- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-02
- Bylos Nr.
- 2A-33-124/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-018497-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- R. G.
- Išvadą teikia
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės, Birutės Simonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-39-215/2013 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei R. G., institucijai teikiančiai išvadą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. G. ieškiniu (1 t., 1–4 b. l.), patikslintu ieškiniu (1 t., 38–42 b. l.) ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (2 t., 28–34 b. l.) prašė nustatyti sūnaus J. G. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės sūnui išlaikymą po 450,00 Lt kas mėnesį mokomis periodinėmis išmokomis, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą po 450,00 litų kas mėnesį mokomomis išmokomis nuo pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo, paskirti ieškovą uzufrukto teise tvarkyti laikiną išlaikymą, priteisti iš atsakovės pinigines lėšas 12 546 Lt, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 12 546 Lt sumai, paskirti ieškovą uzufrukto teise tvarkyti sūnui priteistą išlaikymą.
Ieškovas nurodė, kad 2005 m. grįžęs iš darbo bute nerado kai kurių baldų, drabužių, atsakovė nieko nesakiusi kartu su vaikais paliko šeimą. Tais pačiais metais jis išvyko dirbti į užsienį. Iš pradžių bendravo su vaikais, siuntė pinigus, tačiau vėliau atsakovei pakeitus telefono numerį, negalėjo bendrauti su vaikais. Iš savo tėvų sužinojo, kad 2007 m. kovo 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu iš jo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams J. G. ir E. G. po 200 litų pers mėnesį. 2010-11-18 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu jų santuoka buvo nutraukta, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Po kurio laiko sūnus J. savo seneliams pradėjo skųstis, kad jis yra skriaudžiamas, užgauliojamas, prieš jį naudojamas fizinis smurtas, o 2010 m. kovo mėnesį atsakovei sutikus, sūnus J. apsigyveno pas senelius. Gyvendamas pas senelius jis jaučiasi gerai, jam sudarytos visos sąlygos normaliam gyvenimui, vystymuisi ir tobulėjimui. Iš atsakovės elgesio matyti, kad ji nenori, jog sūnus J. gyventų su ja. Atsakovė niekada nesusitinka su sūnumi, jam neskambina, taip pat neleidžia kitiems vaikams bendrauti su juo. S. J. augti pas ieškovą būtų sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos, nes ieškovas dirba, turi geras gyvenimo sąlygas, galės betarpiškai auklėti sūnų, sūnus lankytų mokyklą Didžiojoje Britanijoje.
Atsiliepimas
Atsakovė R. G. atsiliepimu į ieškinį (2 t., 66–70 b. l.) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės santuokiniai ryšiai nutrūko, kai ieškovas išvyko gyventi į užsienį, nuo 2005 m. ieškovas išvyko į užsienį, su atsakove nebendrauja jau keletą metų. Ieškovas vaikų neauklėja, nežino jų kasdieninių problemų, savo tėvo pareigas pavedė vykdyti savo tėvams – V. ir J. G.. Tiek ieškovas, tiek jo tėvai įmanomais psichologiniais būdais nuteikinėja sūnų J. prieš atsakovę, šmeižia ją, rašo skundus, kurių pagrindu atsakovės šeima nuolat tikrinama, o tai neigiamai veikia tarpusavio santykius. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad užsienyje jis turi nuolatinį darbą, turi gyvenamąjį būstą, o taip pat kad sūnui J. bus sudaryta galimybė lankyti mokyklą. Ieškovo prašomo priteisti išlaikymo suma sūnui J. po 450 Lt per mėnesį neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, nes pats ieškovas neteikė išlaikymo savo vaikams. Atsakovės gaunamos pajamos minimalios, ji išlaiko tris nepilnamečius vaikus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu (2 t., 179–184 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, nustatė J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu J. G., priteisė iš R. G. (B.) sūnaus J. G. išlaikymui po 250,00 litų kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2012-07-12 iki sūnaus pilnametystės, paskyrė J. G. sūnaus J. G. priteisto materialinio išlaikymo administratoriumi, netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovės turtą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų teisinių faktų visumą, padarė išvadą, kad nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, tai atitiks jo interesus, nes su tuo sutiko ir atsakovė, to nori ir pats vaikas, su tuo sutinka ir išvadą teikianti institucija. Ieškovas yra sudaręs tam reikiamas minimalias sąlygas, vaikas turės savo atskirą kambarį, bus sudarytos sąlygos lankyti mokyklą.
Šalies argumentai
Ieškovas sūnaus išlaikymui numato skirti apie 1174 Lt per mėnesį, nurodė, kad jo pajamos per mėnesį sudaro 720 Svarų sterlingų, tai sudarytų 2985 Lt. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimu, nurodė, kad tokios galimybės teikti išlaikymą neturi, nes jos gaunamos pajamos yra apie 760 Lt, ji dar turi išlaikyti du vaikus sūnų A. B. ir E. G.. Teismas laikė, kad ieškovo pajamos yra didesnės, nei atsakovės, todėl ir ieškovo materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Atsakovė turi dviejų kambarių butą, kuriame gyvena su vaikais, kurį pirko iš paskolintų pinigų, todėl negalima laikyti, kad jos turtinė padėtis yra geresnė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad teismui pateiktas tik preliminarus vaiko poreikių paskaičiavimas, nes vaikas dar nėra gyvenęs su tėvu kartu ir nėra tiksliai aišku, kiek bus patirta išlaidų, nes vaikas šiuo metu gyvena pas senelius.
Teismas išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovės nepriteisė nurodydamas, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovė gautus pinigus iš vaikų išlaikymo fondo pervesdavo sūnaus seneliams, o pervesta suma sudaro 5853 Lt, kuri atitinka iš esmės priteisiamą išlaikymą.
Teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuojant atsakovės turtą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (3 t., 1–11 b. l.) ieškovas J. G. prašo:
- panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias pasaugos priemones, areštuojant atsakovės R. G. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jo nepakakus – pinigines lėšas 12 546 Lt sumai,
- taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimo vykdymą procese pagal 2007-03-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-108-715/2007 dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečio sūnaus J. G. išlaikymui,
- pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš R. G. (B.) sūnaus J. G. išlaikymui 250,00 Lt per mėnesį mokamomis išmokomis, padidinant priteistą išlaikymo dydį nuo 250,00 Lt iki 450 Lt per mėnesį mokamomis išmokomis;
- panaikinti sprendimą dalyje ieškinį tenkinti dalinai ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovės R. G. (B.) pinigines lėšas sumoje 12 546,00 Lt;
- priteisti iš atsakovės R. G. (B.), ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
1. Ieškovas nurodė, jog vaiko išlaikymui bus reikalinga 1 174,00 Lt suma per mėnesį. Atsakovė šios sumos nenuginčijo ir jokių šią sumą paneigiančių įrodymų nepateikė. Atsakovė su ieškovo reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu sutiko. Teismas sprendime nurodė, jog atsakovė gauna tik 760,00 Lt darbo užmokestį, turi išlaikyti dar du vaikus. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tas faktas, kad asmuo privalo išlaikyti kitus vaikus, nepaneigia jo turtinės padėties ir nustatyto išlaikymo dydžio proporcingumo. Minimali mėnesinė alga šiuo metu yra 1 000,00 Lt. Atsakovės pateikti duomenys kelia abejonių dėl jų atitikimo tikrovei.
Atsiliepimas
2. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji gali skirti 200,00 Lt vaiko išlaikymui ir maždaug tiek reikia kitų dviejų vaikų išlaikymui. Ji taip pat nurodė, jog moka mokesčius už butą, grąžina paskolą, turi savo asmeninių išlaidų. Atsakovė nurodė, jog, neva, jai padeda motina, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė negalėjo paaiškinti kam reikalingas buvo butas, jei reikėjo gauti paskolą. Todėl net vadovaujantis atsakovės parodymais, akivaizdu, jog atsakovė turi nedarbinių ar kitų pajamų, nes bendra vieno mėnesio išlaidų suma viršija jos gaunamas pajamas. Be to, atsakovė pati samdo byloje advokatą ir moka už suteiktas paslaugas.
3. Teismas neatsižvelgė į tai, jog Didžiojoje Britanijoje pragyvenimas yra ženkliai brangesnis nei Lietuvoje, į tai, jog ieškovas taip pat turi išlaikyti kol kas tris vaikus, ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto ir gyvena valstybės kompensuojamame būste. Akivaizdu, jog atsakovės turtinė padėtis yra netgi geresnė nei ieškovo, nes ji turi nekilnojamąjį turtą.
Šalies argumentai
4. Ieškovas nesutinka su teismo motyvu, jog atsakovės pervesta suma sūnaus seneliams suma yra 5 853,00 Lt. Jokių tokią sumą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Ieškovas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, jog atsakovė pervedė seneliams sūnaus išlaikymui tik 1 854 Lt, o ne 5 853,00 Lt. Todėl teismas turėtų priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą 12 546,00 Lt.
5. Sprendimas dalyje dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovės turtą, apskritai nemotyvuotas. Tikėtina, jog teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovės turtą todėl, kad nepriteisė iš atsakovės išlaikymo nepilnamečiam sūnui J. G. už paskutinius tris metus sumoje 12 546,00 Lt. Tačiau šis ieškovo prašymas turėjo būti išspęstas dar nepriėmus teismo sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas apskritai nei nutartimi, nei sprendimu neišsprendė ieškovo prašymo - taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant išieškojimo vykdymą procese pagal 2007-03-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-108-715/2007 dalyje dėl priteisimo iš J. G. po 200,00 Lt per mėnesį nepilnamečio sūnaus J. G. išlaikymui. I. J. G. nepilnametis sūnus J. G. su atsakove R. G. negyvena ir ji juo nesirūpina, todėl ieškovas J. G. neturi mokėti išlaikymo, kadangi jis ir taip jį išlaiko.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. LR CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį skola gali būti priteisiama.
Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu buvo priteistas 250 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomos per mėnesį ieškovo nepilnamečiam sūnui J. G., nors ieškovas reiškė reikalavimą priteisti 450 Lt dydžio išlaikymą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydžiu, nurodydamas, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, nes ji turi nekilnojamojo turto, ieškovas tai pat privalo išlaikyti tris vaikus, o pragyvenimas Didžiojoje Britanijoje yra ženkliai brangesnis.
Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (LR CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, patenkinimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių (tėvų) turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, sūnaus poreikius, todėl teisingai nusprendė, kad atsakovė privalo teikti 250 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2012 m. lapkričio 30 d., dirbdama UAB “S.” gavo vidutinį 710,86 Lt dydžio atlyginimą, o laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. – 899,43 Lt vidutinį atlyginimą (2 t., 78, 79 b. l.). Atsakovė turi nuosavybės teise įregistruotą nekilnojamąjį turtą – vieno kambario butą adresu (duomenys neskelbtini), kurį nusipirko už skolintas lėšas ir kiekvieną mėnesį moka po 500 Lt kredito grąžinimui (2 t., 128 b. l.). Nors ieškovas nurodo, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, nes ji turi nekilnojamojo turto, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Atsakovės įsigytas butas yra vieno kambario, 17,26 m² ploto, viename kambaryje gyvena trys žmonės: atsakovė, jos paaugliai vaikai: sūnus A. ir dukra E., todėl šis nekilnojamas turtas yra ne prabangos dalykas, o būtinas gyvenimo sąlygas užtikrinantis būstas (1 t., 156 b. l.). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad komunalinių mokesčių už butą ji nesumoka, nes neturi pinigų, šiuo metu yra įsiskolinusi už du mėnesius – 300 Lt (2 t., 128 b.). Atsakovė R. G. išlaiko du vaikus: sūnų A bei dukterį E, aprūpina juos gyvenamuoju plotu, moka mokesčius. Ieškovas gyvena Didžiojoje Britanijoje, kaip jis nurodo, gyvena valstybės kompensuojamame būste, nuo 2010 m. kovo mėnesio dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 180 svarų per savaitę arba 720 svarų per mėnesį atlyginimą, kas sudaro 2985 Lt, turi automobilį (2 t., 109, 117 b. l.). Pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovas nurodė, kad sūnui J. pas jį yra sudaromos geresnės gyvenimo sąlygos, nes ieškovas dirba, turi gyvenimo sąlygas bei sąlygas vaikui gyventi (2 t., 30 b. l.). Teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pragyvenimas Didžiojoje Britanijoje yra ženkliai brangesnis, tačiau ir ieškovo pajamos yra žymiai didesnės, nei atsakovės.
Kadangi ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei proporcingumo principais geresnę turtinę padėtį turintis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus (LR CK 3.192 str. 3 d.), pirmosios instancijos teismo priteista 250 Lt išlaikymo dydžio suma yra protinga bei proporcinga tėvų turtinei padėčiai bei atitinka minimalius nepilnamečio sūnaus poreikius.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo motyvu, jog atsakovės pervesta suma sūnaus seneliams yra 5 853,00 Lt, tokių įrodymų byloje nėra, atsakovė pervedė seneliams sūnaus išlaikymui tik 1 854 Lt, o ne 5 853,00 Lt, todėl teismas turėjo priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą 12 546,00 Lt.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu, nes byloje kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovė R. G. pateikė įrodymus, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki 2013 m. vasario 26 d. per Lietuvos paštą beveik kiekvieną mėnesį pervesdavo išlaikymą sūnui J., bendroje sumoje – 5853 Lt (2 t., 81–83 b. l.). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė R. G. nurodė, kad tuos pinigus, kuriuos pervesdavo sūnaus J. išlaikymui, ji gaudavo iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos (2 t., 128 b. l.). Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad ieškovas V. G. neteikė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-03-15 sprendimu priteisto išlaikymo nei sūnui J., nei dukrai E. Aplinkybę, kad ieškovas neteikė išlaikymo, patvirtina ir antstolės E. M. pažymos apie išlaikymo vaikams išieškojimą, kuriose nurodyta, jog išlaikymo skola iki 2012-10-01 J. G. ir E. G. išlaikymui yra 27 213,74 Lt (tame tarpe sūnaus J. G. išlaikymui skola 12 251,87 Lt) (2 t. 84, 85 b. l.). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas, pats neteikdamas išlaikymo savo vaikams, nepagrįstai reikalauja priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovės. Ieškovas neturi tokios reikalavimo teisės ir dėl to, kad ne jis, o jo tėvai V. ir J. G. išlaikė jo nepilnametį sūnų J. V. ir J. G. reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovės nepateikė. Ieškovas pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodė, kad visą laiką, kai sūnus J. gyveno pas senelius, pilną išlaikymą teikė ieškovas, o atsakovė R. G. V. ir J. G. pervedė tik 1854 Lt, pateikė J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašą (2 t., 35–36 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pateiktas sąskaitos išrašas neįrodo, jog ieškovas pervesdavo pinigus sūnaus J. išlaikymui, nes pinigines sumas pervesdavo J. M., nenurodyta ir šių pinigų pervedimo paskirtis, t. y. kad jie skirti sūnaus J. išlaikymui. Byloje pateiktas A. G. sąskaitos išrašas taip pat neįrodo, kad ieškovas savo sūnui J. teikė išlaikymą (2 t., 102–107 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad tėvų valdžia atsakovės R. G. atžvilgiu nebuvo apribota, sūnaus J. laikinoji globa ir gyvenamoji vieta pas senelius nenustatyta, nepriteistas išlaikymas iš atsakovės R. G.. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovės R. G.. Nepriteisus išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovės R. G., nebuvo pagrindo taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones jos kilnojamam ir nekilnojamam turtui, turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms.
Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo sprendimas dalyje dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra nemotyvuotas, kad šis prašymas turėjo būti išspęstas dar nepriėmus teismo sprendimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovas ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės kilnojamam ir nekilnojamam turtui, turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms (2 t., 33–34 b. l.). LR CPK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išsprendžiamas teismui priimant nutartį. Aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neišsprendė savalaikiai, neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui. Pažymėtina, kad nepriteisus išlaikymo įsiskolinimo, nėra ir pagrindo taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę.
Apeliacinį skundą ieškovas grindžia ir tuo argumentu, kad teismas neišsprendė ieškovo prašymo - sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-03-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-108-715/2007 dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš J. G. po 200,00 Lt per mėnesį nepilnamečio sūnaus J. G. išlaikymui.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2013-05-09 prašymu dėl teismo sprendimo galiojimo sustabdymo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-03-15 sprendimo galiojimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-108-715/2008 iki kol bus išnagrinėta ši civilinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas (2 t., 88–90 b. l.). Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino (2 t., 94–95 b. l.). Ieškovas minėtos nutarties neskundė, todėl ši nutartis yra įsiteisėjusi.
Pažymėtina, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu nustatė šalių sūnaus J. gyvenamąją vietą su ieškovu J. G., iš atsakovės R. G. priteisė išlaikymą sūnui J. po 250 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Priėmus šį teismo sprendimą, pakeitus sūnaus J. gyvenamąją vietą, lieka vykdytinas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-03-15 sprendimas, kuriuo iš ieškovo yra priteistas išlaikymas po 200 Lt per mėnesį sūnaus J. išlaikymui, nors šiuo metu sūnų faktiškai išlaiko pats ieškovas. Todėl nuo 2012-07-12 nutrauktinas išieškojimas pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-03-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-108-715/2007 dalyje dėl 200 Lt išlaikymo teikimo iš ieškovo nepilnamečiam vaikui J. G., gim. (duomenys neskelbtini), tuo tikslintina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis.
Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdama į tai, jog skundžiamo teismo sprendimo išvadas visiškai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti arba naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą, papildant ją sekančiai:
Nuo 2012 m. liepos 12 d. nutraukti išieškojimą pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-03-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-108-715/2007 dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui J. G., gim. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis.