- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- 2YT-8036-996/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03690-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. Ž. prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 13.12.-8 palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad 2022 m. lapkričio 16 d. pareiškimu „Dėl galimo viešojo intereso pažeidimo bei galimai padarytų nusikalstamų veikų” kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokurorę, prašydamas, be kita ko, patikrinti ir ištirti pareiškime nurodytą informaciją bei pradėti tyrimą dėl viešojo intereso gynimo ir imtis teisės aktų nustatytų priemonių viešajam interesui apginti, nurodydamas, kad 2021 m. spalio mėn. Kėdainių ligoninė paskelbė Kėdainių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ir Kėdainių ligoninės patikėjimo teise valdomų patalpų, esančių Budrio g. 5, Kėdainiuose, nuomos konkursą, konkurso laimėtoja buvo išrinkta uždaroji akcinė bendrovė „Nefrosana” (toliau – UAB „Nefrosana“), su kuria 2021 m. spalio 28 d. Kėdainių ligoninė pasirašė patalpų nuomos sutartį. Pareiškėjo vertinimu, UAB „Nefrosana” net neketino realiai nuomotis patalpų dešimties metų laikotarpiui ir visą šį laikotarpį patalpose teikti hemodializės paslaugas pacientams ir tą žinojo dalyvaudama konkurse, tas galimai buvo žinoma ir atsakingiems Kėdainių ligoninės asmenims, konkursas galimai vyko šališkai ir neskaidriai, o UAB „Nefrosana” buvo proteguojama, nesivadovauta teisės aktais, kas lėmė, kad buvo sudaryta ir visuomenei, ir pačiai Kėdainių ligoninei nenaudinga patalpų nuomos sutartis, nebuvo užtikrintas visuomenės interesų tenkinimas, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, egzistuoja visos būtinos sąlygos prokurorui ginti viešąjį interesą. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, dėl šio nutarimo buvo pateiktas 2023 m. sausio 18 d. skundas, kuriame, be kita ko, buvo išdėstytos naujai paaiškėjusios aplinkybės apie tai, kad Kėdainių ligoninė su UAB „Nefrosana” 2022 m. gruodžio 28 d. sudarė naują, atskirą pacientų pavežėjimo iš ligoninės iki UAB „Nefrosana” klinikos bei hemodializės paslaugų teikimo tokiems pervežtiems pacientams pirkimo sutartį, nors tam nebuvo jokio poreikio, nes tuo metu buvo sudarytos ir galiojo dvi pacientų pavėžėjimo sutartys. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2023 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 13.12.-8 paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjo vertinimu, aukščiau nurodyti nutarimai priimti formaliai, išsamiai neištyrus visų sprendimo priėmimui reikšmingų duomenų, visapusiškai neištyrus ir neišanalizavus nurodytų faktų, nagrinėjimo metu buvo apsiribota tik kreipimusi į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją ir Kėdainių ligoninę dėl duomenų pateikimo ir susipažinimu su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais atitinkamais civilinių bylų dokumentais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkanti ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad skunde pareiškėjas nenurodė, kokios procesinės normos buvo pažeistos, procesinių normų pažeidimo nenustatė 2022 m. gruodžio 21 d. prokuroro nutarimo teisėtumą vertinęs aukštesnysis prokuroras; priimant nurodytą prokuroro nutarimą reikalavimai dėl tyrimo atlikimo pažeisti nebuvo, tiriant pareiškimą buvo gauti sprendimui priimti reikšmingi duomenys iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos, kurie buvo įvertinti pareiškime nurodytų aplinkybių kontekste ir padarytos motyvuotos ir pagrįstos išvados. Pažymėjo, kad patalpų nuomos konkursą laimėjusi UAB „Nefrosana” negalėjo jose vykdyti numatytos veiklos dėl buvusio nuomininko Diaverum klinikos veiksmų, t. y. patalpų neatlaisvinimo ir teismo procesų, kurie vėliau baigėsi taikos sutartimi, todėl esant tokiai situacijai ginčo patalpose gyventojams aktualios hemodializės paslaugos negalėjo būti teikiamos. Kartu atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamas gali būti tik aukštesnio prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimą nenagrinėtinas.
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame prašė nutraukti bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teismui gali būti skundžiamas tik aukštesnio prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o reikalavimai panaikinti prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemonių taikymo klausimą iš esmės negali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka, o aukštesniojo prokuroro nutarimo panaikinimo atveju procesas turi būti grąžinamas į skundo dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nagrinėjimo pas aukštesnįjį prokurorą stadiją, todėl bylos dalis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nutrauktina, kadangi ji nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad aukštesnysis prokuroras, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reglamentavimą, nenustatė, kad ginčo situacijoje buvo pažeistas viešasis interesas. Prokuroras yra savarankiškas ir turi teisę spręsti, kokių ir kiek įrodymų pakanka sprendimo priėmimui. Teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratūros išvadų, padarytų įvertinus surinktus įrodymus. Pareiškėjas pareiškime nenurodė jokio pobūdžio prokuroro veiksmų (neveikimo) ar konkrečių padarytų pažeidimų, nenurodė ir jokių konkrečių procesinių teisės normų pažeidimų, kuriuos būtų padarę pareiškėjo skundą nagrinėję prokurorai. Tai, kad prokurorai nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir argumentų taip, jog teisinis rezultatas būtų tinkamas pareiškėjui, nesudaro pagrindo laikyti, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas. Nurodė, kad skundžiami prokurorų nutarimai yra pakankamai motyvuoti ir aiškūs, juose nurodyti aiškūs argumentai, prokurorai rinko ir analizavo pateiktą informaciją, išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl kiekvieno esminio pareiškėjo prašymo argumento, prokurorai argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, prokuratūroje buvo surinkti visi su ginčo situacija susiję duomenys ir padaryta išvada, kad Kėdainių ligoninė patalpomis disponavo laikydamasi teisės aktų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, kad prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl galimo pažeisto viešojo intereso, kuri 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Dėl šio nutarimo pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė pareiškimą, kurį išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2023 m. vasario 8 d. nutarimu paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Šiame nutarime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Taigi, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, byla dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nutraukiama, kadangi toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus įgaliojimus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, yra išaiškinta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.
Nagrinėjamu atveju teismas tikrina, ar priimant sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, t. y., ar buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, ar jie buvo analizuoti bei vertinti ir ar argumentuota išvada dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Pabrėžtina, kad teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti dėl viešojo intereso gynimo. Taigi, teismas vertina tik aplinkybes, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras (rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo), tačiau nevertina ir nesprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas.
Iš nutarimų turinio, taip pat pateiktos pareiškėjo skundo tyrimo medžiagos matyti, kad tiriant pareiškėjo skundą prokuroras rinko įrodymus, juos analizavo, vertino ir motyvavo savo išvadą. Buvo kreiptasi į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją, kuri pateikė dokumentus, kurių pagrindu buvo vykdomas viešasis pirkimas ir sprendžiamas klausimas dėl patalpų nuomos sutarties sudarymo. Gauti duomenys buvo vertinami pareiškime nurodytų aplinkybių kontekste ir pateiktos išvados. Buvo konstatuota, kad UAB „Nefrosana“ ir Kėdainių ligoninė negalėjo vykdyti sudarytos patalpų nuomos sutarties dėl Diaverum klinikos veiksmų, kadangi bendrovė neatlaisvino ginčo patalpų ir inicijavo teisminius ginčus. Konkurso teisėtumo klausimą nagrinėjęs teismas pažeidimų nenustatė. Nustatyta, kad teismas Diaverum klinikos ieškinį atmetė, nurodydamas, kad Kėdainių ligoninė neturėjo pareigos tikrinti nei ieškovės, nei trečiojo asmens ekonominio pajėgumo (finansinės padėties) ar būsimų verslo planų, nes tokių konkurso sąlygų nustatyta nebuvo. Pažymėta, kad UAB „Nefrosana“ ir Kėdainių ligoninei išreiškus valią dėl sutarties nutraukimo ir nenustačius nei vienos iš sutarties šalių neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti dėl negauto nuomos mokesčio, kaip patirtos žalos, atlyginimo. Taigi, prokurorų nutarimai yra motyvuoti ir aiškūs, juose nurodyti argumentai, kurie sąlygojo prokurorų sprendimą nesiimti viešojo intereso gynimo priemonių. Prokurorai, tirdami pareiškėjo pareiškimą ir skundą, tai atliko ne formaliai, o rinko ir analizavo pateiktą informaciją, ją teisiškai vertino, juose detalizuota pareiškėjo pareiškime ir skunde pateikta bei prokurorų papildomai surinkta informacija, pasisakyta dėl kiekvieno esminio pareiškimo ir skundo argumento, turėjusio įtakos sprendimų priėmimui. Teismo įsitikinimu, prokuratūra veikė tinkamai – duomenis rinko reikiamoje ir pakankamoje apimtyje, tinkamai juos vertino pagal teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad prokuratūra veikė paviršutiniškai ir neįsigilindama, atmetamas kaip nepagrįstas pareiškėjos teiginys apie prokuratūros atliktą formalų tyrimą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo nuomonė nesutampa su prokuratūros vertinimu nėra pagrindas nutarimo naikinimui. Apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra prokuroro ne pareiga, o teisė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, išaiškinta, kad teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso sąvokos apibrėžties. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas, todėl tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą. Teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, o tai reiškia, kad teismas patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą.
Išsamiai įvertinęs visą gautą iš suinteresuotų asmenų medžiagą teismas konstatuoja, kad nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie analizuoti bei vertinti ir pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl teismas, nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, konstatavęs prokuroro veiksmų tinkamumą, pareiškėjo skundo netenkina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu teismas
nutaria:
nutraukti bylą dalyje dėl pareiškėjo R. Ž. skundo reikalavimo panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Likusioje bylos dalyje atmesti pareiškėjo R. Ž. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 13.12-8 panaikinimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.