Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-03-19 · Civilinė byla Nr. 2S-747-459/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-19
Bylos Nr.
2S-747-459/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06276-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Suinteresuotas asmuo
S. A., R. A.
Pareiškėjas
L. R.

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-747-459/2014

Teisėja Elena Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-06276-2013-8)
Procesinio sprendimo kategorijos

(S) 75.8.; 129.17; 122.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. kovo 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. A. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-125-122/2014 pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. A., S. A., antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu, juo prašė nustatyti, kad R. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės S. A. už darbinę veiklą gaunamų pajamų. Nurodė, kad antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-23 vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1132-526/2012 dėl 1 351,67 Lt skolos išieškojimo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-05 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 1-1374-328/2013 dėl 1 715 Lt skolos išieškojimo iš R. A. jos naudai. Antstolė nustatė, kad turto skolininkas neturi, dirba UAB „Salvijos medicinos centras“ ir UAB „Salgymeda“, jose jo darbo užmokestis sudaro 295,45 Lt. Skolininko sutuoktinė S. A. dirba UAB „JMA Klaipėda“, jai priskaičiuotas darbo užmokestis sudaro 3 150 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-17 nutartimi pareiškimo netenkino, nustatė, kad tarp sutuoktinių R. A. ir S. A. yra sudaryta ir Vedybų sutarčių registre įregistruota vedybų sutartis. Šia sutartimi sutuoktiniai susitarimu pakeitė įstatymų nustatytą turto teisinį režimą ir nustatė, kad jų iš darbinės veiklos gaunamos pajamos yra asmeninė kiekvieno nuosavybė. Pareiškėja nesutikdama su priimtu procesiniu sprendimu pateikė atskirąjį skundą.

Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-20 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-17 nutartį panaikino ir klausimą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo perdavė nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. A. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Teigė, kad tarp jos ir R. A. yra sudaryta vedybų sutartis, kuria nustatyta, kad jos gaunamas darbo užmokestis yra jos asmeninė nuosavybė. Jos žiniomis, R. A. už gegužės mėnesį buvo priskaičiuotas 835 Lt darbo užmokestis.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-14 nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino; nustatė, kad skolininkui R. A. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės S. A. pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių. Nurodė, kad skolininkas su sutuoktine iki prievolės atsiradimo vedybų sutarties nebuvo sudaręs. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-11-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006 konstatavo, kad vien turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo.

Šalies argumentai

Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-14 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, jog vykdomajame dokumente yra nurodytas tik vienas iš sutuoktinių. Teigia, kad sutuoktiniai turtinį režimą pakeitė vedybų sutartimi, kuri yra galiojanti visa, joje nėra numatyta prisiimti kito sutuoktinio prievolių.

Atsiliepimas

Pareiškėja L. R. pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, juo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006, kurioje konstatuota, kad vien turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-14 nutarties, kuria nustatyta, kad skolininkui R. A. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės S. A. pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 75-00151/13 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-23 vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1132-526/2012 dėl 1 351,67 Lt skolos išieškojimo ir vykdomojoje byloje Nr. 75-00152/13 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-05 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 1-1374-328/2013 dėl 1 715 Lt skolos išieškojimo iš R. A. pareiškėjai L. R. (b. l. 9, 11).

Teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-493/2006, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir pareiškėja, buvo nagrinėjamos kitokios faktinės ir teisinės aplinkybės nei šioje civilinėje byloje, t. y. minėtoje kasacinio teismo nutartyje analizuojamas teisinis reguliavimas pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Šios bylos kontekste svarbu tai, kad susidariusi procesinė situacija vertinama ne pagal abiejų sutuoktinių prievoles kartu, tačiau pagal vieno iš sutuoktinių prievolę. Aktualu pažymėti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-23 ir 2013-02-05 vykdomuosiuose raštuose skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių R. A.. Šiuo aspektu svarbu tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-P-186/2010 konstatuota, kad jei vykdomajame rašte nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, <...> tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis. Apibendrindamas aptartą teisinį reguliavimą teismas konstatuoja, kad pareiškėja ir teismas neturėjo pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-493/2006, kadangi joje vedybų sutartis buvo aiškinama abiejų sutuoktinių, turinčių prievolę, kontekste, šiuo atveju apeliantė nėra prievolės šalis. Tai reiškia, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-P-186/2010).

Kitas šios bylos ypatumas yra tas, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-20 nutartyje, panaikindamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-17 nutartį, nurodė, jog vedybų sutartis retrospektyviai netaikytina. Pasitelkęs sisteminį ir lingvistinį teisės aiškinimo metodus, teismas daro išvadą, jog 2013-11-20 nutartyje norėta pasakyti, jog, atsižvelgiant į sutuoktinių R. A. ir S. A. sudarytą ir Vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų sutartį, t. y. sutuoktiniams susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą numatant, kad jų iš darbinės veiklos gaunamos pajamos yra asmeninė kiekvieno nuosavybė, prievolės iš S. A. asmeninio turto negali būti vykdomos į ateitį, tačiau norėta pabrėžti, kad klausimas dėl R. A. asmeninės nuosavybės teise ½ dalies jo sutuoktinės S. A. už darbinę veiklą gaunamų pajamų priklausymo iki vedybų sutarties sudarymo ir įregistravimo galėjo būti svarstomas (CPK 667 straipsnis). Kadangi tokio reikalavimo nebuvo išreikšta, jis nesvarstytinas.

Kiti atskirojo skundo argumentai teisingam šios bylos nagrinėjimui neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos L. R. pareiškimo suinteresuotiems asmenims R. A., S. A., antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo netenkinti.

Teisėja Raimonda Andrulienė