Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 metams; vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 iki 2 metų laisvės atėmimo, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. vasario 7 d.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo sulaikymo Jungtinėje Karalystėje dienos – 2015 m. balandžio 23 d., iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Policijos departamento civilinis ieškinys M. Š. dėl proceso išlaidų atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Iš M. Š. valstybei priteistos 504,30 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nuosprendžiu M. Š. nuteistas už savavaldžiavimą panaudojant psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiajam, t. y. 2011 m. vasario 7 d. apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su R. M., kuris dėl šios veikos yra nuteistas 2011 m. gruodžio 28 d. Kelmės apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-196-322/2011, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį A. K. ir grasindamas ateityje prieš jį pavartoti fizinį smurtą, savavališkai vykdė ginčijamą tariamą kito asmens – A. R. teisę – reikalaudamas nukentėjusiojo A. K. grąžinti tariamai iš A. R. pavogtą telefoną Kelmėje, prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, abu sudavė nukentėjusiajam rankomis po vieną smūgį į galvą, tęsdami nusikalstamą veiką, nusivedę nukentėjusįjį prie Kražantės upės, abu spardė kojomis ir sudavė rankomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, toliau tęsdami nusikalstamą veiką grįžo į A. R. priklausantį namą, esantį Kelmėje, (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusįjį abu spardė kojomis, sudavė rankomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas bei jis plaktuku sudavė vieną kartą į koją, po to įsodinę nukentėjusįjį į A. R. priklausantį automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame vieną kartą sudavė plaktuku nukentėjusiajam į galvą, R. M. sudavus rankomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, atvažiavę į Padubysio mišką abu nustūmė nukentėjusįjį nuo šlaito, tuo padarydami nukentėjusiajam kraujosruvas apatinėje lūpoje, kairio smilkinio srityje, nubrozdinimus kairės ausies srityje, kairės plaštakos V-o piršto muštines žaizdas, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo padarydamas didelės žalos nukentėjusiojo A. K. teisėms.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad Kauno TI jis negauna tinkamo gydymo, Kauno TI nėra dirbančio psichiatro.

Be to, apeliantas prašo nepriteisti iš jo 504,30 Eur už valstybės garantuojamas teisines paslaugas, nes jis jokių pajamų neturi, šiuo metu yra kalinamas ir išėjus į laisvę darbą susirasti sunku.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. Š. atsisakė reikalavimo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau prašė tenkinti jo skundą dalyje dėl iš jo priteistų išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti. Nuteistojo gynėja advokatė palaikė savo ginamojo poziciją, o prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio skundo dalis dėl bausmės paliekama nenagrinėta, o kita apeliacinio skundo dalis tenkinama.

Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 316 str. 1 d. nustatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą (BPK 316 str. 3 d.). Nuteistasis M. Š. savo apeliacinio skundo reikalavimą sušvelninti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę atšaukė nepažeisdamas BPK 316 str. 3 d. reikalavimų, todėl nuteistojo apeliacinis skundas šioje dalyje paliekamas nenagrinėtas, o teismo procesas dėl šios apeliacinio skundo dalies nagrinėjimo nutraukiamas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Kelmės rajono apylinkės teismui 2017-01-24 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Nr. (2.19) NTP-7-923, kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 504,30 Eur iš nuteistojo M. Š. už teisinę pagalbą dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Iš minėtos pažymos akivaizdu, kad iš nuteistojo prašoma priteisti išlaidas už advokato A. Ilgausko suteiktą teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuri buvo būtina pagal įstatymą – BPK 51 str. 1 d. 7 p., kai tiriamos ar nagrinėjamos bylos, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, taip pat BPK 123 str. 3 d., 4 d., 127 str. 6 d. numatytais atvejais, kai sprendžiama dėl įtariamajam ar kaltinamajam suėmimo taikymo/netaikymo, dėl suėmimo termino pratęsimo/nepratęsimo. Įstatyme imperatyviai nurodyta, kad visais paminėtais atvejais gynėjo, kaip ir prokuroro, dalyvavimas procese yra būtinas.

BPK 106 str. 1 d. numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje iš tikrųjų numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo M. Š. gaunamas kažkokias pajamas (susijusias su darbiniais santykiais ar kitas), apie jo turimą nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar kt. turtą, iš ko būtų galima spręsti apie apelianto turtinę padėtį. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš M. Š. išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, į nuteistojo turtinę padėtį dėmesio nekreipė. Pats nuteistasis M. Š. baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jokio turto neturi, niekur nedirba, jokių pajamų negauna ir todėl sumokėti jam priteistas išlaidas (504,30 Eur) už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bus itin sudėtinga. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, paneigiančių šiuos apelianto teiginius.

Kaip minėta, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, matyti, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, kaip beje, ir bylą nagrinėjant pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą, gynėjas advokatas A. Ilgauskas, o apeliacinės instancijos teisme advokatė V. Povilaitienė nuteistajam M. Š. buvo paskirti vadovaujantis anksčiau minėtomis nuostatomis, tarp jų ir BPK 322 str. 1 d., kur imperatyviai nustatyta, kad sprendžiant dėl suėmimo, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąja bylą, kai įtariamasis/kaltinamasis yra suimtas, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo ir teisiamajame posėdžiuose dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog atitinkamame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymą priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo M. Š. pirmosios instancijos teismo turėjo būti atmestas, ypač atsižvelgiant į apelianto turtinę padėtį. Dėl to, kas paminėta, skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. Š. apeliacinio skundo dalį dėl bausmės palikti nenagrinėtą ir teismo procesą šioje dalyje nutraukti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš M. Š. valstybei priteistos 504,30 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, ir priimti naują sprendimą – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (504,30 Eur) priteisimo iš M. Š. atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.