- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- A15.-634-610/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00266-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Pažeidėjas
- M. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. 2019 m. sausio 28 d. apie 16 val. 40 min., Marijampolė, Mokolų, Vilkaviškio g., vairavo automobilį Audi A2, v/n (duomenys neskelbtini) ir nesilaikė kelio ženklo Nr. 507 "Eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimų, t. y. suko į dešinę pusę iš antros juostos, kuria leidžiama sukti į kairę prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui, dėl ko šio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti tam, kad užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą. Tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją. Taip pat nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėtų nurodymų, t. y. paprašius atidaryti automobilio dureles ar langą ir pateikti vairuotojo pažymėjimą, atsisakė tai daryli, bei nurodžius sulaukti policijos ekipažo, kad būtų įformintas administracinis nusižengimas, taip pat atsisakė tai daryti, numojo ranka ir nuvažiavo. Šiais savo veiksmais M. K. pažeidė KET 507 ir 101 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K. nurodė, kad su nusižengimais nesutinka. Sutinka tik su tuo, kad į Vilkaviškio gatvę įsuko į antrą juostą, nes pirma juosta buvo snieguota. Parodė, kad įvykio laiku važiavo iš Šaltinio gatvės į Mokolų gatvę ir tada įsuko į Vilkaviškio gatvę. Iš Mokolų gatvės pirmos juostos suko į Vilkaviškio gatvę, tai darė nestabdydamas, nes jau mirksėjo žalias šviesoforo signalas. Įsuko į antrą juostą, nes pirma juosta buvo nenuvalyta ir provėžuota, o antra juosta švari. Važiuojant antra juosta pravažiavus susikirtimą su kita gatve, pamatė, kad jam iš galo mirksi šviesomis automobilis ir signalizuoja garsiniu signalu. Jis pasižiūrėjo į spidometrą ar neviršija leistino greičio, tačiau pamatė, jog važiuoja 50 km/h, todėl pagalvojo gal jis trukdo tam automobiliui ir persirikiavo į pirmą eismo juostą. Tačiau tas automobilius jo nelenkė, todėl jis vėl sugrįžo į antrą kelio juostą, nes pirmoje tolėliau stovėjo automobiliai kelkraštyje. Tas automobilis toliau važiavo jam iš paskos ir signalizavo, junginėjo ilgas ir trumpas šviesas. Jis nesuprato kodėl tas automobilis taip daro. Pravažiavus Vokiečių, Ambrazevičiaus gatvių sankryžą, minėto automobilio vairuotojas aplenkė jo automobilį ir pradėjo stabdyti rodydamas posūkį į dešinę. Jis nusprendė automobilį apvažiuoti. Bandant tai padaryti, automobilis užblokavo visas eismo juostas. Tada jis grįžo į savo juostą, o minėtame automobilyje įsijungė avarinis signalas. Tada jis vėl bandė atlikti lenkimą, nes už jo jau darėsi automobilių grūstis, tačiau jam ir vėl neleido. Minėtas automobilis važiavo lėtai, įsijungęs avarinį signalą. Jis važiavo iš paskos. Ties įsukimu į kapinių gatvę automobilis sustojo, išlipo vairuotojas ir jis pamatė, kad vairuotojas yra policijos pareigūnas. Buvo su uniforma. Pareigūnas priėjo prie jo automobilio, jis užsirakino duris ir pravėrė šiek tiek langą. Tam pareigūnui pasakė, kad jei čia jį stabdė, tai atliko tikrai neteisėtai ir jis kreipsis į policiją dėl to. Tas pareigūnas jam nieko nesakė, išsitraukė telefoną ir pradėjo jį fotografuoti. Jis užsidengė veidą ir pasakė, kad nesutinka, kad jį fotografuotų. Tada jis paėmė telefoną ir pats padarė dvi nuotraukas. Pareigūnas savo telefone parodė surinktą numerį 112. Jis numojo ranka ir nuvažiavo į Vilkaviškį. Kitą dieną savo iniciatyva nuvažiavo į policijos komisariatą Kudirkos gatvėje ir papasakojo susiklosčiusią situaciją. Pareigūnas jo neprašė parodyti vairuotojo pažymėjimo.
Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad sausio mėnesio pabaigoje vykstant po darbo apie 17 val. namo kartu sus savo mažamete dukra, savo asmeniniu automobiliu dėvint tarnybinę uniformą, Mokolų gatvėje esančioje sankryžoje degė raudonas signalas, todėl prie sankryžos sustojo. Parodė posūkį į dešinę, pradėjus važiuoti, iš antros juostos pravažiavo automobilis Audi A2 ir užkirto jam kelią, todėl jis turėjo stabdyti, keisti važiavimo kryptį, jeigu būtų nestabdęs būtų atsitrenkęs į nurodytą automobilį. Minėtoje sankryžoje iš antros juostos galima sukti tik į kairę, be to, tuo metu degė raudonas šviesoforo signalas. Automobilis nuvažiavo Vilkaviškio gatve. Kadangi jis buvo uniformuotas, o vairuotojo elgesys sukėlė įtarimų, kad jis gali būti neblaivus, todėl nusprendė jį sustabdyti. Važiavo Vilkaviškio gatve paskui minėtą automobilį, spaudė garso signalą, mirksėjo šviesomis, taip pat atidarė langą ir mojo ranka, kad sustotų. Automobilis pasitraukė į pirma juostą Vilkaviškio gatvėje. Jis su savo automobiliu važiavo šalia, atidarė kitą langą, matėsi, kad jis su tarnybine uniforma, garsu šaukė, kad vairuotojas sustotų. Tačiau vairuotojas nestojo, važiavo toliau Vilkaviškio gatve. Tada kažkuriuo momentu jis aplenkė minėtą automobilį ir jau važiavo pirmas. Įsijungė avarinį signalą ir pradėjo lėtinti automobilį. Už kokių 300 metrų sustojo. Jis sustojo arčiau kelkraščio, o iš paskos sustojo ir minėtas automobilis. Priėjęs prisistatė, kad yra policijos pareigūnas ir paprašė pateikti dokumentus, tačiau asmuo sėdėjęs už vairo, tai daryti atsisakė. Su juo nebendravo. Tuomet jis iškvietė kitą ekipažą su tarnybiniu automobiliu. Nuėjo pažiūrėti automobilio valstybinių numerių, tačiau vairuotojas tuo momentu apvažiavo jo automobilį ir nuvažiavo link Vilkaviškio nesulaukęs pareigūnų.
Nustatytų faktinių aplinkybių ir M. K. kaltės, padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, patvirtinimui taip pat pateikta administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas ROIK:19099727141, kuriame nurodyta teisės pažeidimo esmė (b. l. 1-2), Polis ataskaitos duomenys, patvirtinantys pranešimo apie įvykį laiką, jo esmę (b.l. 5), M. K. paaiškinimai (b. l. 4;6), Marijampolės AVPK pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 8). Įvykio vietos sankryžos fotonuotrauka iš kurios matyti, kad prieš sankryžą stovi kelio ženklas iš antros juostos leidžiantis sukti tik į kairę (b.l. 9). Asmenį charakterizuoja išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 12-14).
Žemesnės instancijos teismas
ANK 420 str. 1 d., nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur. Minėto straipsnio 5 d., be kita ko, nustatyta, kad už šio straipsnio 1 d. numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir liudytoju apklaustas G. Š. pateikė skirtingas įvykio versijas.
Teismas šioje dalyje pažymi, kad dar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra suformuota praktika šiuo klausimu, jog kai bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūno, kuris, kol nekonstatuota priešingai, laikytinas nešališku asmeniu, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų ar abejonių, kurios turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Visų pirma teismas pažymi, kad asmenys nenurodė, kad egzistuoja asmeniniai tarpusavio santykiai, kurių pagrindu būtų galima manyti, jog G. Š. gali neteisingai interpretuoti ir perteikti jam žinomas aplinkybes. Be to, kaip matyti iš Polis duomenų(b.l. 5), iš karto, įvykio metu -16 val. 37 min., G. Š. kaip privatus asmuo informavo Marijampolės apskrities VPK (per BPC), kad automobilis Audi V.Nr GJP sankryžoje į dešinę suko iš antros juostos, kas yra draudžiama ir sudarė avarinę situaciją. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnas automobiliu važiavo po savo darbo valandų, kartu su savo mažamečiu vaiku, akivaizdu, kad paskui M. K. automobilį važiuoti ilgą atstumą, imtis veiksmų jį sustabdyti, pranešinėti apie įvykį bendrajam pagalbos centrui, nebuvo jokio pagrindo, išskyrus būtent G. Š. nurodytą ir logiškai paaiškinamą priežastį- betarpiškai užfiksuotą M. K. prieš tai padarytą nusižengimą. Teismas neturi pagrindo abejoti G. Š. parodymais, jais vadovaujasi.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad M. K. 2019 m. sausio 28 d. apie 16 val. 40 min., Marijampolė, Mokolų, Vilkaviškio g., vairavo automobilį Audi A2, v/n (duomenys neskelbtini) ir nesilaikė kelio ženklo Nr. 507 "Eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimų, t. y. suko į dešinę pusę iš antros juostos, kuria leidžiama sukti į kairę prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui, dėl ko šio automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti tam, kad užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą. Kaip nustatyta liudytojo G. Š. parodymais, M. K. pažeisdamas Kelių eismo taisykles į dešinę, į Vilkaviškio gatvę, suko iš antros juostos, sudarydamas kliūtį G. Š. vairuojamai transporto priemonei, ko pasėkoje šis buvo priverstas staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo. M. K. veiksmai atitinka požymius administracinių nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, teismas pažymi, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą, taip pat sulaikyti ir pristatyti į policijos patalpas asmenis, padariusius nusižengimą ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti (Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 25 straipsnis numato, kad pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui. Atlikdamas tarnybines pareigas, pareigūnas privalo prisistatyti. Kai pareigūnas neturi skiriamųjų ženklų (pareigūno tarnybinio ženklo ar yra be tarnybinės uniformos) arba kai asmuo reikalauja, pareigūnas privalo parodyti tarnybinį pažymėjimą. Šioje dalyje pažymėtina, kad policijos pareigūnas būdamas betarpiškas galimo nusižengimo stebėtojas, privalo vykdyti savo pareigas ir nedarbo laiku, tai yra būdamas su policijos pareigūno uniforma veikia ne kaip pašalinis asmuo, o statutinis valstybės tarnautojas. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K. nurodo, kad policijos pareigūnas vyko su savo nuosavu automobiliu ir jis negalėjo žinoti, kad yra stabdomas policijos pareigūno, pažymėtina, kad G. Š. nurodymas pateikti vairuotojo pažymėjimą, sulaukti kitų policijos pareigūnų, buvo duotas jau sustabdžius automobilį. Iš M. K. pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad reikalavimai pateikti policijos uniformą dėvinčio asmens, abejonių, kad tai policijos pareigūnas negalėjo kilti. Vertinant, kad prieš tai aptartais įrodymais nustatyta, jog M. K. buvo padaręs nusižengimą, G. Š. reikalavimai ir nurodymai teisėti, turėjo būti vykdomi, tačiau M. K. to nedarė.
Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nustatė, jog ir šio nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, požymius.
M. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą Pažymėtina, kad M. K. sistemingai baudžiamas dėl administracinių nusižengimų susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais(b.l.12-14).Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog M. K. skirtinos ANK 506 straipsnio 4 dalies, 420 straipsnio 1 dalies ir 417 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį atitinkančios piniginės baudos, kurios vadovaujantis ANK 38 straipsniu subendrintinos. Vadovaujantis ANK 520 straipsnio 5 dalimi skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 619 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
M. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) dydžio baudą.
M. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 Eur (šešiasdešimties eurų) dydžio baudą.
M. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu nuobaudas subendrinti ir paskirti M. K. galutinę subendrintą nuobaudą -210 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 19099727141. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės AVPK, M. K..