- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-17
- Bylos Nr.
- 2S-292-102/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-00619-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė, Romualdas Januška
- Ieškovas
- S. K., S., S. K. Panevėžio
- Atsakovas
- UAB „Mototecha“
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties, kuria byla sustabdyta, civilinėje byloje Nr. 2-1513-837/2011 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovei UAB „Mototecha“ dėl servituto nustatymo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Ieškovė S. K. Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydama nustatyti servitutą jai ir atsakovei UAB „Mototecha“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Degonių k., Panevėžio r., naudotis ieškovei pravažiavimo keliu bei priėjimo takais prie gyvenamojo namo dalies, ūkinių pastatų bei kitų kiemo inžinerinių statinių.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 18 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-1513-837/2011 sustabdė iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-32-400/2011. Teismas konstatavo, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-32-400/2011 tarp tų pačių šalių pagal ieškovės S. K. ieškinį dėl bendrąja daline nuosavybe valdomo nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės UAB „Mototecha“ priešieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrąja daline nuosavybe valdomo nekilnojamojo turto. Pagal CPK 163 str. 3 p. teismas privalo sustabdyti bylą kai negalima nagrinėti tos bylos iki kol bus išnagrinėta kita byla, nagrinėjama civiline, administracine ar baudžiamąja tvarka. Esant šioms aplinkybėms, civilinė byla stabdytina iki kol įsiteisės teismo sprendimas teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-32-400/2011.
Šalies argumentai
Ieškovė S. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį. Nurodo, kad teismas, priimdamas šią nutartį rašytinio proceso tvarka, pažeidė CPK 163 str. Teismas rašytinio proceso tvarka gali išspręsti bylos sustabdymo klausimą, nekviesdamas šalių, tik tuo atveju, kai yra priimta nutartis dėl bylos pasirengimo bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu. Kitu atveju, bylos sustabdymo klausimas turi būti išspręstas parengiamojo teismo posėdžio metu. Teismas, priimdamas nutartį dėl bylos sustabdymo atėmė iš jos teisę pasisakyti dėl šio atsakovo prašymo. Pirmiausia turėtų būti išspręstas ieškinys dėl servituto nustatymo, o tik po to – dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tik nustačius servitutą ir suteikus galimybę jai patekti į jai priklausančią nuosavybės dalį, galima nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-32-400/2011. Sustabdžius bylos nagrinėjimą, ji negali nekliudomai naudotis jai priklausančiu turtu, tinkamai įgyvendinti ir apginti savo kaip nekilnojamojo turto savininkės teisių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas (CPK 337 str. 3 p.).
CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytas bylos sustabdymo pagrindas grindžiamas tuo, kad teismas negali išnagrinėti jo žinioje esančios bylos, kol bus išspręsta kita byla civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Sustabdyti bylą šiuo pagrindu galima tik tada, kai kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Būtinumą sustabdyti bylą lemia tiek faktų prejudicinė reikšmė ir įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, tiek kiti įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galios aspektai (CPK 182 str. 2 p.). Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK 2, 7, kiti straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas privalomajam bylos sustabdymui.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-942/2000, Nr. 3K-7-248/2002, Nr. 3K-3-238/2006, Nr. 3K-3-261/2007 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.
Pagal 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., CPK 2, 7, 72 str. civilinio proceso tikslai – kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti. Pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų bei Konvencijos 6 straipsnio reikalavimų, bet ir yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2008).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu, tenkindamas atsakovės prašymą, sustabdė civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu servituto nustatymo iki kol Panevėžio miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-32-400/2011 tarp tų pačių šalių pagal ieškovės S. K. ieškinį dėl bendrąja daline nuosavybe valdomo nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės UAB „Mototecha“ priešieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrąja daline nuosavybe valdomo nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad procesinis sprendimas dėl sustabdymo neužtikrina proceso operatyvumo. Civilinėje byloje Nr. 2-32-400/2011 šalys prašo atidalinti bendrąja daline nuosavybe valdomą nekilnojamąjį turtą, nustatyti jo naudojimosi tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir civilinės bylos, dėl kurios sustabdyta nagrinėjama byla, yra prejudicinis ryšys, to iš esmės neginčija ir šalys. Teismo pareiga rūpintis kuo greitesniu teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimu įpareigojo teismą būti aktyviam ir spręsti, ar grėsmės, kylančios atskirai nagrinėjant aptariamas bylas, negali būti pašalintos taikant kitus, priimtinesnius nei bylos sustabdymas, civilinio proceso teisės institutus. Todėl šiuo atveju, siekiant greitesnio ginčo išsprendimo, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti klausimą dėl tikslingumo šias abi bylas sujungti ir išspręsti kartu. Bylų sujungimas leistų greičiau išnagrinėti ginčą, nes, skirtingai nei bylos sustabdymo atveju, nereikėtų laukti vieno proceso pabaigos, kad galėtų būti tęsiamas kitas procesas. Sujungus bylas būtų pasiekti tie patys tikslai, kaip ir vieną bylų sustabdžius, būtų užkirstas kelias proceso vilkinimui, atsirastų galimybė greičiau atstatyti teisingumą tarp šalių. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad abejose susijusiose bylose nagrinėjimas iš esmės dar nepradėtas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad paminėtų bylų aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas pirmiausia spręsti klausimą dėl šių bylų sujungimo, o ne vieną jų stabdyti. Be to nutartis dėl bylos sustabdymo turi būti motyvuota. Joje turi būti nurodyti teismo argumentai, kuriais remiantis teismas padarė išvadas, kad šios bylos negalima išnagrinėti, kol įsiteisės sprendimas kitoje byloje ( CPK 291 str. 1 d. 5 p. ). Tačiau skundžiamoje nutartyje jokių bylos sustabdymo motyvų nėra. Nutartyje tik paminėti atsakovo atsiliepime į ieškinį pareikšto prašymo bylą sustabdyti argumentai. Kadangi nutartis yra be motyvų, tai sudaro absoliutų jos negaliojimo pagrindą ( CPK 329 str. 2 d. 4 p. ). Todėl skundžiama nutartis panaikinama, o bylos sustabdymo tikslingumo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo ( CPK 327 str. 1 d. 1 p., 338 str. ).
Rezoliucinė dalis
nutar ė:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį ir perduoti prašymo dėl bylos sustabdymo klausimą Panevėžio miesto apylinkės teismui spręsti iš naujo.