Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-10-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-69-332/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-17
Bylos Nr.
AN2-69-332/2017
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00630-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Pažeidėjas
V. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-69-332/2017Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00630-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 9.37.; 1.5.3.; 21.11.10. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017-08-21 nutarties, kuria V. J. skundas netenkintas ir paliktas galioti Klaipėdos teritorinės muitinės 2017-07-12 priimtas nutarimas.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2017-07-12 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 211 straipsnio 1 dalies 3 punkte, padarymą nubaustas 900 Eur bauda už tai, kad baigėsi muitinės nustatytas laikinojo prekių įvežimo perdirbti procedūros įvykdymo laikotarpis pagal muitinės deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-10-09). Nurodyta deklaracija įforminta pagal Klaipėdos teritorinės muitinės išduotą leidimą taikyti ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą/galutinį vartojimą Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-06-26). Nustatyta, jog remontuojant automobilius „Mercedes CLK 200“ ir „Hyundai Tuscon“, įvežtus pagal minėtą importo deklaraciją, susidarė antrinis (šalutinis) perdirbtasis produktas – 17 kg juodojo metalo laužo (atliekų), procedūros įvykdymo laikotarpis buvo nustatytas iki 2017-04-09. Iki nustatyto termino pabaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. J. nesikreipė į muitinę dėl laikotarpio pratęsimo, 17 kg juodojo metalo laužo (atliekų) liko nepateikta kitai muitinės procedūrai ar reeksportui įforminti. Pažeidimas nustatytas atliekant laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros kontrolę 2017-05-05. Tokiais veiksmais V. J. pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 257 straipsnio reikalavimus.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su jam Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2017-07-12 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtu baudos dydžiu ir prašydamas jį suamžinti, V. J. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. J. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2017-07-12 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir padaręs išvadą, kad V. J. paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, 2017-08-21 nutartimi V. J. skundo netenkino ir paliko galioti Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2017-07-12 priimtą nutarimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui V. J. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017-08-21 nutartį ir paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą.

Apeliaciniame skunde V. J. nurodo, kad jis nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo 2017-08-21 nutartimi, nes teismas tinkamai neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei kitų nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių. Pažymi, kad jis neneigia padaręs jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, tačiau mano, kad jam paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur – yra aiškiai per griežta, neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, neatitinka jo (pažeidėjo) pavojingumo. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas Lietuvos Respublikos ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kurių apylinkės teismas nepagrįstai nenustatė.

V. J. teigimu, jo padarytas pažeidimas yra formalus, nesant tyčios, todėl už šį pažeidimą jam paskirta neproporcinga nuobauda, t. y. formalaus pažeidimo sukeliamos ir gresiančios teisinės ir materialinės pasekmės neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Administracinė nuobauda jam paskirta už tai, jog jam pagal muitinės deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-10-09) baigėsi muitinės nustatytas laikinojo prekių įvežimo perdirbti procedūros įvykdymo laikotarpis. Nurodyta deklaracija įforminta pagal Klaipėdos teritorinės muitinės išduotą leidimą taikyti ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą/galutinį vartojimą Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-06-26). Remontuojant automobilius „Mercedes CLK 200“ ir „Hyundai Tuscon“, įvežtus pagal minėtą importo deklaraciją, susidarė antrinis (šalutinis) perdirbtasis produktas - 17 kg juodojo metalo laužo (atliekų) (prekių vertė 2,55 Eur), procedūros įvykdymo laikotarpis buvo nustatytas iki 2017-04-09. Byloje esanti 2017-07-10 PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo laužą 12A (20 01 40) (kiekis 0,017) už 2,55 Eur. Pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 2,55 Eur pajamų. Apeliantas nurodo, kad bauda jam skirta už tai, jog susidarius antriniam (šalutiniam) perdirbtam produktui - 17 kg juodojo metalo laužo atliekoms, laiku iki muitinės nustatyto procedūros įvykdymo laikotarpio pabaigos pagal importo deklaraciją jis nesikreipė į muitinę dėl laikotarpio pratęsimo ir 17 kg juodojo metalo laužo (atliekų) liko nepateikta kitai muitinės procedūrai ar reeksportui įforminti.

Apeliantas skunde pažymi, kad, apytiksliai paskaičiavus, dėl laiku neįforminto 17 kg juodojo metalo laužo (atliekų) už 2,55 Eur valstybei būtų kilusi žala apie 1 Eur. Tačiau nepratęsdamas muitinės procedūros termino jis jokios naudos nesiekė ir jos negavo, visuomenei ar valstybei jokie nuostoliai nėra padaryti. Jo padarytas pažeidimas formalus, savo pobūdžiu nėra šiurkštus, padarytas per klaidą, netyčia, ir jis visiškai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl mano, kad už šį administracinį nusižengimą jam paskirta 900 Eur bauda yra neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Be to, nustačius pažeidimą, jis jį ištaisė (2017-07-10). Anksčiau už analogišką pažeidimą jis nebuvo baustas. Apelianto nuomone, visų šių nurodytų aplinkybių apylinkės teismas visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė.

V. J. taip pat nurodo, kad jis turi šeimą – žmoną ir du mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko vienas. Pažeidimo padarymo laikotarpiu jis buvo vaiko priežiūros atostogose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje dirbo apie dvi valandas per dieną, siekdamas išlaikyti įmonės veiklą. Jo gaunamos pajamos nėra didelės ir tai patvirtina pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2017-07-19 pažyma. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į jo padaryto pažeidimo pobūdį, jo turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vertinant teisingumo, protingumo kriterijus, pripažintina, kad Lietuvos Respublikos ANK 211 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos net ir minimalaus dydžio piniginės baudos taikymas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga savo pasekmėmis ir suvaržymais bei aiškiai per griežta poveikio priemonė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, ji turėtų būti švelninama, paskiriant jam 100 Eur baudą.

Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliotas atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2017-08-21 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo jo keisti.

V. J. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (Lietuvos Respublikos ANK 652 straipsnis). Apeliaciniu skundu V. J. neginčija byloje nustatytų faktinių administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir jo kvalifikacijos. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas, pažeidėjo V. J. administracinis nusižengimas pagrįstai ir teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ANK 211 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas V. J. už administracinį nusižengimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl Šiaulių apygardos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Lietuvos Respublikos ANK 211 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas, tai yra laikinojo prekių (daiktų) įvežimo (įskaitant jų įvežimą perdirbti) arba laikinojo prekių išvežimo perdirbti nustatytos tvarkos nesilaikymas, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2017-07-12 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. už Lietuvos Respublikos ANK 211 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta minimali jo padaryto nusižengimo sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. J. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, todėl jam paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. J. prašo, taikant Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 211 straipsnio 1 dalies 3 punkte, skirti jam 100 eurų baudą.

Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-11/2014 ir kt.). Taigi teismų praktika įtvirtina, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalyje straipsnio nuostatos.

Kaip matyti iš pažymos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), V. J. praeityje nebuvo baustas už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos ANK 211 straipsnio nuostatas. Tai duoda pagrindą laikyti, kad šis administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Kaip matyti iš V. J. parodymų apylinkės teisme, jis nurodė, kad iki nustatyto termino pabaigos jis nesikreipė į muitinę dėl laikotarpio pratęsimo ir 17 kg juodojo metalo laužo (atliekų) liko nepateikta kitai muitinės procedūrai ar reeksportui įforminti dėl didelio darbo krūvio ir šeiminių aplinkybių ir ši jo versija, t. y. kad Lietuvos Respublikos ANK 211 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas ne tyčia, siekiant pažeisti teisės aktų reikalavimus, byloje nėra paneigta. Taip pat pažymėtina, kad V. J. veiksmais reali žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta, nes byloje esanti 2017-07-10 PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (9 b. l.) patvirtina, jog pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors ir praleidus nustatytą terminą, tačiau pardavė 17 kg juodojo metalo laužo (atliekų) UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, įvertinęs V. J. padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (vedęs, su sutuoktine augina du mažamečius vaikus (17, 18 b. l.), šeimą išlaiko vienas, yra dirbantis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą), tai, kad V. J. dėl Lietuvos Respublikos ANK 211 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto administracinio nusižengimo padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ir tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad V. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad V. J. gaunamos pajamos nėra didelės (13-16 b. l.), bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog V. J. institucijos skirta ir apylinkės teismo palikta galioti, nors ir minimali jo padaryto nusižengimo sankcijoje numatyta nuobauda – 900 Eur bauda, yra per griežta ir neproporcinga. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. J. už administracinį nusižengimą paskyrus švelnesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos ANK 211 straipsnio 1 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta minimali nuobauda, t. y. V. J., taikant Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, sumažinus jam skirtos nuobaudos dydį iki 100 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia administracinė nuobauda atitinka individualios atsakomybės principą ir turės auklėjamąjį poveikį.

Apeliaciniame skunde V. J. nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. (gim. 1985 m.) nėra asmuo sulaukęs 65 metų amžiaus, be to, bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. J. būtų nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad byloje pagrįstai nebuvo nustatyta dar viena V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017-08-21 nutartį ir Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2017-07-12 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti ir V. J. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto nusižengimo padarymą, taikant Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirtą baudą sumažinti iki 100 Eur.

Kitas nutarties ir nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis