praleido šiam ginčui įstatymo nustatytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir pareiškė reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškinio pradžią atsakovas skaičiuoja nuo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, argumentuodamas tuo, kad ieškovas, būdamas ūkio subjektas, žinodamas, kad perka nenaują mašiną, turėjo suprasti, kad saugos pagalvės gali būti suveikusios, tuo labiau, kad buvo pasibaigęs saugos pagalvių gamyklinis garantijos terminas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškime ir posėdžio metu nurodė, jog apie parduoto automobilio trūkumą - kad buvo suveikusi keleivio oro pagalvė – sužinojo 2011 m. lapkričio mėnesį ir nedelsdamas susisiekė su automobilį perdavusiu trečiuoju asmeniu R. K. (atsakovo atstovu) ir informavo apie paaiškėjusį trūkumą, 2011-12-01 pateikė keleivio saugos pagalvės montavimo darbų sąmatą, R. K. ieškovui per kurjerį (siuntų tarnybą) atsiuntė priekinę keleivio saugos pagalvę (28 b. l.).