- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- II-85-503/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00236-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- G. Š.
administracinio nusižengimo byloje bylos Nr. II-85-503/2019;
2019 m. lapkričio 28 d.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą - policijos pareigūnui Martynui Matulevičiui, dalyvaujant pareiškėjui G. Š., jo atstovui advokatui G. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dėl kurio priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, skundą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas Martynas Matulevičius 2019-05-07 nutarimu Nr. 64-ANR_N-1390-2019 G. Š. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą, - dviejų šimtų eurų baudą su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu keturiems mėnesiams, už tai, kad šis 2019 m. sausio mėn. 28 d. 16 val. 30 min., Marijampolėje, Vilkaviškio gatvėje, vairavo automobilį ir gyvenvietėje naudojo garsinį signalą, nors tai nebuvo būtina, aplenkęs priekyje važiavusį automobilį toliau važiavo pernelyg lėtai trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą, jį lenkiančios transporto priemonės vairuotojui trukdė jį aplenkti staiga įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, dėl ko lenkiančios transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas grįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą, staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, kad užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą. Tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją. Toliau važiavo Marijampolėje, Vilkaviškio gatve, pernelyg lėtai trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą, jį lenkiančios transporto priemonės vairuotojui trukdė jį aplenkti staiga įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, dėl ko lenkiančios transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas grįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą, staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, kad užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą. Tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją. Toliau važiavo Marijampolėje, Vilkaviškio gatve, pernelyg lėtai trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą, jį lenkiančios transporto priemonės vairuotojui trukdė jį aplenkti staiga įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, dėl ko lenkiančios transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas grįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą, staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, kad užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą. Tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją. Toliau važiavo Marijampolėje, Vilkaviškio gatve ir sustojo Vilkaviškio – Tyliosios gatvių sankryžoje, t. y. tuo šis pažeidė KET 88, 135.3, 150.8, 138 punktų reikalavimus, o už tai numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
G. Š. iš esmės skunde nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas. Nes skundžiamame nutarime nurodytos neteisingos faktinės aplinkybės. Nagrinėjamo įvykio metu jis buvo Marijampolės apskrities VPK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas. 2019-01-28 apie 16.40 val. jis vairavo asmeninį automobilį Škoda Octavia Combi, valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) Su juo kartu važiavo jo mažametė dukra, juodu automobiliu važiavo Mokolų gatve, Marijampolėje. Privažiavus pirma juosta Mokolų-Vilkaviškio-Tarpučių gatvių sankryžą, nuo Mokolų gatvės pusės, kur šviesoforo signalas rodė draudžiamą (raudoną) signalą, priartėjus pirma juosta prie šviesoforo, nes ketino sukti į dešinę, sustojus ir rodant posūkį į dešinę, kur yra „žalia rodyklė“, bei pradėjus manevrą į dešinę, staiga į sankryžą iš antros juostos nuo Mokolų gatvės pusės, kuria galima sukti tik į kairę pusę, įvažiavo automobilis Audi A2, valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) kuris užkirto jam kelią, dėl ko buvo priverstas staiga stabdyti tam, kad užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą (neatsitrenkti į automobilį Audi), bei nutraukti manevrą. Minėtas automobilis iš antros juostos nusuko priešais jo automobilį į dešinę pusę ir nuvažiavo Vilkaviškio gatve. Dėl tokio minėto automobilio manevro, kuomet akivaizdžiai pažeidžiamos KET ir sukeliama avarinė situacija, iš karto pagalvojo, kad vairuotojas yra neblaivus. Kadangi vilkėjo tarnybinę policijos pareigūno uniformą su visais skiriamaisiais ženklais, bei kepure su užrašu „POLICIJA“, kas tikrai matėsi pro automobilio langus, nusprendė kelių eismo taisykles pažeidusį vairuotoją sustabdyti. Minėtą automobilį prisivijo iš paskos ir junginėdamas tolimąsias automobilio šviesas, bei garsinį signalą mėgino atkreipti šio vairuotojo dėmesį į jį. Vairuotojas į minėtus perspėjimus nereagavo. Todėl nusižengimą padariusio asmens automobilį jis lenkė ir prisigretinęs prie minėto automobilio, mojuodamas rankos gestu per atidarytą langą šiam parodė sustoti, bei balsu nurodė jam sustoti, tačiau vairuotojas tik ėmė didinti greitį. Jis taip pat padidino greitį ir aplenkė nusižengimą padariusio asmens vairuojamą automobilį. Po to jis įjungė automobilio avarinį signalą, ėmė lėtinti greitį. Kad nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams lėtino greitį, bei atidaręs langą mojo ranka vairuotojui sustoti. Vairuotojui sustojus, jis taip pat sustabdė automobilį. Šį su įjungtu avariniu signalu paliko arčiau dešinio kelkraščio, tačiau ant važiuojamosios dalies kadangi kelkraštis buvo užsnigtas, sustumtas sniegas ir kitaip pastatyti automobilio nebuvo galimybės. Po to jis išlipo iš automobilio ir priėjęs prie nusižengimą įvykdžiusio automobilio vairuotojo prisistatė, - kad yra Marijampolės AVPK pareigūnas (kas ir taip buvo akivaizdu dėvint tarnybinę uniformą). Jis paprašė šio, kad šis atidarytų dureles ar langą ir pateiktų automobilio ir vairuotojo dokumentus. Tačiau vairuotojas tai daryti atsisakė, nors aiškiai matė, kad jis policijos pareigūnas vilkintis uniformą. Po to jis paėmė telefoną, surinko bendrojo pagalbos centro numerį 112. Po to atsuko savo telefono ekraną ir tai per automobilio langą parodė sustabdytam vairuotojui, bei šiam pasakė, kad palauktų kito policijos ekipažo, kad įforminti nusižengimą. Tačiau vairuotojas numojo ranka ir pasakęs, kad „dėl pareigūno Š. veiksmų išsiaiškins kitą dieną“ (nes pavardę perskaitė ant jo uniformos esančios juostelės), bei apvažiavęs jį ir jo automobilį nuvažiavo Vilkaviškio gatve tolyn. Atsiliepus bendrojo pagalbos centro darbuotojui, jis nurodė susiklosčiusią situaciją, tačiau nusižengimą padaręs vairuotojas nebuvo sulaikytas, nes skambindamas mėgino dar nufotografuoti nusižengimą padariusio asmens automobilį, tačiau dėl techninių kliūčių to padaryti nepavyko ir nebuvo užfiksuotas pažeidėjo automobilio pilnas valstybinis numeris (pranešimas registruotas ROIK 0119000045697). Šioje byloje jis pasinaudojo ANK 577 straipsnyje numatyta teise teikti paaiškinimus raštu ir taip pat dalyvaudamas žodiniame bylos nagrinėjime teikė papildomus paaiškinimus raštu. Anksčiau nurodytos faktinės aplinkybės buvo nurodytos tiek prie šios bylos prijungtame jo tarnybiniame pranešime, kuris pateiktas į Marijampolės AVPK atliekamą tyrimą dėl KET ir teisėtų policijos pareigūnų veiksmų nevykdymo, tiek jo į šią bylą pateiktame paaiškinime. Tačiau nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą šios visiškai neįvertintos. Iš skundžiamo nutarimo turinio akivaizdu, kad nutarimą surašęs pareigūnas vertino tik jo paaiškinimus, teiktus bylos nagrinėjimo metu. Tai reiškia, kad nutarime nenurodytos visos faktinės aplinkybės, nevertintos bei neįvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. ANK nesuteikia bylą nagrinėjančiam pareigūnui nevertinti raštu pateiktų paaiškinimų motyvų ar jų nenurodyti nutarime, įvertinti tik dalį byloje surinktų įrodymų. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad nutarime nenurodoma kokiais įrodymais yra grindžiamas nutarimas, nenurodomas joks konkretus asmuo, kuriam būk tai trukdė važiuoti, t. y. byloje nėra nukentėjusiojo, nėra nurodoma, kaip įvertintas jo elgesys kelyje. Tai reiškia, kad nutarimas priimtas nevertinant įrodymų, o apsiribota AN protokolo perrašymu, jokio savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo bylą nagrinėjęs pareigūnas neatliko, nenurodė savo argumentų dėl ko pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės bei pozicija dėl faktinių aplinkybių yra nepagrįsta, todėl toks nutarimas, kai išvados yra grindžiamos išimtinai tik pažodžiui perrašytais AN protokole nurodytais argumentais, pripažintinas nutarimu be motyvų. Analogiškos pozicijos laikosi teismai nagrinėdami administracines bylas. Be to, byla išnagrinėta šališkai, nes bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad bandydamas sustabdyti pažeidėją, kurio vairavimas akivaizdžiai kėlė pavojų aplinkiniams, jis vykdė ne tik pareigą, tačiau jo elgesys buvo įtakotas būtinojo reikalingumo. ANK 569 straipsnis nustato, kad „ Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu“. Šioje byloje bylos aplinkybių vertinimas neatliktas. Mano, kad tokį nutarimą priėmusio jo bendradarbio priimtas nutarimas buvo įtakotas asmeniškumų tarnyboje. Jam (pareiškėjui) nėra žinoma, kas iš Marijampolės AVPK nagrinėjo, ar išnagrinėjo pažeidėjo, kurį bandė sustabdyti bylą, tačiau mano, kad institucijos, kurioje jis tarnauja, pareigūnas, negalėjo likti nešališkas nagrinėdamas šią bylą. Be to, bylą išnagrinėjęs pareigūnas netinkamai kvalifikavo veikas, išvados nesutampa su taikytų ANK straipsnių dispozicija. Mano, jog išankstinis priešiškumas akivaizdžiai atsiskleidžia ir per veikų kvalifikavimą. Nutarime nurodoma, kad jis būk tai padarė vieną paskui kitą kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nutarimą priėmęs pareigūnas juos visus vertina kaip savarankiškus pažeidimus pagal ANK 417 straipsnio skirtingas dalis, bei už kiekvieną skiria nuobaudą, tačiau kadangi tariamai padaryti keli KET pažeidimai paeiliui, veikas dar savarankiškai kvalifikuoja ir pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybes ne už kelis ANK pažeidimus, o už kelis KET pažeidimus. Tai reiškia, kad ANK 420 straipsnis taikomas savarankiškai ir apima visus paeiliui padarytus pažeidimus. Nutarime nurodytos nuo signalo panaudojimo momento iki tariamo sustojimo sankryžoje pasekmės - „tokiais savo veiksmai sukėlė pavojingą situaciją“. ANK 420 straipsnio 1 dalis nustato, jog „Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus“. Be to, nagrinėjant bylą ignoruota pareiga nustatyti pažeidimo subjektyviąją pusę. Pagal skundžiamą nutarimą neaišku, ar visais nutarime nurodytais veiksmais ar kažkuria dalimi jis sukėlė pavojingą situaciją. Akivaizdu, kad nutarimą priėmęs pareigūnas garso signalo naudojimą ir signalizavimą šviesomis kvalifikuoja kaip pavojingą situaciją. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad atsakomybė pagal minėtą teisės normą (ANK 420 straipsnio 1 dalį) numatyta už grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Skundžiamame nutarime nėra konstatuota, kad jo elgesys siekiant sulaikyti pažeidėją iš karto po pažeidimo padarymo, kuomet kilo įtarimas dėl pažeidėjo blaivumo, sukėlė grėsmę eismo saugumui, jog jo elgesiu buvo siekiama chuliganiškai vairuoti. Šiuo atveju subjektyvioji pažeidimo pusė net nebuvo analizuojama, o objektyviosios pažeidimo pusės, kuri nustatoma pagal įrodymus ir įvertinama pagal ANK nuostatas, bylą nagrinėjantis pareigūnas net nenustatė. Jis nepažeidė lenkimo taisyklių, nelenktyniavo, neįvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir jokiais savo veiksmais neprivertė į priešingą eismo juostą išvažiuoti nei vieno vairuotojo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Vilkaviškio gatve eismas vyksta keturiomis eismo juostomis (po dvi abiem kryptim), o priešingas kryptis skiria dviguba ištisinė juosta. Tai reiškia, kad jeigu nutarime nurodomas asmuo, kuriam būk tai jis trukdė važiuoti, siekė jį lenkti dėl per lėto važiavimo ir tai darė kirsdamas ištisinę juostą, jam tai daryti draudė kelių eismo taisyklės (draudimas išvažiuoti į priešingą eismo juostą). Dėl minėtų priežasčių, nutarime nurodomos faktinės aplinkybės neteisėtai kvalifikuotos kaip ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Taip pat atkreipia teismo dėmesį į Vilkaviškio ir Tyliosios gatvių sankryžos formą. Tylioji gatvė yra šalutinė ir nekerta Vilkaviškio gatvės. Byloje jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta, kurioje vietoje sustabdęs pažeidėją, jis sustojo ir ar ši vieta yra sankryžos ribose. Be to, byla išnagrinėta netaikant materialinių teisės normų, kurios turėjo būti taikomos. Neteisėtai netaikytas ANK 16 straipsnis „Būtinasis reikalingumas“, kuris nustato, jog „1. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. 2. Savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo. 3. Asmuo, kuris dėl profesijos, pareigų ar kitų aplinkybių privalo veikti didesnio, negu įprasta, pavojaus sąlygomis, negali pareigos neatlikimo pateisinti būtinojo reikalingumo nuostatomis“. Tai reiškia, kad jis kaip pareigūnas negalėjo ignoruoti savo pareigos ir jo veiksmai buvo orientuoti į pažeidėjo sulaikymą, o ne į siekį tyčia, ar dėl neatsargumo pažeisti teisės normas. Neteisėtai netaikytos LR Policijos įstatymo nuostatos, t. y. : 5 straipsnis. Policijos uždaviniai. „1. Policijos uždaviniai yra: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga; 2) asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; 3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių; 4) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; 5) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; 6) eismo automobilių keliais priežiūra; 22 straipsnis. Bendrosios pareigūnų teisės. „1. Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: <...> 4) šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą; <...> 7) įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės veliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę“; 23 straipsnis. Pareigūnų teisės įgyvendinant nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją. „Pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę: <...> 5) kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat atliekant pasislėpusių asmenų paiešką, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, daiktų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę, stabdyti transporto priemones, apžiūrėti asmenis, transporto priemones, kitus daiktus ir priemones, kviesti asmenis į policijos tarnybines patalpas“; 25 straipsnis. Pareigūnų pareigos. „1. Pareigūnas privalo: <...> 2) gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui“. Vietoje to, kad taikyti anksčiau paminėtas teisės normas, bylą išnagrinėjęs įgaliotas asmuo nutarime nurodė: „Bylos nagrinėjimo metu G. Š. pateikė žodinį prašymą jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo, dėl kurio jam surašytas AN protokolas, teiseną, nes minėtus veiksmus jis atliko esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, norėdamas išsiaiškinti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kuris pasak G. Š. galėjo vairuoti automobilį būdamas neblaivus. Minėtas prašymas netenkinamas, nes asmuo, padaręs administracinį nusižengimą galėjo būti išaiškintas ir kitomis priemonėmis, o ne protokolo esmėje išdėstytomis aplinkybėmis. Be to kaip matyti iš surinktos medžiagos minėtas asmuo nebuvo sulaikytas iš karto po nusižengimo“. Tokia išvada akivaizdžiai atskleidžia, kad pažeidimas, dėl kurio siekė sulaikyti pažeidėją, visgi buvo padarytas, tačiau kokiomis dar priemonėmis galėjo būti nustatytas pažeidėjas, nutarime nenurodoma. Pažeidėjas nebuvo sulaikytas tik dėl to, kad pastarasis nevykdė teisėtų pareigūno veiksmų, dėl ko pradėtas tyrimas. Tai reiškia, kad aprašydamas pažeidimą bylą nagrinėjęs pareigūnas ignoravo faktines bylos aplinkybes ir jų nevertino tik todėl, kad nesulaikė pažeidėjo, nors akivaizdu, kad šiuo atveju privalėjo būti taikomos specialiosios teisės normos, nustatančios jo pareigas ir paties įvykio aplinkybės turėjo būti vertinamos analizuojant ir vertinant pažeidimo sudėtį. Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes, išvadas prašo : panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Vyriausiojo specialisto Martyno Matulevičiaus, 2019-05-07 nutarimą Nr. 64-ANR_N-1390-2019; administracinio nusižengimo bylą Nr. 19099786600 G. Š. atžvilgiu nutraukti.
Teismo posėdžio metu G. Š. skundą palaikė. Iš esmės pakartojo skunde nurodytus argumentus.
Atsiliepimas
Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas atsiliepime į skundą, nurodė, jog nesutinka su skundu. Mano, jog G. Š. kaltė dėl administracinių nusižengimų, dėl kurių jo atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nutarimas, padarymo įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir byloje esančia medžiaga, o nuobauda už minėtą nusižengimą G. Š. paskirta teisėtai ir pagrįstai. Be to ši adekvati padarytiems nusižengimams. Todėl prašo G. Š. skundo netenkinti.
Skundžiamą nutarimą priėmęs policijos pareigūnas Martynas Matulevičius teismo posėdžio metu iš esmės nurodė, jog nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys (įrodymai) patvirtino tai, kad G. Š. pažeidė KET 88, 135.3, 150.8, 138 punktų reikalavimus. Dėl to šiam buvo taikyta atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 1 dalį. Iki skundžiamo nutarimo priėmimo, G. Š. kaltę paneigiančių duomenų nebuvo gauta. Be to, žodinio bylos nagrinėjimo metu G. Š. pateikti paaiškinimai buvo atmesti, nes G. Š. galėjo asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, išaiškinti ir kitomis priemonėmis, o ne protokolo esmėje išdėstytomis aplinkybėmis. Be to, minėtas asmuo nebuvo sulaikytas iš karto po nusižengimo padarymo. Todėl, ir esant administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje pakankamai įrodymų pagrindžiančių G. Š. kaltę, padarius ANK minėtus nusižengimus, bei pagal jo teismo posėdžio metu nurodytą teismų praktiką (teismo nutartis), jis G. Š. atžvilgiu priėmė nutarimą. G. Š. skundas nepagrįstas, todėl prašo šio netenkinti.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. atsakė, kad G. Š. jam žinomas, nes anksčiau (iki nagrinėjamų aplinkybių) dėl iš esmės panašių aplinkybių šis jį, vairuojant automobilį, buvo sustabdęs. Tačiau tuo metu (2019-01-28), kai policininkas išlipo iš priešais jį važiavusio automobilio, jis šio nepažino. Iš esmės paaiškino, jog 2019-01-28 apie 16.28 val. važiavo automobiliu Audi A2, valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) Mokolų gatve. Važiuodamas pirmąją juosta, Mokolų – Vilkaviškio – Trapučių gatvių sankryžoje pasuko į dešinę, į Vilkaviškio gatvę. Nesijausdamas, kad būtų pažeidęs KET, toliau važiavo pagal kelių eismo taisykles tiesiai ir privažiavo Kalno – Vilkaviškio gatvių sankryžą. Pastebėjo, kad „mirksi“ šviesomis iš galo atvažiuojantis automobilis ir signalizuoja garsiniu signalu. Iš galo važiuojantį automobilį bandė praleisti. Rodydamas posūkio signalą į dešinę pasitraukė vairuojamu automobiliu į pirmąją eismo juostą. Automobilis, važiavęs iš paskos, toliau važiavo jam iš paskos. Pirma eismo juosta buvo nevalyta, todėl jis (liudytojas), grįžo vairuojamu automobiliu į antrąją, saugesnę eismo juostą. Automobilis važiuojantis iš paskos toliau „mirksėjo“ šviesomis ir signalizavo garsiniu signalu. Pravažiavus Vilkaviškio – Vokiečių – J. Ambrazevičiaus – Brazaičio Gatvių sankryžą, paskui važiavęs automobilis jį aplenkė ir pradėjo staigiai stabdyti, nors priekyje šio automobilio kito automobilio nebuvo. Dėl to ir kad neatsitrenkti į priekyje važiuojantį automobilį Škoda, valstybinio numerio ženklias (duomenys neskelbtini) jis vairuojamą automobilį stabdė. Toliau priekyje vairuojamas automobilis Škoda judėjo labai lėtai bei rodė dešinio posūkio signalą. Nusprendė, kad vairuotojas traukiasi į šoną, todėl įjungė kairio posūkio signalą ir įvertinęs tai, kad situacija saugi, jis pradėjo vairuojamu automobiliu lenkti (apvažiuoti) automobilį Škoda. Bet šis automobilis, kurio greitis buvo itin lėtas, ir kuris judėjo dešine kelio puse staiga užblokavo jam kelią, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ir blokuodamas abi eismo juostas. Kadangi jam kelias buvo užblokuotas, įjungė dešinės pusės posūkio signalą ir automobiliu grįžo į savo eismo juostą. Automobilis Škoda taip pat grįžo į savo eismo juostą ir buvo įjungta šio avarinė šviesos signalizacija. Šis automobilis su įjungtu avarinius šviesos signalu judėjo apie 5 km/h greičiu ir traukėsi į dešinę kelio pusę. Jis (liudytojas) vėl bandė šį automobilį apvažiuoti savo automobiliu, tačiau vėl kartojosi lygiai ta pati situacija su jam kelio užblokavimu. Tai buvo, kur yra paminklų dirbtuvės, dešinėje kelio pusėje. Po to kartojosi toks pat atvejis trečią kartą tarp paminklų dirbtuvės ir Tyliosios – Vilkaviškio gatvių sankryžos. Pastebėjo, kad iš galo ir iš priekio susidarė eismo spūstis Vilkaviškio – Tyliojoje gatvių sankryžoje, o automobilis Škoda sustojo šioje sankryžoje. Tuomet įjungė automobilio Audi kairės pusės posūkio signalą ir bandė apvažiuoti kliūtį. Tačiau pastebėjo, kad iš automobilio Škoda išlipo asmuo apsirengęs policijos pareigūno apranga. Šis artėjo prie jo automobilio, todėl užrakino savo automobilio duris ir pradarė vairuotojo pusės langą. Šiam asmeniui pasakė, kad jis trukdo eismui ir jis neturi su juo ką kalbėti, nes jis ne su žymėtu policijos automobiliu ir stabdė ne pagal KET reikalavimus. Po to norėjo stovintį automobilį apvažiuoti, tačiau negalėjo, nes jam kelią blokavo minėtas, išlipęs iš automobilio Škoda, asmuo ir iš priekio atvažiuojantys automobiliai. Po to jis pastebėjo, jog minėtas asmuo bandė jį nufotografuoti, mano, kad tai ir padarė. Po to šis asmuo priėjo prie jo automobilio vairuotojo durelių. Atsiradus galimybei jis su automobiliu nuvažiavo. Prieš tai jis minėtą asmenį nufotografavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkinamas.
Įvertinęs G. Š. skunde nurodytas aplinkybes, bei teismo posėdžio metu G. Š., skundžiamą nutarimą priėmusio pareigūno, liudytojo M. K. paaiškinimus, ir pagal tai teismui nustačius papildomas aplinkybes, teismas sprendžia, kad tiek G. Š., tiek teismui aišku, kad 2019-05-07 nutarimu Nr. 64-ANR-N-1390-2019 G. Š. paskirta galutinė administracinė nuobauda, - dviejų šimtų eurų baudą su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu keturiems mėnesiams, už tai, kad G. Š. 2019 m. sausio mėn. 28 d. apie 16 val. 30 min., Marijampolėje, Vilkaviškio gatvėje, vairavo automobilį Škoda Octavia Combi, valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) ir gyvenvietėje (Vilkaviškio gatvėje, Marijampolėje) naudojo garsinį signalą, nors tai nebuvo būtina; šiuo automobiliu pravažiavęs Vilkaviškio – Vokiečių – J. Ambrazevičiaus – Brazaičio gatvių sankryžą ir šiuo automobiliu aplenkęs priekyje važiavusį automobilį Audi A2, valstybinio numerio ženklais (duomenys neskelbtini) toliau važiavo pernelyg lėtai trukdant normalų šio ir kitų transporto priemonių eismą, jį lenkiančios transporto priemonės minėtos Audi A2 vairuotojui M. K. trukdė jį aplenkti staiga įvažiuodamas minėtu automobiliu Škoda į priešingos krypties eismo juostą, dėl ko minėtas lenkiančios transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas grįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą, staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, kad užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą, tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją; toliau jis važiavo minėtu automobiliu Škoda Marijampolėje, Vilkaviškio gatve, iš dešinės esant paminklų dirbtuvėms, pernelyg lėtai trukdant normalų minėto Audi A2 ir kitų transporto priemonių eismą, jį lenkiančios minėtos transporto priemonės Audi A2 vairuotojui M. K. trukdė jį aplenkti staiga įvažiuodamas minėtu automobiliu Škoda į priešingos krypties eismo juostą, dėl ko minėtas lenkiančios transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas grįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą, staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, kad užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą, tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją; toliau jis važiavo minėtu automobiliu Škoda Marijampolėje, Vilkaviškio gatve, tarp iš dešinės esant paminklų dirbtuvėms ir iki Tyliosios – Vilkaviškio gatvių sankryžos, pernelyg lėtai trukdant normalų minėto Audi A2 ir kitų transporto priemonių eismą, jį lenkiančios minėtos transporto priemonės Audi A2 vairuotojui M. K. trukdė jį aplenkti staiga įvažiuodamas minėtu automobiliu Škoda į priešingos krypties eismo juostą, dėl ko minėtas lenkiančios transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas grįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą, staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, kad užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą, tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, toliau jis važiavo minėtu automobiliu Škoda Marijampolėje, Vilkaviškio gatve ir šį sustabdė Vilkaviškio – Tyliosios gatvių sankryžoje.
Pagal Kelių eismo taisyklių 88 punktą gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio. Pagal šių taisyklių 135.3 papunktį vairuotojui draudžiama važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą. Pagal šių taisyklių 150.8 papunktį sustoti ir stovėti draudžiama sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai. Pagal šių taisyklių 138 punktą lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais.
ANK 417 straipsnio 8 dalis numato, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
ANK 417 straipsnio 1 dalis numato, jog Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
ANK 417 straipsnio 2 dalis numato, jog sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
ANK 420 straipsnio 1 dalis numato, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima nustatyti ANK 567 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamais duomenimis nurodytos aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo medžiagą t. y. M. K. 2019-01-29 rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes (b. l. 11), M. K. 2019-02-19 rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes (b. l. 12), dvi foto nuotraukas (b. l. 12), pranešime https://polis ... apie eismo įvykį nurodytas aplinkybes (b. l. 13), G. Š. 2019-02-04 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 14), dvi fotonuotraukas (b. l. 15), G. Š. tiek skunde (b. l. 2-6), tiek teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, liudytojo M. K. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, skundžiamą nutarimą priėmusio pareigūno įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad šis priėmė nepagrįstą ir neteisėtą G. Š. atžvilgiu 2019-05-07 nutarimą Nr. 64-ANR-N-1390-2019.
G. Š. nuo pat galimo nusižengimo tyrimo pradžios neneigė, jog anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, važiuodamas automobiliu Škoda, sąmoningai naudojo garso signalą. Jis tiek šio nusižengimo tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog jis tai padarė, nes prieš tai automobilio Audi A2 vairuotojas, važiuodamas į Mokolų – Vilkaviškio – Tarpučių sankryžą iš antros juostos nuo Mokolų gatvės pusės, kuria galima sukti tik į kairę, pasuko į dešinę (Vilkaviškio kryptimi), tuo užkirto, jam važiuojančiam automobiliu Škoda dešine juosta į dešinę (taip pat šioje sankryžoje Vilkaviškio kryptimi), kelią ir dėl to jis buvo priverstas staiga stabdyti vairuojamą automobilį Škoda tam, kad užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą, bei nutraukė manevrą. Jis tokį Audi A2 vairuotojo elgesį įvertino kaip grubų KET pažeidimą (KET nustatytą draudimą sankryžoje iš antros juostos sukti į dešinę), o tai jam sukėlė įtarimą, jog šis vairuotojas galimai yra neblaivus. Pagal tai ir vadovaudamasis skunde nurodytomis Policijos įstatymo nuostatomis, bei, jog tuo metu vilkėjo policininko uniformą, jis nusprendė KET pažeidusį Audi A2 vairuotoją tokiu būdų (naudojant garso signalą) sustabdyti. Tačiau tai padarė esant būtinam reikalingumui, netyčia.
Pagal Liteko duomenis nustatyta, jog Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019-09-12 nutarimu (administracinio nusižengimo byla Nr. A15-634-610/2019) M. K. pripažintas kaltu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2019 m. sausio 28 d. apie 16.40 val., Marijampolėje, Mokolų g. - Vilkaviškio g., vairavo automobilį „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesilaikė kelio ženklo Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimų, t. y. suko į dešinę pusę iš antros juostos, kuria leidžiama sukti į kairę, prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui, dėl ko šio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti tam, kad užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą. Tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją. Taip pat nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėtų nurodymų, t. y. paprašius atidaryti automobilio dureles ar langą ir pateikti vairuotojo pažymėjimą, atsisakė tai daryti, bei nurodžius sulaukti policijos ekipažo, kad būtų įformintas administracinis nusižengimas, taip pat atsisakė tai daryti, numojo ranka ir nuvažiavo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 507 ir 101 punktų reikalavimus. Šio nutarimo dalys dėl M. K. kaltės Kauno apygardos teismo 2019-10-29 nutartimi (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-472-530/2019) paliktos nepakeistos.
Pagal tai ir pagal byloje surinktus duomenis (G. Š. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, https://polis ... informacija (b. l. 13) neabejotina, kad G. Š. iš tiesų siekė užkirsti kelią, pašalinti kitiems asmenims (kelių eismo dalyviams) galintį grėsti pavojų, kuris pasireiškė tuo, kad prieš tai Audi A2 vairuotojas padarė nusižengimą numatytą ANK, ir šį padarė galimai būdamas neblaivus, ir kad nustatyti KET pažeidėją bei, kad šis už nusižengimą atsakytų pagal įstatymą. G. Š., besivydamas automobilį Audi A2 ir šiam vairuotojui signalizuodamas garsiniu signalu, kad šis sustabdytų automobilį, nesukėlė jokio pavojaus aplinkiniams, taip pat nepadarė žalos, nepažeidė kitų asmenų teisių, nes tokie nenustatyti, šiais veiksmais buvo siekiama sustabdyti tik automobilį Audi A2, kurio vairuotojas prieš tai padarė KET pažeidimą. Akivaizdu, kad šiuo atveju žala niekam nebuvo padaryta, ir tai savaime reiškia, kad tokie veiksmai yra pateisinami turint tikslą išvengti galimai realiai gresiančios žalos. Sprendžiant klausimą ar šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, atsižvelgtina į tai, kad po M. K. automobilio vairavimo anksčiau aprašytoje sankryžos situacijoje G. Š. su automobiliu važiavo iš paskos M. K. vairuojamo automobilio. Be to, jis, būdamas policijos pareigūnu įvykio liudytoju, pagal buvusį kelių eismo įvykį ir Policijos įstatymą privalėjo neatidėliotinai aiškintis, ar asmuo, vairuojantis automobilį blaivus, imtis priemonių, kad šio automobilio vairuotojas sustabdytų automobilį, - imtis neatidėliotinų priemonių : sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį administracinį nusižengimą ar įtariamą jo padarymu, naudoti neuždraustas priemones įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusižengimui išaiškinti, sulaikyti nustatyta tvarka pranešti apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Šios nuostatos (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijos įstaigos atsakingam asmeniui) netaikomos pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui. Be to pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnas, būdamas betarpiškas galimo nusižengimo liudininkas, privalo vykdyti savo pareigas ir nedarbo laiku, tai yra būdamas su policijos pareigūno uniforma jis veikia ne kaip pašalinis asmuo, o statutinis valstybės tarnautojas. Pagal tai darytina išvada, kad G. Š. jo vairuojamo automobilio garso signalo panaudojimas buvo proporcinga ir adekvati užkirsti kelią galimiems tolimesniems neteisėtiems automobilio Audi A2 vairuotojo veiksmams. Pagal tai teismas sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju G. Š. padarė veiką (panaudojo vairuojamo automobilio garso signalą), kuria siekė pašalinti kitiems asmenims galintį kilti pavojų. Be to, jis tai privalėjo padaryti pagal anksčiau aprašytas Policijos įstatymo nuostatas. Visa tai patvirtina tai, kad G. Š., panaudodamas vairuojamo automobilio garso signalą, suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, tačiau jų sąmoningai nenorėjo, o norėjo išaiškinti administracinį nusižengimą, ir veikė pagal Policijos įstatymo nuostatas tinkamai, kad šį išaiškinti. Todėl šioje dalyje G. Š. skundas tenkinamas – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. gegužės 7 d. nutarimo dalis dėl ANK 417 straipsnio 1 dalies panaikinama ir administracinio nusižengimo bylos teisenas šioje dalyje G. Š. atžvilgiu nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
G. Š. nuo pat galimo nusižengimo tyrimo pradžios neneigė, jog anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, važiuodamas automobiliu Škoda, sąmoningai lėtino greitį, tačiau tai padarė dėl anksčiau aprašytų aplinkybių, ir tokiu važiavimo greičiu jis nepažeidė KET 135.3 papunktyje numatyto reikalavimo. Administracinis kaltinimas, padarius pažeidimą numatytą KET 135.3 papunktyje, už kurį numatyta atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, grindžiamas tik M. K. tiek nusižengimo tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais (jog prieš jo vairuojamą automobilį G. Š. automobiliu važiavo 5 km/h greičiu). Šiais M. K. paaiškinimais teismas abejoja, nes kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu jis iš anksčiau pažinojo G. Š. kaip pareigūną, kuris (iki nagrinėjamų aplinkybių) dėl iš esmės panašių aplinkybių jį (M. K.), vairuojant automobilį, buvo sustabdęs. Be to, akivaizdu, kad objektyviajai nusižengimo pusei pagrįsti nėra surinkta pakankamai duomenų (įrodymų), patvirtinančių tai, jog G. Š. važiavo be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nesurinkta jokių duomenų, kurie aiškiai parodytų laiką, vietą ir G. Š. automobilio važiavimo greitį. Juolab, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, yra akivaizdūs prieštaravimai tarp G. Š. ir M. K. minėtų prieštaravimų. Šie buvo ir nusižengimo tyrimo metu. Tačiau šio nusižengimo tyrimo metu šie jokiais procesiniais veiksmais nebuvo pašalinami. Teismo posėdžio metu, po pareigūno M. Matulevičiaus paaiškinimų, jog galimo nusižengimo vietoje nėra įrengta vaizdo įrašymo kamerų, jog nenustatyti galimai nusižengimą matę liudytojai, teismas taip pat neturėjo galimybės minėtus asmenų prieštaravimus pašalinti atlikus atitinkamus procesinius veiksmus. Nekaltumo prezumpcijos principas sako, jog visos abejonės, nepašalinti prieštaravimai, jei jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Šiuo atveju visi nepašalinti prieštaravimai, abejonės aiškinamos G. Š. naudai, nes, išsamiai ir nešališkai ištyrus visas bylos aplinkybes, jų nepavyko pašalinti. Todėl šioje dalyje G. Š. skundas tenkinamas – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. gegužės 7 d. nutarimo dalis dėl ANK 417 straipsnio 8 dalies panaikinama ir administracinio nusižengimo bylos teisenas šioje dalyje G. Š. atžvilgiu nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
G. Š. nuo pat galimo nusižengimo tyrimo pradžios neigė, jog anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, važiuodamas automobiliu Škoda, jį lenkiančios transporto priemonės vairuotojui trukdė jį aplenkti staiga įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, dėl ko lenkiančios transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas grįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą, staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, kad užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą ir tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją. Toliau važiavo Marijampolėje, Vilkaviškio gatve, pernelyg lėtai trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą, jį lenkiančios transporto priemonės vairuotojui trukdė jį aplenkti staiga įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, dėl ko lenkiančios transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas grįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą, staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, kad užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą ir tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją. Toliau važiavo Marijampolėje, Vilkaviškio gatve, pernelyg lėtai trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą, jį lenkiančios transporto priemonės vairuotojui trukdė jį aplenkti staiga įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, dėl ko lenkiančios transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas grįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą, staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, kad užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą ir tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją. Jis teismo posėdžio metu neigė pažeidęs KET 138 punkto reikalavimus. Pagal anksčiau aprašytą administracinį kaltinimą, padarius pažeidimus numatytus minėtame KET punkte, G. Š. turėtų atsakyti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes jis iš esmės kaltinamas pavojingai vairavęs. Aprašytas minėtas kaltinimas grindžiamas taip pat tik M. K. tiek nusižengimo tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Šiais M. K. paaiškinimais teismas taip pat abejoja, nes kaip minėta paaiškėjo teismo posėdžio metu jis iš anksčiau pažinojo G. Š. kaip pareigūną, kuris (iki nagrinėjamų aplinkybių) dėl iš esmės panašių aplinkybių jį (M. K.), vairuojant automobilį, buvo sustabdęs. Be to, akivaizdu, kad objektyviajai nusižengimo pusei pagrįsti nėra surinkta pakankamai duomenų (įrodymų), patvirtinančių tai, jog G. Š. važiavo pavojingai, pažeidė kelių eismo taisyklėse nustatytą draudimą lenkti, įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nesurinkta jokių duomenų, kurie aiškiai parodytų laiką, vietą ir G. Š. automobiliu minėtą važiavimą. Be to, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, yra akivaizdūs prieštaravimai tarp G. Š. ir M. K. minėtų prieštaravimų. Šie buvo ir nusižengimo tyrimo metu. Tačiau šio nusižengimo tyrimo metu šie jokiais procesiniais veiksmais nebuvo pašalinami. Teismo posėdžio metu, po pareigūno M. Matulevičiaus paaiškinimų, jog galimo nusižengimo vietoje nėra įrengta vaizdo įrašymo kamerų, jog nenustatyti galimai nusižengimą matę liudytojai, teismas taip pat neturėjo galimybės minėtus asmenų prieštaravimus pašalinti atlikus atitinkamus procesinius veiksmus. Nekaltumo prezumpcijos principas sako, jog visos abejonės, nepašalinti prieštaravimai, jei jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Šiuo atveju visi nepašalinti prieštaravimai, abejonės aiškinamos G. Š. naudai, nes, išsamiai ir nešališkai ištyrus visas bylos aplinkybes, jų nepavyko pašalinti. Todėl šioje dalyje G. Š. skundas tenkinamas – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. gegužės 7 d. nutarimo dalis dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies panaikinama ir administracinio nusižengimo bylos teisenas šioje dalyje G. Š. atžvilgiu nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
G. Š. nuo pat galimo nusižengimo tyrimo pradžios neigė, jog anksčiau nurodytu laiku vairuojamu automobiliu sustojo Vilkaviškio – Tyliosios gatvių sankryžoje; jog pažeidė KET 150.8 punkto reikalavimą. Jis iš esmės nurodė, jog automobiliui Audi A2 sustojus, jis taip pat vairuojamu automobiliu sustojo. Šį paliko, su įjungtu avariniu signalu, arčiau dešinio kelkraščio, tačiau ant važiuojamosios dalies, nes kelkraštis buvo užsnigtas, sustumtas sniegas ir kitaip pastatyti automobilio nebuvo galimybės. Po to jis priėjo prie automobilio Audi A2 vairuotojo. Administracinis kaltinimas padarius pažeidimą numatytą KET 150.8 papunktyje, už kurį numatyta atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, grindžiamas M. K. tiek nusižengimo tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais (jog pastebėjo, kad iš galo ir iš priekio susidarė eismo spūstis Vilkaviškio – Tyliojoje gatvių sankryžoje, o automobilis Škoda sustojo sankryžoje). Pagal šiuos M. K. paaiškinimus seka, kad jis automobilį sustabdė, nes priešais jį buvo automobilių spūstis. Taigi jis automobilį sustabdė ne dėl to, kad priešais jį važiavęs automobilis Škoda sustojo. Pagal tai teismas sprendžia, kad ir priešais G. Š. vairuotą automobilį buvo sustojęs automobilis, ar automobiliai. Tai, kad G. Š. vairuojamu automobiliu sustojo minėtoje sankryžoje teismas abejoja, nes, kaip minėta, paaiškėjo teismo posėdžio metu M. K. iš anksčiau pažinojo G. Š. kaip pareigūną, kuris (iki nagrinėjamų aplinkybių) dėl iš esmės panašių aplinkybių jį (M. K.), vairuojant automobilį, buvo sustabdęs. Šis administracinis kaltinimas grindžiamas dviem fotonuotraukomis (b. l. 12). Šiose nuotraukose aiškiai nesimato, jog Škoda automobilis stovi minėtoje sankryžoje, be to nesimato ir pačios sankryžos ribos. Akivaizdu, kad objektyviajai nusižengimo pusei pagrįsti nėra surinkta pakankamai duomenų (įrodymų), patvirtinančių tai, jog G. Š. sustojo minėtoje sankryžoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nesurinkta patikimų duomenų, kurie aiškiai, nenuginčijamai parodytų laiką, vietą - G. Š. automobilio sustojimą minėtoje sankryžoje. Be to, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, yra akivaizdūs prieštaravimai tarp G. Š. ir M. K. minėtų prieštaravimų. Šie buvo ir nusižengimo tyrimo metu. Tačiau šio nusižengimo tyrimo metu šie jokiais procesiniais veiksmais nebuvo pašalinami. Teismo posėdžio metu, po pareigūno M. Matulevičiaus paaiškinimų, jog galimo nusižengimo vietoje nėra įrengta vaizdo įrašymo kamerų, jog nenustatyti galimai nagrinėjamą nusižengimą matę liudytojai, teismas taip pat neturėjo galimybės minėtus asmenų prieštaravimus pašalinti atlikus atitinkamus procesinius veiksmus. Nekaltumo prezumpcijos principas sako, jog visos abejonės, nepašalinti prieštaravimai, jei jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Šiuo atveju visi nepašalinti prieštaravimai, abejonės aiškinamos G. Š. naudai, nes, išsamiai ir nešališkai ištyrus visas bylos aplinkybes, jų nepavyko pašalinti. Todėl šioje dalyje G. Š. skundas tenkinamas – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. gegužės 7 d. nutarimo dalis dėl ANK 417 straipsnio 2 dalies panaikinama ir administracinio nusižengimo bylos teisenas šioje dalyje G. Š. atžvilgiu nutraukiama (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal visa tai teismas sprendžia, kad pareigūnas priėmė nepagrįstą, neteisėtą skundžiamą nutarimą. Todėl G. Š. skundas tenkinamas visa apimtimi, skundžiamas nutarimas panaikinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto Martyno Matulevičiaus 2019-05-07 nutarimą Nr. 64-ANR-N-1390-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną G. Š. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio dalį nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.