Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas V. R. skundu prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2025-05-19 įsakymą Nr. ADP1-88, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2025-05-19 įsakymu Nr. ADP1-88 (toliau – ir Įsakymas), atsižvelgiant į komisijos, sudarytos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2025-03-21 įsakymu Nr. AD1-72 „Dėl komisijos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto V. R. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ (toliau – Komisija), 2025-04-22 išvadą Nr. TNT-18 „Dėl V. R. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada) bei Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos atstovo (komisijos nario) R. S. 2025 m. balandžio 23 d. atskirąją nuomonę (reg. Nr. AD4-10174), pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda pastaba už tai, kad V. R., būdamas valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnu, eidamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto pareigas, 2025-01-20 ir 2025-01-27 vykusių Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento (duomenys neskelbtini) (toliau – Skyrius) pasitarimų metu, girdint kitiems skyriaus darbuotojams, vadino Skyriaus vedėją K. T. „partnere“, 2025-01-27 ir 2025-02-03 Skyriaus pasitarimų metu, girdint kitiems skyriaus darbuotojams, K. T. vadino „tormazu“, 2025-02-17 vykusio skyriaus pasitarimo metu skyriaus darbuotojus vadino „infantilais“, tokiu savo elgesiu reiškė nepagarbą Skyriaus vedėjai ir kitiems Skyriaus darbuotojams, įžeidė juos bei žemino jų orumą, demonstravo neigiamas emocijas, elgėsi nepagarbiai, nesivadovavo visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu, drausme ir kultūra nesistengė būti pavyzdžiu kitiems Skyriaus darbuotojams, nebendradarbiavo geranoriškai su Skyriaus kolegomis, nesistengė, kad kolektyve vyrautų savitarpio pasitikėjimas, nevengė patyčių, bendravo su Skyriaus darbuotojais nepagarbiai ir netaktiškai.

Dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo

Taigi, sprendžiant kilusį ginčą dėl pareiškėjo drausminės atsakomybės būtina įvertinti, ar kolegų viešas vadinimas „partneriu“, „tormazu“, „infantilais“ atitinka valstybės tarnautojo etikai keliamus reikalavimus.

Įvertinus į bylą pateiktus Skyriaus darbuotojų paaiškinimus Komisijai bei Komisijos galimam psichologiniam smurtui tirti pažymą teismas konstatuoja, kad Išvadoje pagrįstai ir teisingai apibendrinti tyrimo duomenys, kad pareiškėjo panaudotą žodį „tormazas“ („tarmozina“) patvirtino Skyriaus vedėja ir penki Skyriaus darbuotojai, o vienas (J. T.) teigė vengiantis įdėmiai klausytis pareiškėjo, nes iš anksto žino, kad bus išsakytos bendradarbiams pretenzijos, nepasitenkinimas.

Išvadoje taip pat pagrįstai ir teisingai apibendrinti tyrimo duomenys, kad pareiškėjo panaudotą žodį „infantilai“ patvirtino Skyriaus vedėja ir darbuotojai R. S., M. I., N. K., o R. M. ir A. S. teigė šio žodžio negirdėję, J. T. teigė negalinti pasakyti, ar šis žodis buvo vartojamas dėl jos įvardintų priežasčių kodėl vengia įdėmiai klausytis pareiškėjo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas savo 2025-04-02 paaiškinime Komisijai iš esmės neigė tik žodžio „tormazas“ vartojimą kreipiantis į Skyriaus vedėją. Tuo tarpu žodį „partnerė“ pareiškėjas vertino kaip bendrinį ir neįžeidų žodį, o žodį „infantiliai“ nurodė panaudojęs tylomis sau, ne kolegų atžvilgiu, mąstant, kaip keistai ir neatsakingai vyksta pasitarimas. Tačiau teismui parteiktame Skyriaus susirinkimo 2024-02-17 garso įraše (toliau – Garso įrašas) aiškiai girdėti kaip pareiškėjas priekaištauja Skyriaus vedėjai dėl to, kad ji nesidalina su Skyriaus darbuotojais informacija, o nesulaukdamas kolegų palaikymo pavadina juos žodžiu „infantilai“ (garso įrašo 00:08:13 min.). Be to, vedėjai paklausus, kodėl jis kiekvieną kartą kažką įžeidinėja, pareiškėjas atsako: „turbūt dėl to, kad negerai jaučiuosi“ (garso įrašo 00:08:25 min.).

Nustačius, kad nepaisant pareiškėjo nurodomų abejonių, Išvadoje pagrįstai konstatuoti visi susirinkimų metu pareiškėjo vartoti žodžiai, už kuriuos pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, teismas, vis dėlto, vertina, kad žodis „partnerė“ („naparnikas“) nepagrįstai Išvadoje traktuojamas kaip įžeidžiantis, žeminantis, užgaulus ar nepagarbus, todėl pareiškėjo padaryto ir Išvadoje konstatuoto tarnybinio nusižengimo apimtis šioje dalyje yra nepagrįsta.

Šiuo atveju Išvadoje tik apibendrintai, kartu su kitu žodžiu, nurodoma: „<...>Skyriaus pasitarimų metu, girdint kitiems Skyriaus darbuotojams, V. R., neįvardindamas asmens, kurį vadina partneriu (naparniku), turėdamas omenyje savo tiesioginę vadovę, sakydamas, kad šis asmuo yra tormazas (tarmozina), žinodamas K. T. statusą (Skyriaus vedėja), sąmoningai šį statusą ignoruodamas naudoja jos atžvilgiu šiuo atveju menkinančias svetimybes „naparnikas“, „tormazas“, „tarmozina“<...>“.

Tačiau teismas sprendžia, kad net ir menkinančios svetimybės „tormazas“ kontekste nei žodis „partneris“, nei jį atitinkanti svetimybė „naparnikas“ neįgyja neigiamos, menkinančios ar žeminančios reikšmės, nes jis tik apibūdina objektyviai egzistuojantį tarnybinį santykį konkrečios aptarinėjamos užduoties vykdymo metu. Toks žodis neiškraipo faktinės situacijos ir nėra duomenų, kad turi neigiamą reikšmę dėl kitokių konteksto aplinkybių. Kaip ir pati Skyriaus vedėja, kai kurie darbuotojai taip pat patvirtino, kad šį žodį girdėjo būtent tik bendrų pareiškėjo ir Skyriaus vedėjos atliktų patikrinimų aptarimo kontekste. Nors žodis „naparnikas“ iš tiesų yra svetimybė, tačiau ir originalo kalboje jis turi tą pačią reikšmę ir jo panaudojimo kontekste taip pat reiškia tą patį dviejų bendradarbių darbinio santykio įvardijimą, o ne įžeidimą. Todėl vien dėl to, kad Skyriaus vedėja tuo pat metu buvo nepagarbiai vadinama „tormazu“ nereiškia, kad bendrų patikrinimų vykdymo kontekste jos įvardijimas „partnere“ („naparniku“) taip pat buvo netinkamas ir pažeidė VTĮ ir Etikos kodekso reikalavimus.

Pažymėtina, kad Skyriaus vedėjos paaiškinime Komisijai nurodyta jos nuomonė: „Žodžiai “partnerė”, “naparnikas” savaime nebūtų įžeidžiantys, bet kadangi jie vartojami atitinkamu tonu ir tame pačiame kontekste kaip “tormazas”, tai jie taip pat turi neigiamą reikšmę“ yra tik subjektyvus jos vertinimas, automatiškai susiejant žodžių “partnerė” (“naparnikas”) neigiamą reikšmę su žodžio “tormazas” neigiama reikšme. Šiuo atveju garso įrašo dėl būtent žodžių „tormazas“ ir „partnerė“ vartojimo aplinkybių byloje nėra, todėl vien iš Išvadoje surinktų duomenų (darbuotojų paaiškinimų) objektyviai nustatyti kitokią žodžio „partnerė“ („naparnikas“) reikšmę, nei konstatuoja teismas, Išvadoje nustatytame kontekste nėra nei pagrindo, nei galimybės.

Nepaisant to, kad žodžio „partnerė“ („naparnikas“) reikšmę Komisia įvertino neteisingai, kitos Išvadoje konstatuotos išvados dėl Skyriaus vedėjos vadinimo „tormazu“, o darbuotojų - „infantilais“, pripažintinos pagrįstomis ir sudarančiomis pagrindą taikyti drausminę atsakomybę pareiškėjui.

Kaip minėta, vertinant, ar konkretūs žodžiai ar išsireiškimai yra įžeidūs, užgaulūs reikėtų atsižvelgti į kontekstą, intenciją, santykį su kalbančiuoju, kitas svarbias aplinkybes. Kaip matyti iš Skyriaus vedėjos paaiškinimo, pareiškėjas “tormazu” ją vadino dėl to, kad negali užbaigti patikrinimų, nes ji stabdo (“tormozina”), kadangi nepasirašinėja patikrinimo aktų neperžiūrėjusi pareiškėjo surinktos informacijos. Tuo tarpu, pasak Skyriaus vedėjos, pareiškėjo rengiami dokumentai reikalauja pataisymų, patikrinimų metu surinkta informacija ne visada yra įvertinama tinkamai, todėl siekiant padaryti kuo mažiau klaidų, jai reikalingas papildomas laikas dokumentų peržiūrai. Taip pat Skyriaus vedėja patvirtina, kad pareiškėją erzina ir jam nepatinka, kai yra pateikiamos pastabos, pataisymai jo parengtiems dokumentams, jis ne vieną kartą yra sakęs, kad jį pykdo pataisymai, pareiškėjas nori, kad ji pasirašytų patikrinimo aktus tokius, kokie yra jo parengti, nieko netaisant, nepridedant ir kuo skubiau. Todėl per tą laiką, kurį vedėja skiria pareiškėjo parengtų dokumentų peržiūrai, papildymui, jis patiria frustraciją, kuri pasireiškia pykčiu ir išreiškiama įžeidinėjimais Skyriaus vedėjai.

Apklausti Skyriaus darbuotojai taip pat patvirtino, kad pareiškėjas “tormazu” Skyriaus vedėją vadino dėl to, kad ji nedirba, dėl ko stabdomas („tormozinamas“) darbas (R. S. paaiškinimas), kad ji „tarmozina“, nes nėra derinamas raštas (R. M. paaiškinimas), kad kadangi dar nebuvo pasirašytas dokumentas, tai pareiškėjas pasakė K. , kad „tarmozina“ (A. S. paaiškinimas), kad žodį „tormazas“ sakė kalbėdamas apie savo atliekamus darbus (M. I. ir N. K. paaiškinimai).

Taigi, byloje nustatyta, kad Skyriaus susirinkimų metu pareiškėjas iš esmės kritikavo Skyriaus vedėją dėl to, kad, jo nuomone, ji be pagrindo vilkina pareiškėjo parengtų patikrinimo aktų pasirašymą ir, pareiškėjo manymu, ji yra „tormazas“, tai yra, stabdis bendrame jų darbe.

Teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo turi teisę turėti savo nuomonę, reikšti kritiką kitiems, tačiau kritika turi būti reiškiama pagrįstai ir pagarbiai, tiek reiškiant kritiką, tiek išsakant savo nuomonę ar požiūrį negali būti menkinami, įžeidinėjami kiti asmenys, išsakoma kritika turi būti neįžeidi. Tačiau šiuo atveju, pareiškėjas Skyriaus bendradarbių akivaizdoje, nepateikdamas jokių objektyvių faktų, kad Skyriaus vedėja nepagrįstai, neteisingai ar neturėdama teisės tikrina jo parengtus dokumentus prieš pasirašydama juos pati, nepagarbiai, netaktiškai, naudodamas svetimybę žodžiui stabdis (stabdo), bendradarbių akivaizdoje demonstravo savo nepasitenkinimą kolegės ir tiesioginės vadovės darbu, užgauliai ir įžeidžiančiai vadino ją „tormazu“ bei kaltino, kad ji „tarmozina“ dokumentų pasirašymą. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjo apibūdinimai, naudojant svetimybes “tormazas” ir “tarmozina”, jų panaudojimo kontekste turi neigiamą ir Skyriaus vedėją menkinančią reikšmę, nes tai grubūs, neetiški apibūdinimai, kuriais pareiškėjas apibūdino savo vadovę kaip lėtai mąstantį ir dirbantį žmogų, trukdantį dirbti, nors tam nėra jokio objektyvaus pagrindimo. Toks kito žmogaus vadinimas “tormazu” šiuo atveju pagrįstai Išvadoje įvertintas kaip pažeidžiantis Etikos kodekso reikalavimus, nes taip rodoma nepagarba Skyriaus vadovei (VTĮ 4 str. 2 d. 10 p.), demonstruojamas neprofesionalumas (VTĮ 4 str. 2 d. 12 p.), padorumo stoka ir arogancija (Etikos kodekso 6.4.5 p.), nevengiama asmeninio įžeidinėjimo ir kito darbuotojo darbo menkinimo (Etikos kodekso 6.4.6 p.), pažeidžiamas pavyzdingumo principas, reikalaujantis būti tolerantiškam, pagarbiam (6.9.6 papunktis). Vadindamas Skyriaus vedėją „tormazu“ pareiškėjas akivaizdžiai nevykdė pareigos stengtis vengti patyčių, žeminimo, įžeidimo, kolegos darbo menkinimo (Etikos kodekso 7.1 papunktis), bendravo nepagarbiai ir netaktiškai (Etikos kodekso 7.5 papunktis), vartotojo įžeidžiantį žodį (Etikos kodekso 7.11 papunktis), bendraudamas su tiesioginiu vadovu elgėsi nekorektiškai ir nepagarbiai, apie tariamą vadovo klaidą pasisakė netaktiškai (Etikos kodekso 7.17 papunktis). Todėl teismas pripažįsta, kad Išvadoje nurodyti VTĮ ir Etikos kodekso reikalavimų pažeidimai, vadinant skyriaus vedėją „tormazu“, teisiškai kvalifikuoti teisingai ir yra pagrįsti tarnybinio nusižengimo metu surinkta ir Išvadoje tinkamai įvertinta medžiaga.

Išvadoje konstatuotos išvados dėl Skyriaus darbuotojų vadinimo „infantilais“ taip pat pripažintinos pagrįstomis ir sudarančiomis pagrindą taikyti pareiškėjui drausminę atsakomybę.

Lietuvių žodyne nurodoma žodžio „infantilus“ reikšmė - 1. med. asmuo, brandžiame amžiuje turintis psichinių (dažnai ir fizinių) vaiko (infantilizmo) bruožų; 2. (apie suaugusį asmenį) kuris elgiasi kaip vaikas; 3. nesubrendęs, naivus, nerimtas.

Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, infantilus žmogus negeba spręsti ir veikti savarankiškai, jaučiasi nesaugus, nori būti globojamas.

Nagrinėjamu atveju, iš Skyriaus darbuotojų ir vedėjos paaiškinimų bei Garso įrašo matyti, kad pareiškėjas susirinkimo metu savo kolegas būtent todėl ir pavadino „infantilais“, kad jie nepalaikė jo išsakomų Skyriaus vedėjai priekaištų dėl tariamo informacijos slėpimo nuo darbuotojų ir pats patvirtino, kad taip pasakė dėl to, kad negerai jautėsi. Todėl nėra abejonių, kad pareiškėjas netaktiškai, užgauliai ir įžeidžiamai viešai apibūdino savo bendradarbius, kaip žmones, kurie, pareiškėjo manymu, negali priimti sprendimų savarankiškai, kurie neturi savo nuomonės ar bijo ją reikšti, kurie nėra subrendę ginti savo interesus. Teismas sutinka su Išvada, kad žodžiu „infantilai“ pareiškėjas sumenkino ir pažemino savo bendradarbius, o toks kitų vadinimas „infantilais“ pagrįstai Išvadoje įvertintas kaip pažeidžiantis Etikos kodekso reikalavimus, nes taip rodoma nepagarba Skyriaus darbuotojams (VTĮ 4 str. 2 d. 10 p.), demonstruojamas neprofesionalumas (VTĮ 4 str. 2 d. 12 p.), padorumo stoka ir arogancija (Etikos kodekso 6.4.5 p.), nevengiama asmeninio įžeidinėjimo (Etikos kodekso 6.4.6 p.), pažeidžiamas pavyzdingumo principas, reikalaujantis būti tolerantiškam, pagarbiam (6.9.6 papunktis). Vadindamas Skyriaus darbuotojus „infantilais“ pareiškėjas akivaizdžiai nevykdė pareigos stengtis vengti patyčių, žeminimo, įžeidimo (Etikos kodekso 7.1 papunktis), bendravo nepagarbiai ir netaktiškai (Etikos kodekso 7.5 papunktis), vartotojo įžeidžiantį žodį (Etikos kodekso 7.11 papunktis). Todėl teismas pripažįsta, kad Išvadoje nurodyti VTĮ ir Etikos kodekso reikalavimų pažeidimai, vadinant Skyriaus darbuotojus „infantilais“, teisiškai kvalifikuoti teisingai ir yra pagrįsti tarnybinio nusižengimo metu surinkta ir Išvadoje tinkamai įvertinta medžiaga.

Nors teismas pripažįsta, kad Išvadoje žodžio „partnerė“ („naparnikas“) panaudojimas kritikuojant Skyriaus vedėjos darbą nepagrįstai įvertintas kaip VTĮ ir Etikos kodekso pažeidimas, tačiau toks Išvados trūkumas ir atitinkamos jos dalies nepagrįstumas nepaneigia, kad pareiškėjas pažeidė kitus Išvadoje nurodytus ir aukščiau aptartus VTĮ ir Etikos kodekso reikalavimus ir tai pagrįstai buvo traktuota kaip netinkamas pareiškėjo elgesys ir pareigų vykdymas. Dėl vieno iš trijų pareiškėjo pasisakymų apie savo kolegas skirtingo įvertinimo, nei nurodyta Išvadoje, nėra pagrindo visą Išvadą pripažinti nepagrįsta ir panaikinti jos pagrindu priimtą Įsakymą, kai teismas pripažįsta, jog pareiškėjas pažeidė VTĮ ir Etikos kodekso reikalavimus kitų dviejų pasisakymo apie kolegas atveju.

Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad jo kaltė tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo analizuojama, kad Išvadoje jo kaltė konstatuota formaliai, netiriant kaltės iš esmės.

Šiuo atveju Išvadoje nurodyta, kad V. R. tarnybinis nusižengimas pripažintinas padarytu dėl aplaidumo, kadangi V. R., padarydamas veiką, nesuprato šios veikos priešingumo Valstybės tarnybos įstatymui, kitiems jo tarnybinę veiklą reglamentuojantiems teisės aktams (Etikos kodeksui, Etikos taisyklėms), nors dėl užimamų pareigų (valstybės tarnautojas, Departamento Aplinkos kokybės departamento (duomenys neskelbtini)vyriausiasis specialistas, valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnas), darbo stažo Departamente (Departamente dirba nuo 2018-11-26), ankstesnius Departamento darbuotojų pasisakymus dėl jo žodžių ir veiksmų analogiškose situacijose, galėjo ir privalėjo suprasti, nenumatė galinčių kilti žalingų padarinių, nors galėjo ir privalėjo juos numatyti. Taigi, Komisija kaltės klausimą nustatinėjo ir iš esmės pareiškėjo kaltę konstatavo teisingai.

Teismas pabrėžia, kad iš visos pateiktos į bylą medžiagos matyti, jog pareiškėjo nuolatiniai užgaulūs, įžeidžiantys, menkinantys pasisakymai apie bendradarbius buvo fiksuoti anksčiau sudarytos Komisijos galimam psichologiniam smurtui tirti pažymoje, kurios pagrindu surašytu tarnybiniu pranešimus remiantis ir buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Iš Komisijos galimam psichologiniam smurtui tirti pažymos, kuria remiamasi ir Išvadoje, matyti, kad pareiškėjas šiai komisijai neneigė savo kolegas apibūdinęs infantiliais, nes kolegos, kurie sėdi kabinete, jam pritarė dėl informacijos nepateikimo, o prie vedėjos tyli, todėl pasakė, kad jie pasyvūs, infantiliai. Nurodė, kad infantilu norėjo perduoti, kad jie visi yra abejingi, teigė, kad žodis „infantilai“ reiškia abejingumą, nėra įžeidus žodis.

Kaip matyti, pareiškėjas iš tiesų žodį „infantilus“ suprato ne visai tiksliai, nes šis žodis nėra skirtas apibūdinti abejingumą, o apibūdina brandos stoką, naivumą, nerimtumą, negebėjimą spręsti ir veikti savarankiškai. Todėl Išvadoje pagrįstai įvertinta, kad pareiškėjas nesuprato savo pasisakymų priešingumo VTĮ, Etikos kodeksui, Etikos taisyklėms, nors dėl užimamų pareigų, darbo stažo, ankstesnių darbuotojų pasisakymų dėl jo žodžių, galėjo ir privalėjo suprasti, savo žodžių neigiamą įtaką, nors nenumatė galinčių kilti žalingų padarinių, tačiau galėjo ir privalėjo numatyti, kad jo netaktiški ir įžeidžiantys pasisakymai vadovės ir darbuotojų atžvilgiu juos įskaudins, žemins, menkins. Taigi, pareiškėjas nėra nubaustas už tyčinį etikos reikalavimų pažeidimą, tačiau kaltu dėl tarnybinio nusižengimo, padaryto dėl aplaidumo, jis pripažintas pagrįstai, nes privalėjo suvokti, kad net ir norėdamas bei turėdamas teisę išsakyti kritiką savo vadovei ir bendradarbiams jis privalėjo ir galėjo suprasti jo naudotų žodžių „tormazas“ ir „infantilai“ neigiamą, menkinančią, įžeidžiančią reikšmę ir prasmę konkrečioje situacijoje, kurioje šie žodžiai buvo pasakyti.

Teismas sutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, kad drausminė atsakomybė privalo būti grindžiama objektyvia ir įrodyta žala ar pažeidimu, o ne subjektyviu interpretavimu, tačiau atmeta kaip nepagrįstus teiginius, kad tai nenustatyta Išvadoje, kad joje pateikti darbuotojų apklausos duomenys tiesiogiai nepatvirtina, jog pareiškėjo išsakyti žodžiai būtų sukėlę Išvadoje nurodytas pasekmes.

Išvadoje nurodytos pasekmės, t. y. V. R. veiksmai ir pasakyti žodžiai sukėlė neigiamas pasekmes tiek skyriaus vedėjai K. T., tiek visam Skyriui – nuolatinis minėtų žeminančių ir netinkamų žodžių vartojimas, priekaištavimas ir jų intensyvumas padarė neigiamą poveikį tiek Skyriaus vedėjai K. T., tiek kitiems Skyriaus darbuotojams, pažemino jų orumą, juos įžeidė, sukūrė priešišką, bauginančią ir žeminančią viso skyriaus aplinką, apsunkino Skyriaus darbo organizavimą ir funkcijų vykdymą, periodinis K. T. žeminimas iš V. R. pusės Skyriaus darbuotojų akivaizdoje daro įspūdį, kad ji yra nekompetentinga, slėpdama nuo Skyriaus informaciją veikia ne Skyriaus darbuotojų interesais – buvo nustatytos remiantis būtent Skyriaus darbuotojų paaiškinimais ir jų pačių išsakytais jų savijautos vertinimais girdint pareiškėjo vartojamus žodžius jų atžvilgiu, tiek duodant paaiškinimus Komisijai, tiek prieš tai duodant paaiškinimus Komisijai galimam psichologiniam smurtui tirti. Taigi, nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad žala ir pažeidimas buvo nustatyti subjektyviu Komisijos interpretavimu, o ne objektyviais duomenimis.

Priežastinis ryšys tarp pareiškėjo netinkamos ir neetiškos leksikos ir nurodytų pasekmių taip pat egzistuoja, nes jeigu pareiškėjas savo vertinimus ir kritiką nebūtų išsakęs nepagarbiais, menkinančiais, užgauliais žodžiais, Skyriaus darbuotojai nebūtų patyrę jų nurodomos įtampos kolektyve, nesijaustų nejaukiai, nevengtų bendravimo ir nenoro kartu su pareiškėju vykdyti užduotis, kas apsunkina Skyriaus vedėjos darbo organizavimą.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad vienas Komisijos narys buvo pateikęs atskirąją nuomonę, kurioje nepritarė komisijos sprendimui pripažinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą ir skirti jam tarnybinę nuobaudą pastabą, tačiau tai, kad vienas komisijos narys pateikė atskirąją nuomonę, kuri nesutampa su Išvada, nėra pagrindas panaikinti Įsakymą, nes komisija tam ir sudaroma, kad sprendimus priimtų balsų dauguma, kuri ir lemia teisiškai reikšmingą ir privalomą Išvados turinį.

Skunde pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad kai kurie komisijos nariai buvo šališki ir nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo nenusišalino, todėl komisijos sprendimas yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes Departamento Vidaus tyrimų skyriaus patarėjas V. G. buvo ir smurto komisijos pirmininkas bei jo tarnybinio pranešimo pagrindu buvo sudaryta Komisija, o Komisijos nare buvo paskirta Departamento Aplinkos kokybes departamento direktorė J. S., kurios pavaldume yra pareiškėjas.

Šiuo atveju, siekiant objektyvumo, į komisiją nebuvo įtraukta V. R. tiesioginė vadovė K. T., kurios kreipimosi pagrindu buvo pradėtas tyrimas, tačiau įtraukta aukštesnis pagal hierarchiją Departamento darbuotojas – K. T. tiesioginė vadovė J. S.. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, J. S. įtraukimas kaip tik užtikrino Komisijos objektyvumą. Tuo tarpu V. G. vadovavo tiek komisijai dėl galimo psichologinio smurto, tiek Komisijai, tačiau, viena vertus, abu tyrimai buvo atliekami atsižvelgiant į K. T. kreipimąsi dėl pareiškėjo elgesio, abu tyrimai buvo susiję, nes buvo tiriamas iš esmės tas pats pareiškėjo bendravimo darbe būdas, todėl V. G. dalyvavimas abiejuose tyrimuose vertintinas kaip siekis išsamiai ištirti jam gerai žinomas tas pačias aplinkybes, o kita vertus, nei VTĮ, nei Aprašas nedraudžia darbdaviui į komisiją tarnybiniam nusižengimui ištirti paskirti darbuotoją, kuris anksčiau dalyvavo kitoje komisijoje, tyrusioje kitą klausimą. Be to, pareiškėjas pagal VTĮ 24 straipsnio 4 punktą turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems asmenims dėl jų galimo šališkumo, tačiau tyrimo metu tokia teise nepasinaudojo, todėl skunde teismui nurodytos abejonės Komisijos narių šališkumu laikytinos tik pareiškėjo siekiu pastiprinti savo skundo argumentus.

Nagrinėjamu atveju Departamento direktoriaus įsakymu buvo sudaryta Komisija, kuri parengė aptartą ir pagrįstą Išvadą, o remiantis šia išvada skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie pradėtą tarnybinį tyrimą, jam buvo suteikta teisė pateikti savo paaiškinimus ir jis šia teise pasinaudojo bei paaiškinimus pateikė raštu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas nenustatė jokių procedūrinių Aprašo ir VTĮ pažeidimų dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų ar pareiškėjo teisių suvaržymo, todėl teismas konstatuoja, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pažeista nebuvo.

Teismo vertinimu, Komisija, Išvadoje pagrįstai nenustačiusi nei tarnybinę atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgusį į tai, kad pareiškėjas tarnybinių nuobaudų neturi, kad nuo darbo pradžios (2018-11-26) buvo skirti skatinimai ar apdovanojimai: (2022-11-21 1 vienkartine pinigine išmoka; 2024-03-20 buvo skirta padėka (kasmetinio vertinimo metu įvertinus labai gerai ir paskyrus skatinimo priemonę padėką), kad paskutinių 3 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta: 2023-02-15 labai gerai, paskirta skatinimo priemonė, padėka; 2024-02-23 labai gerai, paskirta skatinimo priemonė, padėka; 2025-02-21 iš dalies atitinkantis lūkesčius, skatinimo priemonė neskirta, pagrįstai pasiūlė paskirti tarnybinę nuobaudą - pastabą.

Nors pareiškėjas nurodo, kad tarnybinio tyrimo nebuvo vertinamos atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, tačiau Išvados rezoliucinėje dalyje pagrįstai nurodyta, kad jos nenustatytos, o pats pareiškėjas savo skunde taip pat nenurodo, kokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių Komisija nenustatė.

Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju skirti griežtesnę nuobaudą nebuvo būtinybės, nes pareiškėjas baudžiamas pirmą kartą, o paskirti švelnesnę nuobaudą VTĮ nenumato galimybės. Pastaba yra švelniausia VTĮ 23 straipsnio 3 dalyje numatyta tarnybinė nuobauda, todėl švelninti jos, kaip prašo pareiškėjas, teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nei galimybės.

Teismas konstatuoja, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas išsamiai, laikantis visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, užtikrinant pareiškėjo teises šio proceso metu, ir jo metu pagrįstai buvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis dėl etikos reikalavimų neatitinkančio kolegų vadinimo „tormazu“ ir „infantilais“ bei teisingai parinkta tarnybinės nuobaudos rūšis.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Įsakymas, kuriuo konstatuotas tarnybinis pažeidimas ir paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra teisėtas ir pagrįstas, nepaisant vieno nepagrįstai inkriminuoto pareiškėjo pasisakymo, vadinant Skyriaus vedėją partnere, todėl, nesant pagrindo Įsakymą naikinti pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas skunde prašė priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teisminio proceso metu, tačiau pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas, jis nelaikomas šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas, ir neturi pagrindo gauti savo proceso išlaidų atlyginimo iš atsakovo.

Be to, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai nei su skundu, nei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nebuvo pateikti.

Todėl šis pareiškėjo prašymas atmestinas ir bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.