Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimo M. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. K. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį, ANK 420 straipsnio 1 dalį ir ANK 506 straipsnio 4 dalį surašytas dėl to, kad jis 2019 m. sausio 28 d. apie 16.40 val., Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesilaikė kelio ženklo Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimų, t. y. suko į dešinę pusę iš antros juostos, kuria leidžiama sukti į kairę, prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui, dėl ko šio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti tam, kad užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą. Tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją. Taip pat nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėtų nurodymų, t. y. paprašius atidaryti automobilio dureles ar langą ir pateikti vairuotojo pažymėjimą, atsisakė tai daryti, bei nurodžius sulaukti policijos ekipažo, kad būtų įformintas administracinis nusižengimas, taip pat atsisakė tai daryti, numojo ranka ir nuvažiavo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 507 ir 101 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. M. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki priešprieša atvažiuojančios transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas.

8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

9. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

10. Apylinkės teismas asmenį pripažindamas kaltu, dėl šių nusižengimų padarymo nurodė, kad jo kaltę patvirtina administracinio nusižengimo protokolas ROIK:19099727141, kuriame nurodyta teisės pažeidimo esmė (b. l. 1-2), Polis ataskaitos duomenys, patvirtinantys pranešimo apie įvykį laiką, jo esmę (b. l. 5), M. K. paaiškinimai (b. l. 4, 6), Marijampolės AVPK pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 8), įvykio vietos sankryžos fotonuotrauka iš kurios matyti, kad prieš sankryžą stovi kelio ženklas iš antros juostos leidžiantis sukti tik į kairę (b. l. 9). Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo protokolo esme, skundo argumentais, bylos medžiaga, teismo posėdžių garso protokolais, skundžiamu nutarimu, pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad apeliantas įvykio dieną padarė šiuos pažeidimus: nesilaikė kelio ženklo Nr. 507 „Eismo kryptis sankryžoje“ reikalavimų, suko į dešinę pusę iš antros juostos, kuria leidžiama sukti į kairę; prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui, dėl ko šio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, tam, kad užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą, tai yra sukėlė pavojingą eismui situaciją. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad M. K. nesilaikė KET 507 ir 101 punktų reikalavimų, kas sukėlė pavojingą situaciją, todėl jo padaryti administraciniai nusižengimai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir ANK 417 straipsnio 1 dalį. Nebuvo jokio pagrindo netikėti policijos pareigūno G. Š. duotais parodymais teisme, kadangi jo parodymus patvirtino rašytinė medžiaga. Iš policijos įvykių suvestinės matyti, kad G. Š. 16.37 val. pranešė apie administracinį nusižengimą, apie vairuotoją, kuris nepaisant pastabos, nuvažiavo ( b.l. 5). M. K. nenurodė jokios priežasties dėl ko jis nelaukė situacijos išsiaiškinimo vietoje, jeigu jis kaip teigia apeliaciniame skunde pažeidimo nepadarė. Kelių eismo taisyklės III skyrius 4 punktas nurodo, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. To paties skyriaus 7 punktas įpareigoja eismo dalyvius paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų (toliau – tikrinantis pareigūnas) ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų (toliau – reguliuotojas) reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis Taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai. M. K. matė, kad jį sustabdė policijos pareigūnas, juolab jis pastarąjį nufotografavo ir pateikė nuotraukas į bylą. Todėl vairuotojo elgesys, bandymas bet kokiu būdu išvengti situacijos išsiaiškinimo vietoje, žinant jog jį sustabdė policijos pareigūnas bei matė pareigūno mobilaus ryšio telefone surinktą numerį 112, pagrįstai teismui leido daryti išvadas, jog M. K. siekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimto sprendimo motyvams dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kad skundžiamo nutarimo išvados jam nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo ir teisėto pagrindo šią nutarimo dalį pakeisti ar panaikinti. Pats apeliantas sekančią dieną po padarytų pažeidimų paaiškinime nurodė, kad jis pastebėjo jog iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išlipo asmuo apsirengęs policijos pareigūno apranga ir pastarajam priėjus prie jo automobilio apeliantas ėmė priekaištauti pastarajam, kad jo automobilį stabdė ne pagal taisykles. Pareigūnas bandė apeliantą nufotografuoti, bet jis neleido. Atsiradus progai, pareigūnui nuėjus prie priekinių automobilio durelių, apeliantas aplenkė automobilį ir nuvažiavo. Apelianto teiginius, kad pareigūnas neteisingai jį stabdė, ar važiavo su savo nuosavu automobiliu, todėl jis neprivalėjo paklusti pastarajam yra nepagrįsti teiginiai. G. Š. būdamas statutiniu pareigūnu turi vadovautis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 25 straipsniu kuris numato, kad pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, policijos pareigūnas būdamas betarpiškas galimo nusižengimo stebėtojas, privalo vykdyti savo pareigas ir nedarbo laiku, tai yra būdamas su policijos pareigūno uniforma veikia ne kaip pašalinis asmuo, o statutinis valstybės tarnautojas. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K. nurodė, kad policijos pareigūnas vyko su savo nuosavu automobiliu ir jis negalėjo žinoti, kad yra stabdomas policijos pareigūno, tačiau G. Š. nurodymas pateikti vairuotojo pažymėjimą, sulaukti kitų policijos pareigūnų, buvo M. K. duotas tuo metu, kai pastarasis G. Š. matė su policijos pareigūno uniforma.

12. Apeliaciniame skunde M. K. prašo jį pripažinti pranešėju remiantis „Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymu“, kadangi 2019 m. sausio 29 d. M. K. pranešė apie neteisėtus pareigūno G. Š. veiksmus. Savo pranešime M. K. nurodo, jog pareigūnas kelis kartus užblokavo jam kelią, dėl ko apeliantas turėjo staigiai stabdyti, jo nuomone pareigūnas G. Š. pervertino savo leistinas galimybes būdamas pareigūnu, be to skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, jog G. Š. automobilyje buvo mažametis vaikas, kuriam jis taip pat sukėlė pavojų. Apygardos teismas pažymi, jog ANK 21¹ straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant pranešėjas, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės. Visų pirma, asmuo turi būti pripažintas pranešėju pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą, antra prisipažinti padariusiu administracinį nusižengimą, trečia aktyviai padėti išaiškinti kito asmens padarytą administracinį nusižengimą, ketvirta administracinis nusižengimas, kurį asmuo padėjo išaiškinti, dėl savo pobūdžio laikytinas pavojingesniu už jo paties padarytą administracinį nusižengimą. Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme nurodyta, jog pranešėjas tai asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentinga institucija (Lietuvos Respublikos prokuratūra) pripažįsta pranešėju. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog apygardos teismas neturi kompetencijos pripažinti ar nepripažinti M. K. pranešėju, dėl to apelianto prašymas atmetamas kaip pateiktas netinkamai institucijai.

13. Apeliaciniame skunde M. K. kelia klausimą dėl G. Š. šališkumo, kadangi apeliantas jau ne pirmą kartą buvo susidūręs su G. Š. panašiomis aplinkybėmis bei skundo autorius nurodo, kad Marijampolės apylinkės teisme dirba G. Š. sesuo, dėl ko teismas buvo G. Š. šališkas. Teismo posėdžio metu, buvo aiškintasi kokie yra liudytojo G. Š. bei M. K. santykiai, asmenys siejo tik darbiniai santykiai, kadangi G. Š. 2019 m. sausio mėnesį buvo stabdęs apelianto vairuojamą automobilį. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu M. K. neišreiškė nepasitikėjimo teismu bei nenurodė, aplinkybių, jog jam yra žinoma, kad Marijampolės apylinkės teisme dirba G. Š. sesuo, be to, nenurodė ir to fakto, jog su G. Š. susiduria ne pirmą kartą, nors šią aplinkybę žinojo iki teismo posėdžio. Prie apeliacinio skundo nėra pateikta apelianto minimas aplinkybes patvirtinančių duomenų, tačiau pažymima, jog skunde M. K. kaip įrodymą nurodo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO, matyti, jog Marijampolės apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinė byla M. K. atžvilgiu, kuri šiuo metu yra persiųsta Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus bei tai, jog M. K., nepateikė jokių duomenų dėl teismo šališkumo ir duomenų patvirtinančių, jog anksčiau buvo susidūręs su G. Š., sprendžia, jog apelianto skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir neduoda pagrindo naikinti priimtą nutarimą.

14. Apariant apelianto argumentą, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistė Lina Asipavičiūtė surašė M. K. administracinio nusižengimo protokolą paliepus G. Š.. Apeliacinis teismas pažymi, jog administracinio nusižengimo protokole, kai jis surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, be kitų privalomų duomenų, taip pat turi būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas (ANK 609 straipsnio 1 dalis). Užpildytą protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus ANK 608 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako suteikti žinias apie save arba pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus (ANK 609 straipsnio 3 dalis). Labai svarbu yra tai, kad surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnio 2 ir 3 dalyje ir tai pažymima protokole (ANK 609 straipsnio 4 dalyje). Atkreiptinas dėmesys, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju M. K. jokių paaiškinimų apie tai, kad jam kelia kokias nors abejones pareigūnų šališkumas nenurodė, tokias aplinkybes nurodo tik apeliaciniam teismui, dėl to toks apelianto argumentas yra laikytinas tik M. K. gynybine versija, ir šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

15. Dėl nuobaudų dydžio. Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino M. K. asmenybę, nusižengimų pobūdį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo ankstesnius baustumus bei pagrįstai vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais nuobaudų skyrimo pagrindais – baudos dydį nustatė artimą straipsnių sankcijos vidurkiui. Aukštesniojo teismo vertinimu paskirtos baudos yra adekvačios (proporcingos) padarytiems nusižengimams. Neskirti už padarytų nusižengimų padarymą nuobaudos – baudos, galimybė yra tik pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tačiau šių nuostatų taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais – nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. M. K. nurodytos šeiminės aplinkybės (žmona laukiasi), nesudaro pagrindo švelninti paskirtas nuobaudas – baudas. Šios aplinkybės M. K. buvo žinomos iki nusižengimo padarymo, todėl asmuo turėjo įvertinti daromu nusižengimu galinčias kilti pasekmes.

16. Už apelianto padarytą administracinį nusižengimą privaloma skirti nuo trijų iki šešių mėnesių specialiosios teisės atėmimą (ANK 420 straipsnio 5 dalis). Apylinkės teismas parinko artimą vidurkiui (4 mėnesių) terminą, todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad ši administracinio poveikio priemonė akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui.

17. Atkreiptinas dėmesys, į apylinkės teismo ANK 38 straipsnio taikymą ir aiškinimą. Pagal ATPK 33 straipsnio 1 dalį (kuri atitinka, šiuo metu galiojančio, ANK 38 straipsnio 1 dalį), kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. ATPK 33 straipsnio 2 dalyje (ANK 38 straipsnio 2 dalyje) nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose; šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-37-2014).

18. Skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimu M. K. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskirta 115 Eur (šimto penkiolikos eurų) dydžio bauda, ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta 60 Eur (šešiasdešimtiems eurų) dydžio bauda, ANK 506 straipsnio 4 dalį paskirta 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda jam paskirta 210 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų) dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Apylinkės teismo nutarimo rezoliucinėje dalyje nepasakyta kokiu būdu teismas, vadovaudamasis ANK 38 straipsniu, M. K. paskyrė galutinę subendrintą bausmę. Tačiau pažymėtina, kad galutinis paskirtos baudos dydis – 210 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų) viršijo tą dydį, kuris nurodytas už sunkiausią teisės pažeidimą maksimalią ribą. Todėl paskirtos nuobaudos naujai subendrinamos ir skundžiamas nutarimas keistinas šioje dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimo dalį dėl ANK 38 straipsnio 2 dalies taikymo ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirti galutinę subendrintą nuobaudą - 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams. Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.