Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Ž. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5795-262/2015 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui Ž. Ž. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaras A. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:

1. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas išnagrinėtas labai formaliai, neatsižvelgiant į byloje susiklosčiusias objektyvias gyvenimiškas aplinkybes, nevertinant, kad atsakovas advokatei už teisinę pagalba sumokėjo 2015 m. lapkričio 24 d., tai yra tą pačią dieną, kai teismas nutartimi nutraukė bylą. Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CPK 98 straipsnį ir netaikė CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatų bei nukrypo nuo teismų praktikos.

2. Teismo išvada, jog atsakovas turėjo pakankamai laiko ir galimybių sukaupti nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą ir ją apmokėti, nes sąskaitos jam buvo išrašytos anksčiau, nei ieškovas atsiėmė ieškinį, suponuoja precedentą, jog šalis būtinai privalo susimokėti išlaidas advokato pagalbai, kai tik advokatas pateikia sąskaitą, tačiau CPK nei 94 straipsnio 1 dalis, nei CPK 98 straipsnio 1 dalis tokio imperatyvo nenumato. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, jeigu jų dydį pagrindžiantys įrodymai nėra pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju byla nebuvo nagrinėjama iš esmės ir ši aplinkybė yra labai svarbi, sprendžiant iki kada atsakovui reikėjo pateikti įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog į bylą buvo teikiami paruošiamieji procesiniai dokumentai (atsiliepimas, dublikas, triplikas) ir nebuvo jokio pagrindo manyti, kad ieškovas atsisakys nuo ieškinio, atsakovas nebuvo sukaupęs pinigų žaibiškam atsiskaitymui su advokate, nes nesitikėjo, jog byla bus užbaigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

3. CPK 94 straipsnis būtent reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas šių aplinkybių nepagrįstai nevertino.

Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

1. CPK 98 straipsnis imperatyviai numato, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti į bylą iki jos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo galėtų būti priimtas tik tuo atveju, jeigu išlaidas patvirtinantys dokumentai būtų pateikti į bylą ir teismas šių išlaidų paskirstymo klausimo nebūtų išsprendęs. Kadangi nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bylinėjimosi išlaidos pagrįstai nebuvo priteistos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta papildomu sprendimu atsakovui priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai teismui nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, teisėtumas ir pagrįstumas. Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino papildomo sprendimo priėmimo galimybę bylinėjimosi išlaidų klausimu, apsiribojęs konstatavimu, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ir neįvertinęs atsakovo galimybių pateikti tokius dokumentus.

Dėl sąlygų papildomo teismo procesinio sprendimo priėmimui (ne)buvimo

Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.

CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Jo pirmoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Minėtas įstatyminis draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės patirtų išlaidų įrodymus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-207-313/2015). Todėl byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi ir šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-232/2013).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką, darytina išvada, kad pirmos instancijos, nevertindamas priežasčių, kodėl bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepagrįstai, atsisakydamas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, skundžiamoje nutartyje akcentavo tik tai, jog jeigu prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos.

Dėl aplinkybių, įrodančių, kad atsakovas neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos

Bylos medžiaga patvirtina, ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Buvo paskirtas pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, kurio metu ieškovas pateikė dubliką, o atsakovas – tripliką. Ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo teisme buvo priimtas 2015 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi priėmė ieškovo V. J. atsisakymą nuo ieškinio civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui Ž. Ž. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaras A. R., ir civilinę bylą nutraukė. Apie rašytinį posėdį, kuriame buvo išspręstas bylos nutraukimo klausimas, teismas dalyvaujantiems byloje asmenims nepranešė. Atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Vilniaus apygardos teisme užregistruotas buvo 2015 m. lapkričio 30 d. Atsakovo pateikta pinigų priėmimo kvito šaknelė patvirtina, jog advokatei už teisinę pagalbą sumokėta buvo 2015 m. lapkričio 24 d., t.y. teismo nutarties nutraukti bylą priėmimo dieną.

Sutiktina su atsakovu, kad pagal bylos eigą jis negalėjo numanyti, jog ieškovas atsisakys ieškinio, ir kad jam yra būtina nedelsiant atsiskaityti su advokate ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateikti teismui. Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismas apie rašytinį posėdį, kuriame buvo išspręstas bylos nutraukimo klausimas, dalyvaujantiems byloje asmenims nepranešė, darytina išvada, kad tokiu būdu teismas pažeidė šalių bendradarbiavimo su teismu ir kooperavimosi principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-207-313/2015), kas taip pat galėjo sąlygoti tai, jog atsakovas pavėlavo teismui pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad apeliantas nedelsdamas ėmėsi priemonių, kad realizuotų jam įstatymo suteiktą teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo teisme buvo gautas praėjus vos kelioms dienoms po nutarties, kuria buvo priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio, priėmimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtų teisinga ir pagrįsta priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio

CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2014).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų pažymėtina, kad būtent ieškinio pateikimas teismui sąlygojo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nenustatyta, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo nesąžiningas, siekė vilkinti procesą ar kitu būdu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsakovas iš ieškovo prašo priteisti 1 164 Eur. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos, bei atitinkančios teisingumo ir protingumo kriterijus, nagrinėjamos bylos pobūdį ir suteiktos teisinės pagalbos apimtį, todėl priteistinos visa apimti iš ieškovo.

Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, taip pat nukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovui Ž. Ž. iš ieškovo V. J. priteistina 1 164 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti atsakovui Ž. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 164 Eur (vieną tūkstantį šimtą šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.