Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.6.; 1.1.6.7.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.13.; 2.1.16.2.12.; 2.3.2.1.1.; 2.3.2.2.8.; 2.3.2.2.10.; 2.3.4.12.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.3.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.; 2.3.4.7.1.; 2.3.4.7.2.; 2.23.4.12.; 2.3.4.13.; 2.3.4.14.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3. 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.7.; 2.12.1.4., 2.12.1.5.; 2.12.1.8.

2017 m. spalio 18 d.

kaltinamajam P. V. ir liudytojai, galimai laiduotojai, jo žmonai E. V. bei jo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kupiškio r., Skapiškio mst., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Aleksandrijos k., Kupiškio sen., Kupiškio r., vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles (toliau-KET), nes vairavo tokią priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent jis:

2017-06-15, apie 18.15 val., Vilniaus r., Kalino k., Kalino g., pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų KET 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį ,,R. E.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,16% promilės etilo alkoholio), (b.l. 25).

K. P. V. (toliau-kaltinamasis) kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-06-15 būdamas namie išgėręs vienas apie 4 butelius alaus, po ko norėjo dar išgerti alkoholinių gėrimų. Pradėjo ieškoti vairuotojo, kuris galėtų nuvežti iki parduotuvės, tačiau paskambinus kaimynui, šis pranešė, kad negali nuvežti. Prie mano namų stovėjo jam priklausantis automobilis „R. E.". Jis išgėręs neapgalvotai atsisėdo prie minėto automobilio vairo ir vyko iki parduotuvės, kuri nuo jo namų yra maždaug 2-3 kilometrų atstumu. V. K. k., Vilniaus r., vairuodamas minėtą automobilį nulaužė savo automobilio kairės pusės veidrodėlį, užkabino už medžio šakos. Tada nusprendė sustoti ir norėjo sutvarkyti veidrodėlį ir tuo metu privažiavo policijos pareigūnai. Jis iškart prisipažino jiems, kad išgėręs alkoholio. Patikrinus alkotesteriu jo blaivumą, pripūtė į alkotesterį virš 2,00 promilių. Jį nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti.. Dėl įvykio kaltę pripažįsta pilnai ir labai gailisi. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduoja sutiko būti jo žmona, ji jam daro teigiamą įtaką (b.l. 31, 45, 80-85).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kiti proceso dalyviai. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Be kaltinamojo visiško kaltės prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

liudytojo R. F. (R. F.) tarnybiniu pranešimu (b. l. 7) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. birželio 15 d. dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu S. J. iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo gavo pranešimą, kad link Kalino kaimo važiuoja automobilis ,,Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Atvykus į Kalino kaimą, Kalino g., rado automobilį, vairuotojas jau buvo išlipęs. Šalia buvo pranešėja J. G., kuri nurodė, kad minėtą automobilį vairavo šalia jos stovintis vyras. Vėliau buvo nustatyta, kad automobilį ,,R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo P. V.. Bendraujant su vairuotoju jautėsi, kad iš jo burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas, o paklausus vairuotojo ar jis vartojo alkoholį, P. V. prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus prieš valandą. P. V. buvo pasiūlyta alkoholio matuoklio ,,Drager" pagalba nustatyti girtumo laipsnį, jis geranoriškai sutiko. Alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,24 promilių girtumas. P. V. buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti. Vairuotojas savanoriškai pateikė kraują tyrimui (b. l. 9).

Liudytojos J. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. birželio 15 d. apie 18.00 val., važiavo iš namų automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Staigiai prieš ją išsuko automobilis „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su nulaužtu veidrodėliu. Ji pradėjo jį sekti kuris važiavo vingiuodamas, todėl pagalvojo, kad minėto automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Iškart paskambino Nr. 112 pranešdama apie įvykį. Keletą kartų minėtas vairuotojas išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą, vos nepadarė eismo įvykio. A. R. Espace vairuotojui sustojus ir vairuotojui išlipus, ji privažiavo ir sustojo atokiau. Akivaizdžiai matė, kad vairuotojas buvo neblaivus, nes vos stovėjo ant kojų (b. l 15).

VĮ „Regitra“ duomenimis, kad lengvojo automobilio ,,R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra P. V. (b. l. 17).

VšĮ „Emprekis“ raštu, kuriame nurodoma, kad automobilio R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 2780 eurų su PVM (b. l. 18).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0443 rodmenimis, kuriais nustatyta, kad 2017-06-15 18.15 val., P. V. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 2,24 promilės (b. l. 23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5904/2017(01), kuria nustatyta, kad P. V. kraujyje, paimtame 2017-06-15 19.15 val., mažiausia etilo alkoholio koncentracija yra 2,16 promilės etilo alkoholio (b. l. 41).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 6, 11, 19-22, 42).

Dėl veikos kvalifikavimo

Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad P. V. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonė būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. P. V. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų R. F. ir J. G. parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes P. V. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nustatomos visos šios sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas pažymi, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę, bet ne pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Sprendimo motyvai privalo būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). E. V., nors gal ir nėra autoritetas kaltinamajam, bet atsižvelgiant į tai, kad ji neteista, nebausta administracine tvarka, legaliai dirbanti medicinos įstaigoje medike ir kaip kaltinamojo žmona kuri kartu santuokoje beveik 2 metus, kaltinamąjį pažįsta iš vaikystės, galėjo būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir BK 40 straipsnio prasmė laiduotoja. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad P. V. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę dėl jo padarymo ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas patvirtina, jog šiuo atveju yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Jau buvo minėta, kad ketvirta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant BK 40 straipsnio 2 dalies visoms 4 punktuose numatytoms sąlygoms atsiranda teismo teisė spręsti asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas, vertindamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pažymi, kad iki nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis, 6 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe vieną kartą 2011-07-05 Kupiškio r. apylinkės teismo nutarimu 2800 Lt (811 Eur) bauda ir 34 mėnesių (2 metų 10 mėnesių) atėmimu teisės vairuoti transporto priemones už administracinio teisės pažeidimą-transporto priemonės vairavimą esant sunkiam girtumo laipsniui-numatytą administracinio teisės pažeidimo kodekso 124 straipsnio 4 dalyje, kita dalis šių teisės pažeidimų susijusi su nustatyto transporto priemonių vairavimo greičio viršijimu, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą ir turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą- 2017-04-11 sumokėtą 60 Eur baudą už administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį (b. l. 56-58). Taip pat teismas pažymi, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės neblaivumas, kėlė realia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ir sveikatai. Nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, kad P. V. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis ir pagal formuojamą teismų praktiką nėra teisinio pagrindo manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymo ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis negali būti BK 40 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, įvertina teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 61 straipsnio 4 dalies). Teismas įvertina P. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių nustatyta, kad P. V. praeityje neteistas, bedarbis, neįgalus, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis gydėsi priklausomybės ligų centre ir psichiatrijos gydymo įstaigose. Teismo nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad kaltinamasis turėtų lėšų ar turto iš kurių sumokėtų baudą Nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta pati švelnesnė bausmė – bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bauda BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu ir jos dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo socialinę ir finansinę padėtį nustatomas mažesnis negu prašo prokurorė ir jos mokėjimas išdėstytinas per atitinkamą laiką.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir sąmoningai pažeidinėja KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir termino nustatymo kaltinamajam įvertina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką kuri kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui padarė pirmą kartą bei naudodamasis šia teise kai automobilį jis, vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis bei ankščiau administracine tvarka vieną kartą baustas už transporto priemonių vairavimą esant sunkiam girtumo laipsniui. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir kilusios pasekmės sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 metų 2 mėnesių terminui naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. P. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę, be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje konfiskuotiną turtą netikslinga konfiskuoti kai jis buvo paslėptas, suvartotas ar priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių. Automobilis nėra paslėptas, nuosavybės teise priklauso kaltinamajam P. V. ir saugomas jam žinomoje vietoje. Byloje negauta įrodymų, kad automobilio negalima konfiskuoti dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, jo negalima konfiskuoti, kadangi kaltinamajam ir galimai laiduotojai E. V. kaip jie teigia, automobilis reikalingas važiuoti iš Vilniaus į Kupiškes prižiūrėti kaltinamojo ligotą motiną (b. l. 17, 81-83), todėl transporto priemonė, įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuotina.

BK 42, 68, 71, 72 straipsnių redakcija nenumato teisinės galimybės, kaip prašo kaltinamojo advokatas kaltinamajam kartu su bausme vietoje baudžiamojo poveikio priemonės-uždraudimo vairuoti transporto priemones skirti kitą baudžiamojo poveikio priemoinę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (b.l. 46-65, 69-71, 74-85).

Kardomoji priemonė –dokumentų paėmimas (b.l. 26-27) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paskirta kardomoji priemonė panaikintina, dokumentas - vairuotojo pažymėjimas Nr. 00395989, saugomas byloje, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“ (voke prie bylos viršelio).

Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas automobiliui iki 2017-12-15 paskirtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2017-06-21 nutarimu ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus protokolu ir turto apyrašu paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl paskirto turto konfiskavimo ir apie tai praneština Valstybės įmonei Registrų centras (Valstybės įmonės Registrų centras pranešimas 2017-06-21 Nr. TA2-17-077242), (b.l. 33-38).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių) MGL, t. y. 1694,7 eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. V. nuosprendžiu paskirtą baudą sumažinti 1/3 dalimi, t. y. iki 30 (trisdešimties) MGL, t. y. 1129,8 eurų dydžio ir sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti P. V. priklausantį ir jam žinomoje vietoje saugomą automobilį ,,R. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu skirti P. V. baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 2 (dvejus) mėnesius.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą - P. V. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00395989 perduoti Lietuvos Respublikoje teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai - VĮ ,,Regitra‘‘.

Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „R. E.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą iki 2017-12-15 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2017-06-21 nutarimu ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus protokolu bei turto apyrašu palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl paskirto turto konfiskavimo ir apie tai pranešti Valstybės įmonei Registrų centras (Valstybės įmonės Registrų centras pranešimas 2017-06-21 Nr. TA2-17-077242).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.