- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-599-154/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-03745-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- UAB „Darvydas“
- Ieškovas
- UAB „IMAGO facta“
Teisėja I. Stasiūnienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03745-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija
44.5.1.;45.1.;45.12.;121.21.
NUTARTIS
2013 m. spalio 31 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal atsakovo UAB „Darvydas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-86-883/2013, iškeltoje pagal ieškovo UAB „IMAGO facta“ ieškinį atsakovui UAB „Darvydas“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje R. K., dėl netinkamos kokybės daikto trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „IMAGO facta“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Darvydas“ 8353,68 Lt parduoto automobilio trūkumų šalinimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2011-04-05 iš atsakovo UAB „Darvydas“ įsigijo naudotą automobilį F. G., 2007 m. gamybos, kurio kaina 42 500 Lt. Apie parduodamą automobilį sužinojo iš skelbimo internete, susisiekė su automobilio pardavėju, prisistačiusiu vardu „Simas“, susitarė dėl automobilio apžiūros. Ieškovas, prieš pirkdamas automobilį, jį apžiūrėjo, kartu su pardavėju jį išbandė. Įsigijęs automobilį, ieškovas iš karto 2011-04-06 atliko privalomą techninę apžiūrą, kurios metu taip pat buvo konstatuota, jog automobilis yra techniškai tvarkingas. Automobilis buvo naudojamas ir tik 2011 m. lapkričio mėnesį paaiškėjo, kad automobilis neturi priekinių saugos pagalvių, yra suveikusi saugos diržų pirotechnika. Ieškovas teigė, kad nebūtų pirkęs automobilio, jeigu būtų žinojęs, jog automobilis neturi priekinių saugos pagalvių ir yra suveikusi saugos diržų pirotechnika. Paaiškėjus automobilio trūkumams, automobilis buvo naudojamas, tačiau tik būtiniausiais atvejais ir netolimais atstumais. Kadangi ieškovui naudojant automobilį nebuvo jokių įvykių, dėl kurių būtų galėję suveikti saugos pagalvės, ieškovas susisiekė su automobilį perdavusiu atsakovo atstovu ir informavo apie oro pagalvių nebuvimą. Atsakovo atstovas (pardavėjas, prisistatęs vardu „Simas“) pripažino, jog suveikusi keleivio saugos pagalvė ir saugos diržų pirotechnika, ir geranoriškai sutiko spręsti klausimą, sutiko atsiųsti trūkstamą saugos pagalvę ir atlyginti išlaidas pagal sąmatą. Per siuntų tarnybą gavęs tik saugos pagalvę ir nesulaukęs saugos diržų, ieškovas 2012 m. kovo mėn. priekinės keleivio saugos pagalvės įdėjimo darbus užsakė servise UAB „MBAUTO GROUP“. Tačiau specialistai atsisakė montuoti pagalvę, nurodydami, kad yra suveikusi ne tik keleivio priekinė saugos pagalvė, bet ir visa priekinė automobilio panelė yra naujai klijuota, todėl pagalvės išsiskleidimo atveju gali sukelti sužalojimus. Informuotas apie kitus naujai paaiškėjusius trūkumus, atsakovo atstovas atsisakė bendradarbiauti, nes trūkumų šalinimas pareikalautų nemažų lėšų. 2012-04-02 atlikus patikrinimą UAB „Inchcape Motors“ paaiškėjo, kad nėra priekinės vairuotojo saugos oro pagalvės, nėra priekinės vairuotojo kelių saugos oro pagalvės, nėra priekinės keleivio saugos oro pagalvės, prietaisų skydelio panelė yra nesaugi, klijuota oro pagalvės zona, neveikiantys abiejų priekinių saugos diržų pirotechniniai įtaisai. Ieškovas 2012-04-02 pretenzija informavo atsakovą UAB „Darvydas“, prašydamas atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas, tačiau 2012-04-24 gavo atsakovo atsakymą, kad atsakovas atsisako padengti automobilio trūkumų pašalinimo išlaidas. Trūkumai pašalinti ieškovo lėšomis, todėl, vadovaudamasis CK 6.334 str. 1 dalies 3 punktu, teikia reikalavimą atlyginti ieškovo išlaidas automobilio trūkumams ištaisyti.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Darvydas“ su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad UAB „Darvydas“ veža į Lietuvą naudotus automobilius. Ieškovui parduotas automobilis buvo parvežtas iš Belgijos, automobilis buvo po eismo įvykio. Trečiajam asmeniui R. K. buvo išduotas įgaliojimas laikinai įregistruoti automobilį ir susitarta, kad jis automobilį suremontuos. Apie tai, kad parduotas automobilis neturi oro pagalvių, atsakovo direktoriui nebuvo žinoma, apie automobilio trūkumus jis sužinojo gavęs ieškinį. Direktorius patvirtino, kad pinigai už automobilį buvo pervesti atsakovui, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
Trečiaisis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. K. su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad užsiima automobilių remontu ir su atsakovo UAB „Darvydas“ direktoriumi žodžiu sutarė, kad suremontuos automobilį F. G. ir juo važiuos slidinėti į A.. Grįžęs iš A. su atsakovo direktoriumi susitarė, kad įdės skelbimą ir pabandys parduoti automobilį. Skelbime internete nurodytas pardavėjo vardas Simas, kadangi jį tokiu vardu vadina draugai. Skelbime buvo nurodytas jo telefono numeris, taip pat nurodyta, kad automobilyje yra oro pagalvės. Teigė, kad oro pagalvė keleivio pusėje buvo, tačiau nepajungta. Automobilį apžiūrėjo ieškovas su žmona, automobilis jiems patiko, aikštelėje ir surašant dokumentus, ieškovui buvo pasakyta, kad nėra oro pagalvės, tačiau pirkėjas į tai nekreipė dėmesio. Trečiasis asmuo pripažino, kad ieškovui nurodžius, jog automobilyje nėra oro pagalvės, siuntė oro pagalvę, žadėjo sumokėti už darbą, tačiau kai ieškovas nurodė dar ir kitus automobilio trūkumus, padengti trūkumų šalinimo išlaidas atsisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui UAB ,,IMAGO facta“ iš atsakovo UAB ,,Darvydas“ 8353,68 Lt trūkumų šalinimo išlaidas, 6 (šešių) procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (8353,68 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-06-20) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3445,55 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Iš atsakovo UAB ,,Darvydas“ valstybei priteista 28,65 Lt pašto išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad CK 6.327 str. 3 dalyje nustatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Konstatavo, kad iš CK 6.327 str. nuostatų akivaizdu, kad pardavėjo žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir šiuo atveju ieškovas, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, neprivalo įrodyti, kad pardavėjas žinojo arba turėjo žinoti apie daikto trūkumus. Teismas nurodė, kad nesivadovauja trečiojo asmens R. K. ir liudytojo A. Š. paaiškinimais, jog pirkėjui apie automobilio trūkumus (oro pagalvės nebuvimą keleivio vietoje) buvo žinoma, nes šie asmenys sudarė automobilio pardavimo sandorį, todėl yra suinteresuoti palaikyti atsakovą, kurio vardu jie ir veikė. Teismo nuomone, vadovautis trečiojo asmens R. K. paaiškinimais negalima dar ir todėl, kad jie nėra konkretūs ir išsamūs. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas, pirkdamas ne naują automobilį, nepageidavo patikrinti automobilio techninę būklę servise, teismo nuomone, nėra daikto trūkumų atskleidimą patvirtinantis įrodymas. Pažymėjo, kad CK 6.328 str. įtvirtinta ne pirkėjui privaloma daiktų patikrinimo pareiga, o tokia jo teisė. Nepasinaudojimas šia teise neatleido pardavėjo nuo pareigos parduoti įprastus transporto priemonei reikalavimus atitinkantį automobilį (CK 6.327 str. 1 d.), o daikto trūkumų nenurodymas sandorio sudarymo metu, vertintinas ne tik kaip teisei, bet ir kaip gerai moralei prieštaraujantis sandoris (CK 1.5 str. 4 dalis). Nurodė, kad iš išdėstytų motyvų ir įrodymų matyti, jog atsakovas nepateikė teismui jokių neginčytinų įrodymų, kad ieškovui pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu 2011-04-05 buvo žinoma apie parduodamo daikto trūkumus: automobilio saugos pagalvių nebuvimą. Konstatavo, kad saugos pagalvės ir veikiantys saugos diržai šiuolaikiniuose automobiliuose yra būtina jų savybė, būtina saugumo priemonė, todėl pardavėjui (atsakovui) tenka pareiga kompensuoti tokių trūkumų pašalinimo išlaidas, nes dėl suveikusių vairuotojo ir keleivio saugos pagalvių ir saugos diržų pirotechnikos gedimo, automobilio eksploatacija visą laiką nuo pirkimo buvo nesaugi, nors ieškovas turėjo pagrindo tikėtis, kad naudojasi transporto priemone, atitinkančią visus saugumo reikalavimus (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.). Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo R. K. santykiuose su ieškovu veikė kaip automobilio savininko įgaliotinis ir ieškovas jį laikė atsakovo atstovu, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu dėl netinkamo atstovavimo sandorio šaliai nėra pagrindo (CK 2.133 str. 9 d.). Nustatė, kad pardavimo dokumentus užpildė atsakovo vadybininkas ant iš anksto paruoštų dokumentų blankų, atsakovas UAB „Darvydas“ priėmė jam už automobilį pervestus pinigus, todėl konstatavo, kad atsakovas pritarė šiam sandoriui (CK 2.133 str. 2 d.), todėl šio sandorio pagrindu atsiradusios teisės ir pareigos tenka atsakovui UAB „Darvydas“.
Pasisakydamas dėl ieškinio senaties, teismas nurodė, kad ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 2 p.); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str.), sprendžiant, ar ieškinio senaties terminas praleistas, turi būti nustatyta senaties termino eigos pradžia, taip pat tai, ar senaties termino eiga nebuvo nutraukta (CK 1.130 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad ieškovas UAB ,,IMAGO facta“ pareiškime ir posėdžio metu nurodė, jog apie parduoto automobilio trūkumą, t.y., kad buvo suveikusi keleivio oro pagalvė, sužinojo 2011 m. lapkričio mėnesį ir nedelsdamas susisiekė su automobilį perdavusiu trečiuoju asmeniu R. K. (atsakovo atstovu) bei informavo jį apie paaiškėjusį trūkumą. 2011-12-01 ieškovas pateikė keleivio saugos pagalvės montavimo darbų sąmatą, R. K. ieškovui per kurjerį (siuntų tarnybą) atsiuntė priekinę keleivio saugos pagalvę. Teismo vertinimu, po tokių pardavėjo (jo atstovo) veiksmų ieškinio senaties terminas nutrūko ir nėra skaičiuojamas iki tol, kol trūkumai arba yra ištaisomi (pasibaigia prievolė taisyti trūkumus), arba pareiškėjas informuojamas, kad jo nurodyti trūkumai netaisomi ar nebus taisomi, ir iš tikrųjų prievolė dėl trūkumų pašalinimo pardavėjo liks neįvykdyta. Teismas nurodė, kad 2012-04-02 atlikus patikrinimą Ford servise (UAB „Inchcape Motors“) paaiškėjo, kad automobilis turi paslėptus trūkumus: nėra priekinės vairuotojo saugos oro pagalvės, nėra priekinės vairuotojo kelių saugos oro pagalvės, nėra priekinės keleivio saugos oro pagalvės, prietaisų skydelio panelė yra nesaugi (yra klijuota oro pagalvės zona), neveikiantys abiejų priekinių saugos diržų pirotechniniai įtaisai. Pažymėjo, kad ieškovas 2012-04-02 pretenzija informavo atsakovą UAB „Darvydas“, prašydamas atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas. Atsakymas į pretenziją gautas 2012-04-24, todėl nuo šio momento vėl prasideda ieškinio senaties termino eiga. Nurodė, kad ieškovas ieškinį pareiškė 2012-06-19, nepraleidęs įstatymu nustatyto 6 mėnesių termino ginti savo pažeistas teises, todėl atsakovo UAB „Darvydas“ prašymas taikyti ieškinio senaties praleidimo pasekmes negali būti tenkinamas.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Darvydas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti.
1. Teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi CK 6.334 str. 1 d. 3 p., pagal kurį tuo atveju, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Apeliantas pažymi, kad minėta pirkėjo teisė neatsiranda ir atitinkamai pardavėjas nėra atsakingas už parduodamo daikto trūkumus, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo ar negalėjo nežinoti apie daikto neatitikimą pirkimo - pardavimo sutarties sąlygoms, įskaitant ir daikto neatitikimą kokybės reikalavimams (CK 6.327 str. 1 d., 3 d.). Dėl šios priežasties byloje buvo būtina nustatyti, ar pirkėjas žinojo (turėjo žinoti) apie saugos pagalvių nebuvimą pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu.
2. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, jog trečiasis asmuo R. K. teigė pirkimo - pardavimo sandorio metu informavęs pirkėją, kad automobilyje nėra oro pagalvės, tačiau ieškovas į tai pernelyg didelio dėmesio nekreipė. Šiuos jo paaiškinimus patvirtino ir liudytojo A. Š. parodymai. Ieškovo UAB „IMAGO facta“ direktorius D. A. paaiškino, kad trečiasis asmuo, neva, patikino jį, kad oro pagalvės yra. Nustatydamas ir vertindamas šią faktinę aplinkybę, Šiaulių apylinkės teismas vadovavosi ieškovo direktoriaus paaiškinimais bei šiuos paaiškinimus patvirtinančiais liudytojos A. A. parodymais, o trečiojo asmens R. K. ir liudytojo A. Š. parodymais nusprendė nesivadovauti, motyvuojant tuo, kad šie asmenys sudarė automobilio pirkimo - pardavimo sandorį, todėl yra suinteresuoti palaikyti atsakovą. Su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu apeliantas nesutinka. Jeigu teismas laikė, kad trečiasis asmuo ir liudytojas A. Š. yra suinteresuoti palaikyti atsakovą ir tai yra priežastis nesiremti jų paaiškinimais, tai teismas negalėjo neįvertinti ir tos aplinkybės, kad UAB „IMAGO facta“ direktorius ir liudytoja apklausta jo sutuoktinė taip pat turėjo analogišką suinteresuotumą duoti paaiškinimus ieškovo naudai. Todėl nusprendus remtis liudytojos A. A. parodymais, o nesiremti R. K., A. Š. parodymais, teismas neturėjo pagrindo. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 185 str. 1 d., pagal kurį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
3. Tiek UAB „Darvydas“ direktoriaus, tiek trečiojo asmens R. K., liudytojo A. Š. parodymai patvirtina, kad automobilio pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo metu buvo kalbama apie tai, kad parduodamas automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, kurio metu buvo išmuštas priekinis automobilio ratas. Šią aplinkybę pripažino bei patvirtino liudytoja A. A., kartu su D. A. dalyvavusi perkant automobilį, kurios parodymais teismas rėmėsi kaip patikimais. Kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad apskritai nebūtų pirkęs automobilio, jeigu būtų žinojęs, kad automobilis neturi priekinių saugos pagalvių ir yra suveikusi saugos diržų pirotechnika, sužinojęs apie buvusį automobilio sugadinimo pobūdį, taip pat žinodamas, kad yra perkamas ne naujas automobilis, veikdamas, kaip bet kuris atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, turėjo imtis priemonių pašalinti abejones, susijusias su automobilio technine būkle, turinčia jam esminę reikšmę. Šiuo tikslu CK 6.328 str. 1 dalyje ir yra numatyta, kad pirkėjas nuo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę, prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus, juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Apeliantas mano, kad žinodamas aukščiau nurodytas aplinkybes ir nesiimdamas protingų veiksmų šioms aplinkybėms išsiaiškinti, ieškovas pats prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką, todėl prarado CK 6.334 str. 1 d. 3 p. numatytą pirkėjo teisę.
4. Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas galėjo ir turėjo apie savo teisės pažeidimą sužinoti jau pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo metu, t. y. 2011-04-05, todėl CK 6.125 str. 5 d. 2 p. nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas ieškinio pateikimo teismui dienai jau buvo pasibaigęs. Priimdamas sprendimą teismas konstatavo, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2011 m. lapkričio mėnesį, kai ieškovas sužinojo, kad buvo suveikusi keleivio oro pagalvė, ir nutrūko R. K. per kurjerį atsiuntus priekinę keleivio saugos pagalvę. Teismo vertinimu, iš naujo ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2012-04-22, kada buvo gautas UAB „Darvydas“ atsakymas į pretenziją dėl 8665,94 Lt trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Pažymi, kad UAB „Darvydas“ niekada nepripažino ieškovo reikalavimo dėl 8353,68 Lt trūkumų šalinimo atlyginimo, todėl tai, kad trečiasis asmuo atsiuntė oro pagalvę, negali būti vertinama kaip visų ieškovo nurodytų trūkumų ir reikalavimo pripažinimas 8353,68 Lt apimtyje, atitinkamai tai negali būti vertinama aplinkybe, patvirtinančia atsakovo prievolę, todėl teismas netinkamai taikė CK 1.130 str. 2 d., nesant šio straipsnio taikymo pagrindo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „IMAGO facta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Priteisti ieškovui iš atsakovo 1815 Lt advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo žinojimo (turėjimo žinoti) apie automobilio trūkumus faktą, įvertino įrodymų visumą, įskaitant rašytinius įrodymus. Ieškovas, kartu su ieškiniu pateikė UAB „Darvydas“ atstovo - trečiojo asmens R. K. (pasivadinusio S.) skelbimą internete (autoplius.lt) apie parduodamą automobilį. Minėtame internetiniame skelbime buvo nurodytos automobilio techninės charakteristikos, t. y. jog automobilis yra su oro pagalvėmis. Pažymi, jog atsakovas ieškinyje pateiktų įrodymų neginčijo.
2. Teismas pagrįstai nusprendė nesivadovauti trečiojo asmens ir liudytojo A. Š. parodymais, nes trečiasis asmuo, veikdamas kaip apelianto atstovas, sudarė pirkimo-pardavimo sandorį, pardavė ieškovui netinkamos kokybės automobilį (neatskleidė jo trūkumų), teismo posėdžio metu duoti parodymai nėra neabejotinai vienareikšmiški (netikslūs ir neišsamūs). Kito apelianto darbuotojo (liudininko A. Š.) parodymais teismas nusprendė nesivadovauti taip pat pagrįstai, nes teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad A. Š. apžiūrint automobilį ir derantis dėl kainos nedalyvavo, dalyvavo tik tada, kai buvo išrašinėjama sąskaita, todėl ieškovas teigia, jog liudytojas negalėjo žinoti, ar atsakovo atstovas (trečiasis asmuo - R. K.) informavo ieškovą apie automobilio trūkumus.
3. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 str. 2 d.). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Pažymi, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą - už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas.
Atsiliepimas
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad automobilio komplektacijos trūkumai priskiriami paslėptiems. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir pats atsakovas, 2012-07-09 atsiliepime į ieškinį nurodydamas, jog automobilio saugos pagalvių buvimas (nebuvimas), jų tinkamas veikimas ir saugos diržų pirotechnikos tinkamas veikimas dėl savo specifikos negali būti pastebėtas ir įvertintas išorinės apžiūros metu, kadangi reikalinga speciali diagnostinė įranga.
5. Ieškovas, prieš pirkdamas automobilį, jį išoriškai apžiūrėjo, kartu su atsakovo atstovu (trečiuoju asmeniu) jį išbandė. Patikrinimo metu visos automobilio sistemos veikė, nebuvo jokių įspėjamųjų signalų automobilio prietaisų skydelyje. Ieškovas, įsigijęs automobilį, iš karto, t. y. 2011-04-06 atliko privalomą automobilio techninę apžiūrą, kurios metu buvo konstatuota, kad automobilis techniškai tvarkingas. Aplinkybė, kad pirkėjas nepageidavo patikrinti automobilio autoservise prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ar pasirinko kitą, jam žinomą, automobilio patikrinimo būdą, nėra aplinkybė, pateisinanti atsakovą, nes tai neatleidžia jo nuo atsakomybės už palėptus trūkumus (CK 6.327 str.). Ieškovas jam prieinamomis priemonėmis ir būdais, atitinkančiais protingumo kriterijus, patikrino perkamą automobilį. Teigia, jog atsakovo argumentai nepagrįsti, o už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui.
6. Esant ginčui dėl parduoto daikto paslėptų trūkumų ne pirkėjas (ieškovas) turi įrodyti, jog apie trūkumus nežinojo, jog pardavėjas apie tai jo neinformavo, bet pardavėjas (atsakovas) turi įrodyti, jog apie daikto paslėptus trūkumus pirkėją informavo ir pirkėjas sutiko įsigyti daiktą su pardavėjo nurodytais trūkumais, ką mėgino pirmosios instancijos teisme įrodinėti atsakovas. Būdamas ūkio subjektu, kurio pagrindinė veikla prekyba naudotais automobiliais, ieškovo įsitikinimu, pardavėjas savo pozicijos pagrįstumą galėtų patvirtinti tik vieninteliu atveju - jeigu nuostata dėl paslėptų automobilio trūkumų būtų nurodyta ieškovo pasirašytuose pirkimo - pardavimo dokumentuose, tačiau taip nėra.
7. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, ieškovas nurodo, jog prieinamomis priemonėmis ir būdais, atitinkančiais protingumo kriterijus, patikrino perkamą automobilį, o parduoto automobilio trūkumą, t. y. kad buvo suveikusi oro pagalvė, sužinojo 2011 m. lapkričio mėn. ir nedelsdamas susisiekė su automobilį pardavusiu asmeniu (trečiuoju asmeniu R. K.) atsakovo atstovu ir informavo apie paaiškėjusj trūkumą. Atsakovo atstovas R. K. ieškovui per kurjerį atsiuntė priekinę saugos pagalvę. Būtent atsakovo atstovo veiksmai ir lėmė ieškovo įsitikinimą, kad daikto trūkumai bus pašalinti, taip pat ir ieškinio senaties termino nutrūkimą. CK 1.130 str. 2 d. nurodyta, jog ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Nutrūkusi ieškinio senatis prasidėjo tik tada, kai tapo aišku, jog atsakovas automobilio trūkumų nepašalins. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2012 m. birželio 15 d., todėl atsakovo argumentai dėl ieškinio senaties termino pradžios siejimo su pirkimo pardavimo sutarties sudarymo momentu nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta išsamiai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų; sprendimo motyvai išsamūs ir aiškūs, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo šioje nutartyje jų kartoti iš naujo. Teisėjų kolegija pasisako tik dėl konkrečių apeliacinio skundo argumentų.
Dėl įrodymų vertinimo.
Apeliantas (atsakovas) UAB „Darvydas“ savo skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar pirkėjas (ieškovas) UAB „IMAGO facta“ žinojo (turėjo žinoti) apie saugos pagalvių nebuvimą 2007 metų gamybos automobilyje „F. G.“ šio automobilio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu (2011-04-05), tačiau teismas, neteisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir pažeisdamas CPK 185 str. 1 dalies nuostatas, nustatė, kad pirkėjas UAB „IMAGO facta“ nežinojo apie automobilio defektus, o tuo pačiu neteisingai pritaikė CK 6.327 str. 2 dalį, kurioje nurodoma, kad pardavėjas neatsako už parduodamo daikto kokybę, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie kokybės neatitikimą sutarties sąlygoms arba įprastiems reikalavimams.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir CPK 185 str. 1 dalies nuostatų nepažeidė.
Atsakovo (pardavėjo) UAB „Darvydas“, kuriam pagal įgaliojimą atstovavo trečiasis asmuo R. K., pasivadinęs „S.“, viešame skelbime (oferta) be kitų duomenų buvo nurodyta, kad už 41 088 Lt parduodamas automobilis „F. G.“, „pirmos registracijos data: 2007-02“, „nedaužtas“, „komplektacija: <...>, oro pagalvės,<...>“, „neeksploatuota Lietuvoje“.
Ieškovo UAB „IMAGO facta“ direktorius D. A. ir jo sutuoktinė A. A., kurie 2011 m. balandžio 5 d. M. aikštelėje betarpiškai apžiūrėjo perkamą automobilį „F. G.“, byloje nuosekliai tvirtino, kad R. K., pasivadinęs „S.“, jiems patvirtino, kad su oro pagalvėmis yra „viskas tvarkoje“, juolab, kad R. K. pasakė neseniai šiuo automobiliu grįžęs iš A., kas dar labiau patvirtino pirkėjų įsitikinimą, kad automobilis yra tvarkingas ir atitinka skelbime (ofertoje) nurodytus duomenis ( b. l. 1-2, 32, 52-53, 72-75, 106-111). Šiuos ieškovo įrodymus patvirtina ir tai, kad automobilis 2011-04-05 buvo nupirktas už kainą (42 500 Lt), kuri buvo didesnė, nei pasiūlymo kaina (41 088 Lt), ir būtų neprotinga spręsti (CK 1.5 str.), kad pirkėjas, būdamas pardavėjo informuotas, jog automobilyje nėra brangiai kainuojančių priekinių saugos pagalvių ir kad yra „suveikusi“ saugos diržų pirotechnika, t.y., kad automobilis nesaugus, būtų mokėjęs didesnę kainą, kaip už saugų automobilį. Ieškovo įrodymus taip pat patvirtina faktiniai jo veiksmai, nes ieškovas per kelis kartus tikrindamas automobilį keliuose „servisuose“ siekė įsitikinti, ar tikrai automobilyje nėra priekinių saugos pagalvių ir yra „suveikusi“ saugos diržų pirotechnika, nes nebūtų logiška, žinant, kad jų nėra, be pagrindo mokėti pinigus už minėtus patikrinimus.
Atsakovo UAB „Darvydas“ pateikti įrodymai, trečiojo asmens R. K. ir liudytojo, UAB „Darvydas“ vadybininko, A. Š. parodymai yra prieštaringi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nelaikė patikimais įrodymais bei jais nesivadovavo.
Atsakovas UAB „Darvydas“ nė viename savo procesiniame dokumente (atsiliepime į pretenziją, atsiliepime į ieškinį, triplike), nenurodė tos aplinkybės, kad pirkėjui, t.y. ieškovui UAB „IMAGO facta“ buvo žinoma apie tai, kad automobilyje „F. G.“ nėra priekinių saugos pagalvių ir yra „suveikusi“ saugos diržų pirotechnika, ir kad, nepaisant to, ieškovas sutiko pirkti šį automobilį (b. l. 33, 46-47, 57-58). Teismo posėdžiuose (2012-11-06 ir 2013-04-09) atsakovo atstovas (direktorius) A. P. taip pat nepatvirtino tokių aplinkybių, nurodęs, kad iš B. už 27 000,- Lt nupirko „daužtą“ automobilį „F. G.“, jį perdavė suremontuoti R. K., kuris ketino pirkti šį automobilį, po to jam leido pasinaudoti automobiliu važiuojant į A., vėliau leido viešai paskelbti apie automobilio pardavimą ir pardavė šį automobilį ieškovui UAB „IMAGO facta“ už 42 500,- Lt. Nurodė, kad apie oro pagalvių nebuvimą sužinojo tik iš ieškovo skambučių, nors šios įmonės vadybininkas teisme aiškino, kad R. K. informavo pirkėją, kad saugos pagalvių automobilyje nėra (b. l. 72-75, 106-111).
Trečiasis asmuo R. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ieškovo įmonės direktoriui su žmona apžiūrint automobilį aikštelėje M. „sakėme, kad nėra oro pagalvių“, tačiau „pirkėjas į tai nekreipė dėmesio, jam tas automobilis patiko“. Po to, į advokato klausimą, atsakė, kad „tuo metu, kai apžiūrėjo automobilį vyko pokalbis apie tai, kad neveikia oro pagalvės, A. (A. Š.) buvo, dar pasakė, kad gal jūs nepirkite išvis, nes kilo ten kažkoks kaip ir ginčas dėl PVM mokėjimo“ (b. l. 108).
Pirma, trečiasis asmuo tos pačios apklausos metu nurodo, kad pirkėją įspėjo, jog oro pagalvių apskritai nėra, o po to, kad jos tik neveikia; antra, liudytojas A. Š. teisme nurodė, kad apžiūrint automobilį aikštelėje jis apskritai nedalyvavo, tik patalpoje surašant sąskaitą girdėjo, kad „S.“ (R. K.) „pasakė, kad nėra oro pagalvių“, tačiau pirkėjo „jokios reakcijos neįžvelgė“ (b. l. 109-110). Liudytoja A. A. teisme nurodė, kad „kad „S.“ aikštelėje apžiūrint automobilį pasakė, kad yra oro pagalvės“, taip pat nurodė, kad apžiūrint automobilį aikštelėje, buvo tik „S.“ ir ji su vyru bei vaiku; trečia, trečiasis asmuo R. K. teismui negalėjo paaiškinti, kodėl jis, žinodamas, kad oro pagalvės automobilyje yra, tik neveikia, ir žinodamas, kad pirkėjas sutiko pirkti automobilį be oro pagalvių arba su neveikiančiomis oro pagalvėmis, gavęs ieškovo UAB „IMAGO facta“ pranešimą apie neesančią priekinės keleivio pusės oro pagalvę, pažadėjo atsiųsti oro pagalvę ir apmokėti už darbą (725 Lt), oro pagalvę ieškovui atsiuntė ir tik vėliau, kai ieškovas pranešė, kad reikia dar keisti priekinę panelę ir diržus, atsisakė dengti ieškovo išlaidas (b. l. 108).
Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Išimtis yra įrodymai, kuriems didesnė įrodomoji galia suteikta įstatymo – tai oficialieji rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-335/2009).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepažeidė aukščiau nurodytų įrodymų vertinimo principų ir tvarkos.
Dėl senaties termino pradžios ir jo taikymo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė senaties termino pradžią ir teisingai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias senaties taikymą. Ginčijamame sprendime yra detaliai aprašyta (b. l. 112-118), dėl ko teismas netaikė ieškinio senaties termino, teisėjų kolegija sutinka su šiais argumentais ir jų nebekartoja, o apelianto UAB „Darvydas“ nurodytus argumentus atmeta.
Dėl išdėstyto, apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto (atsakovo) UAB „Darvydas“ ieškovui UAB „IMAGO facta“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1, 3 dalys, 98 str.).
Pagal bylos duomenis, ieškovas UAB „IMAGO facta“ už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą advokatui yra sumokėjęs 1815,- Lt (b. l. 134-135).
Šios išlaidos mažintinos iki 1500,00 Lt, nes yra didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA, t. y. 1500 Lt (1000 Lt x 1,5), todėl iš apelianto (atsakovo) UAB „Darvydas“ ieškovui UAB „IMAGO facta“ priteistina tik 1500,00 litų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo UAB „Darvydas“ (į. k. 302310431) priteisti ieškovui UAB „IMAGO facta“ (į.k. 126171397) 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi (advokato atstovavimo) išlaidų.