Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. K. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21305-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. spalio 14 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21305-2024, M. K. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 55 Eur bauda, dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. 19.00 val., priėjęs prie namo adresu (duomenys neskelbtini), nuo namo sienos nuėmė vaizdo stebėjimo kamerą ir ją sugadino, taip padarydamas pareiškėjai 130 Eur turtinę žalą.

2024 m. spalio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2024 m. spalio 23 d. M. K. skundas dėl Institucijos 2024 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21305-2024, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21305-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini), ir administracinę bylą nutraukti, nesant ANK 115 straipsnio numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

Pateiktame skunde nurodoma, kad Pareiškėjas pripažįsta sugadinęs nukentėjusiosios turtą, dėl to gailisi ir jau yra atlyginęs nukentėjusiajai nuostolius, tačiau pabrėžia, kad ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo nepadarė ir nutarime numatytą 55 Eur baudą mokėti atsisako. Pareiškėjas nurodo, kad jo atlikti veiksmai neatitinka ANK 155 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymių ir aptariama veika jam nepagrįstai inkriminuojama.

Šiuo atveju Pareiškėjui, kaip už padarytą žalą atsakingam asmeniui, buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, užfiksuojant ANK 115 straipsnio pažeidimą, t. y. Pareiškėjas pripažįstamas tyčia sugadinęs arba sunaikinęs svetimą turtą, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

2024 m. spalio 10 d. Pareiškėjas reaguodamas į 2024 m. rugsėjo 27 d. jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą, pateikė papildomą paaiškinimą (Priedas Nr. 2), kuriame detalizavo įvykio aplinkybes ir paaiškino, kad šiuo atveju Pareiškėjui ANK 115 straipsnio taikymas yra nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio mėnesį pastebėjo ant gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), sienos įmontuotą objektą, panašų į vaizdo stebėjimo kamerą. Siekdamas įsitikinti, ar matomas objektas yra tikrai vaizdo stebėjimo kamera ar tik jos imitacija, Pareiškėjas bandė objektą saugiai atsukti ir tokiu būdu detaliai apžiūrėti. Šio proceso metu aptariamo objekto laikiklis netikėtai nulūžo. Pareiškėjas nežinodamas objekto savininko, tačiau įtardamas, kad kamera priklauso nukentėjusiajai ir jos sutuoktiniui, nusprendė pasiteirauti pastarųjų apie aptariamą objektą ir, jeigu objektas priklauso jiems, susitarti su nukentėjusiąją ir jos sutuoktiniu dėl nuostolių atlyginimo bei objekto grąžinimo ir tokiu būdu išvengti ginčo sprendimo teismine tvarka. Visgi, vietoj taikaus situacijos sprendimo būdo, su Pareiškėju telefonu susisiekė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato atstovė ir pranešė, kad jo atžvilgiu gautas nukentėjusiosios pareiškimas dėl tyčinio vaizdo stebėjimo kameros sugadinimo.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismu praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas: b) objektyvioji pusė: c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jei bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-293-1035/2024).

Atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes, nurodoma, kad, priešingai nei teigia nukentėjusioji, Pareiškėjas neturėjo tikslo ir motyvo sugadinti aptariamos vaizdo stebėjimo kameros. Kaip ir minėta anksčiau, Pareiškėjas siekė nustatyti, ar vaizdo stebėjimo kamera yra tikra ar imitacinė ir, esant poreikiui, pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – VDAI) apie dar vieną užfiksuotą pažeidimą. Tokiu būdu Pareiškėjas siekė prisidėti prie VDAI atliekamo tyrimo dėl nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio neteisėto privataus gyvenimo duomenų rinkimo ir filmavimo. Akivaizdu, kad tyčinis nukentėjusiosios vaizdo stebėjimo kameros gadinimas Pareiškėjui yra nenaudingas, atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio atžvilgiu inicijavo aptariamą VDAI tyrimą dėl neteisėto asmens duomenų kaupimo ir yra suinteresuotas prisidėti prie įrodymų rinkimo, o ne jų gadinimo. Be to, Pareiškėjo veiksmai – kreipimąsis į VDAI dėl nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio atliekamos neteisėtos veiklos – patviritina, kad Pareiškėjas aiškiai supranta, jog nesutarimai yra sprendžiami kompetentingų institucijų pagalba, o ne atliekant drastiškus veiksmus, tokius kaip savavalis vaizdo stebėjimo kameros sugadinimas.

Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8- 895/2020).

Įstatyme įtvirtintas visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo principas teismų praktikoje plėtojamas nurodant, kad teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi ir nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo (ne)suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-406-492/2024).

Dėl Pareiškėjo inicijuoto VDAI atliekamo tyrimo (dėl neteisėto vaizdo stebėjimo duomenų rinkimo) nukentėjusiosioji ir jos sutuoktinis tendencingai siekia pakenkti Pareiškėjui. Dėl šios priežasties vaizdo stebėjimo kameros savininkė kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nors turėjo galimybę išsiaiškinti situaciją taikiais būdais. Tuo tarpu Pareiškėjas bandė su kaimynais susitarti ir atlyginti netyčia sukeltą žalą ir tokiu būdu išvengti pareigūnų įsikišimo, tačiau, nespėjus sutikti nukentėjusiosios, netrukus po įvykio su Pareiškėju susisiekė teisėsaugos institucijos dėl nukentėjusiosios pateikto pareiškimo. Papildomai nurodoma, kad nukentėjusiosioji su sutuoktiniu, po Pareiškėjo kreipimosi į VDAI, nuolat bando provokuoti Pareiškėją, t. y. neturėdami sutikimo slapta filmuoja ir įrašinėja pokalbius, teikia skundus įvairioms teisėsaugos institucijoms dėl Pareiškėjo tariamai nusikalstamo elgesio. Visi šie veiksmai yra nukreipti prieš Pareiškėją – kenkiant jam ir jo šeimai – dėl kreipimosi į VDAI dėl nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio neteisėto asmens duomenų rinkimo. Vertinant ANK 115 straipsnio taikymo Pareiškėjui pagrįstumą, svarbu atsižvelgti ne vien į tiesioginius Pareiškėjo atliktus veiksmus, tačiau ir į papildomas nagrinėjamai situacijai aktualias aplinkybes tokias kaip nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio kerštingi motyvai.

Pareiškėjas, žinodamas, kad aptariama vaizdo stebėjimo kamera pripažintina tinkamu įrodymu VDAI atliekamo tyrimo dar vienam pažeidimui užfiksuoti, saugiai bandė ją apžiūrėti. Pareiškėjas buvo suinteresuotas įrodymo išsaugojimu ir šis faktas patvirtina, kad buvo imtasi visų atsargumo priemonių apžiūros metu, todėl Pareiškėjas negalėjo tikėtis, kad vaizdo stebėjimo kameros laikiklis netikėtai nulūš. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad Pareiškėjo veiksmai neatitinka ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, kadangi jo veiksmuose nėra privalomo aptariamos veikos elemento – tyčios.

Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, Institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos LR ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

ANK 618 straipsnis reglamentuoja ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį. Atkreipiamas teismo dėmesys, kad administracinio nusižengimo byloje esantis nutarimas yra išsamus, jame išdėstytos ir motyvuotai įvertintos tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos įvykio aplinkybės, byloje yra pilnai ištirtos ir įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Institucijos nuomone, Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra pilnai įrodytas byloje esančiais duomenimis ir turi būti vertinamas kaip nusižengimas, numatytas ANK 115 straipsnio 1 dalyje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 25-ANR_P-986-2024 Pareiškėjui M. K. dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme, Pareiškėjas priėjęs prie (duomenys neskelbtini) namo, nuo namo sienos nuėmė vaizdo stebėjimo kamerą ir ją sugadino. Pareiškėjai padaryta 130 Eur turtinė žala. Tuo savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog iki bylos nagrinėjimo, t. y. 2024 m. spalio 8 d. Pareiškėjas atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas bylos nagrinėjimo metu 2024 m. spalio 14 d. objektyviai ir išsamiai išsiaiškinęs bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir 2024 m. spalio 14 d. priėmė nutarimą 20-ANR_N-21305-2024, kuriuo Pareiškėjui buvo paskirta 55 eurų bauda. Nukentėjusiajai padaryta turtinė žala atlyginta, todėl klausimas dėl žalos atlyginimo nebuvo spręstas.

Vertinant teisinį reguliavimą būtina pažymėti, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Administraciniam nusižengimui būdingi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė, kurie visi reikalingi nustatant nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Sprendžiant asmens kaltės pagal ANK 115 straipsnį klausimą, būtina nustatyti objektyviuosius požymius, t. y. svetimo turto sunaikinimo ir sugadinimo faktą ir, kad dėl to asmuo patyrė žalą, neviršijančią trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip pat būtina nustatyti ir subjektyviosios nusižengimo pusės požymį, t. y. asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, tyčią sunaikinti ar sugadinti turtą. Vienas iš būtinųjų subjektyviųjų administracinių nusižengimų sudėties požymių yra asmens kaltė. ANK 115 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tačiau atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Nagrinėjamu atveju Institucijos nuomone, Pareiškėjo kaltė yra pilnai įrodyta byloje surinktais ir nutarimo priėmimo metu ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios pareiškimu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, Pareiškėjo ir nukentėjusiosios paaiškinimais, vaizdo įrašais ir kitais byloje esančiais duomenimis bei jų visuma. Pažymėtina, jog priešingai nei Pareiškėjas teigia savo skunde, jo veiksmuose yra tyčios. Pareiškėjas nurodo, jog jis neturėjo tikslo sugadinti svetimą turtą, o tai padarė netyčia. Nurodo, jog norėjo tik apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerą ar ji yra tikra ar muliažas. Institucija mano, jog asmens pateikta įvykio versija turėtų būti vertinama tik kaip asmes gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Akivaizdu, jog jeigu asmuo ir būtų norėjas tik įsitikinti ar tai tikra kamera ar muliažas jam tikrai nereikėjo jos nuiminėti nuo namo sienos. Jis galėjo ją apžiūrėti ir jos neliesdamas, tačiau kaip matyti ir girdėti iš vaizdo įrašo, asmuo užlipa kopėčiomis ir vaizdo kamerą nulupa nuo sienos. Institucija mano, kad tokie Pareiškėjo veiksmai pilnai atitinka tyčinio svetimo turto sugadinimo apibrėžimą bei atitinka administracinį nusižengimą numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos manymu, pareigūnas tinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsajas, ANK 569 straipsnio reikalavimų nepažeidė ir pagrįstai nustatė, kad M. K. veiksmuose yra ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Vien tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su procesiniuose sprendimuose padarytomis išvadomis, nes jos neatitinka jo interesų, savaime nesuponuoja šio procesinio sprendimo neteisėtumo ir nereiškia, kad jis naikintinas.

Pareiškėjas M. K. ir jo atstovas advokatas Gilbertas Kinderavičius teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą jame nurodytais motyvais.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. spalio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21305-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini), M. K. už ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 55 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad M. K. 2024 m. rugpjūčio 13 d. 19.00 val., priėjęs prie namo adresu (duomenys neskelbtini), nuo namo sienos nuėmė vaizdo stebėjimo kamerą ir ją sugadino, taip padarydamas pareiškėjai 130 Eur turtinę žalą.

ANK 115 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už tyčinį svetimo turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimą ar sugadinimą. Asmuo, padaręs ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 50 Eur iki 750 Eur.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagos, Pareiškėjas pagal ANK 115 straipsnį nubaustas už tai, kad nuo namo sienos nuėmė vaizdo stebėjimo kamerą ir ją sugadino, taip padarydamas nukentėjusiajai 130 Eur turtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad siekdamas įsitikinti, ar ant sienos įmontuotas objektas, panašus į vaizdo stebėjimo kamerą, yra tikrai vaizdo stebėjimo kamera ar tik jos imitacija, bandė objektą saugiai atsukti ir tokiu būdu detaliai apžiūrėti, tačiau šio proceso metu aptariamo objekto laikiklis netikėtai nulūžo. Pareiškėjas akcentuoja, kad neturėjo tikslo ir motyvo sugadinti vaizdo stebėjimo kameros, o tik nustačius ar kamera yra tikra apie tai pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kad būtų užfiksuotas dar vienas nusižengimas. Tačiau nagrinėjamu atveju, pareiškėjo M. K. pozicijai prieštarauja administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys. Teismas pažymi, kad svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai naikina ar gadina svetimą turtą, numato, kad dėl to turtas visiškai ar iš dalies neteks savo vertės ar vartojamosios vertės, ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia) arba, kad ir šių padarinių nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti (netiesioginė tyčia). Teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, įrodymų vertinimo aspektu sprendžia, kad M. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodyta Institucijos surinktais įrodymais, o įvykio aplinkybės užfiksuotos vaizdo įrašuose. Nors Pareiškėjas skunde nurodo, jog siekė tik apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerą ir įsitikinti jos tikrumu, tačiau byloje esantis vaizdo įrašas patvirtinta, jog asmuo užlipa kopėčiomis ir vaizdo kamerą nulupa nuo sienos. Akivaizdu, jog asmuo siekdamas tik apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerą, tą galėjo padaryti ir jos neliesdamas bei nebandydamas jos nuimti. Tuo remiantis teismas daro išvadą, kad Pareiškėjo skunde nurodyta versija, jog jis neturėjo tikslo ir motyvo sugadinti vaizdo stebėjimo kameros, vertintina kritiškai, kaip asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės. Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimu M. K. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-21305-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini), ir administracinę bylą nutraukti, nėra pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistu, o M. K. skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo M. K. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-21305-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.