Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-07-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-123-300/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-10
Bylos Nr.
AN2-123-300/2019
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00083-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-123-300/2019Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00083-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 16.9.7.1; 16.9.10; 21.11.10; 21.11.11. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pripažintas kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 600 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu nuobaudos subendrintos ir A. K. paskirta galutinė nuobauda – 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. kovo 10 d. 22.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas iš kiemo atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą ir dekoracijas ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Jis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadinta gyvenamojo namo tvora ir dekoracijos, padaryta 80 Eur turtinė žala. Šiais savo veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ? KET) 9, 219.1, 220 ir 221 punktus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. prašo pakeisti apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo dalį, kurie jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, vietoj jos paskirti baudą arba išvis neskirti poveikio priemonės.

2.1. Skunde nurodoma, kad teismas iš esmės teisingai nustatė įvykio aplinkybes, tačiau netinkamai kvalifikavo jo veiksmus. Pripažįsta, kad ieškodamas savo draugės brolio įvažiavo ne į tą kiemą, o važiuodamas atbuline eiga kliudė tvorą. Kieme buvę vyrai apžiūrėjo tvorą ir automobilį. Jis nevengė atsakomybės, nes jiems prisistatė, susidarė dėl žalos atlyginimo. Eismo įvykio deklaracijos nepildė, nes atsitrenkė ne į kitą transporto priemonę, o į tvorą. Manydamas, kad susitarė dėl žalos atlyginimo, jis ramiai sugrįžo namo ir ten vartojo alkoholį kartu su draugės broliu. Maždaug po pusvalandžio atvykę policijos pareigūnai rado jį neblaivų. Nors jo veiksmai formaliai gali būti vertinami kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, jis neturėjo tyčios pasišalinti.

2.2. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nustatė sunkinančią aplinkybę, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors tądien vartojo alkoholį, tačiau įvykio metu niekas nenustatė jam girtumo, jo dydžio. Vairuodamas buvo blaivus, tai patvirtina prokuroro 2019 m. balandžio 29 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prašo šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę pašalinti iš nutarimo.

2.3. Apeliantas prašo įvertinti susidariusią situaciją, jo asmenybę (dirbantis, teisė vairuoti jam yra reikalinga tiek tiesiogiai atliekant darbines funkcijas, tiek ir nuvykti į darbą, darbdavys jį teigiamai charakterizuoja, administracine tvarka nėra baustas), kad žalą jis atlygino, tvorą suremontavo, paskirtą baudą sumokėjo, nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti atėmimo arba ją pakeisti bauda.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyrius – prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. A. K. yra pradedantysis vairuotojas, todėl turi būti ypač atidus, vairuodamas laikytis KET reikalavimų. A. K. iš eismo įvykio vietos išvažiavo nesusitaręs su nukentėjusiu asmeniu dėl žalos atlyginimo, vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo, todėl pagrįstai jis nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

3.2. Institucija pažymi, kad A. K. paskirtas teisės vairuoti atėmimas minimaliam terminui, todėl ši administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Asmuo žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai. A. K. padarytas teisės nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl nėra pagrindo neskirti teisės vairuoti atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, teigdamas, kad teismas nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusižengimą padarė būdamas neblaivus.

Dėl A. K. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį

5. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018, 15 punktas)

6. A. K. pripažįsta sukėlęs eismo įvykį, nes važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į tvorą bei šalia jos buvusias kiemo dekoracijas ir juos apgadino, kad po to sugrįžo į namus. Nors apeliantas tvirtina, kad atsitrenkęs į tvorą, jis išlipo iš automobilio ir su gyvenamojo namo kieme buvusiais vyrais susitarė dėl žalos atlyginimo, byloje esančių įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad A. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET reikalavimus įpareigojančius po eismo įvykio sustoti, užpildyti eismo įvykio deklaraciją, pranešti apie įvykį nukentėjusiajam, o šiam nesant – policijai. A. P. ir I. F., t. y. gyvenamojo namo, kurio tvorą A. K. išvertė, kieme buvę vyrai, pripažįsta, kad išvertęs tvorą A. K. buvo sustojęs ir su jais kalbėjosi. Tačiau kaip matyti iš I. F. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, A. K. ruošėsi pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tik liudytojui pabeldus į automobilio kėbulą A. K. sustojo. Išlipęs iš automobilio A. K. prisistatė A., apžiūrėjęs sugadinamus nurodė, kad viską sutvarkys, ir išvažiavo. Nepaisant to, kad pokalbio metu I. F. minėjo, kad apie įvykį ketina pranešti policijai. (b. l. 22–24) A. K. pasišalinus iš eismo įvykio vietos, I. F. nedelsdamas paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė, kad neblaivus vairuotojas išlaužė tvorą, į įvykio vietą atvykę pareigūnai nustatė, kad įvykio metu automobilį vairavo A. K.. (b. l. 5–6, 8, 9) Nukentėjusysis padarytą žalą įvertino 80 Eur suma. (b. l. 12) Vien aplinkybė, kad pradėjus tyrimą A. K. atlygino dalį žalos, sutvarkė išverstą tvorą, tai nepaneigia padaryto administracinio nusižengimo. Apeliantas klaidingai mano, kad eismo įvykio deklaracija pildoma tik tuo atveju, kai eismo įvykio metu padaroma žala kitam automobiliui, nes pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalį eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje (taigi ir gyvenamojo namo kieme kaip nagrinėjamu atveju), kai judant transporto priemonei sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Taigi apgadinus namų valdą juosiančią tvorą turėjo būti pildoma eismo įvykio deklaracija. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių duomenų visuma rodo, kad A. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

Dėl administracinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės

7. ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad administracine atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikoma, kai administracinį nusižengimą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui.

8. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas administracinės nuobaudos paskyrimo klausimą nustatė, kad ANK 426 straipsnio 1 dalies atžvilgiu yra viena A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybę – šį nusižengimą pažeidėjas padarė būdamas neblaivus. Apeliantas nesutinka su šia teismo nustatyta jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 10 d. 22.41 val. alkoholio kiekio matuokliu A. K. nustatytas 1,99 praminės girtumas (b. l. 5–6), specialisto išvadoje konstatuota, kad 2019 m. kovo 11 d. 0.35 val. paimtame kraujo mėginyje etilo alkoholio koncentracija ne mažesnė nei 2,18 promiles. (b. l. 19) Dėl to, kad 2019 m. kovo 10 d. apie 22.04 val. A. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10067-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Tyrimo metu nustačius, jog A. K. po eismo įvykio sugrįžęs namo, iki policijos pareigūnų atvykimo, išgėrė apie 0,5 litro degtinės, ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė padarė išvadą, kad tyrimo metu nesurinkta duomenų, kad vairuojant automobilį A. K. kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl ikiteisminį tyrimą nutraukė. (b. l. 22–24) Priešingai nei teigiama skunde, šis nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nepatvirtina, kad eismo įvykio metu A. K. nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nutarimu tik konstatuota, kad surinktų duomenų neužtenka padaryti išvadą, kad vairuojant automobilį A. K. kraujyje alkoholio koncentracija buvo didesnė nei 1,5 promilės, t. y. pasiekė ribą, nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė.

10. Sutiktina, kad byloje nėra duomenų, apie nustatytą A. K. neblaivumą eismo įvykio metu, tačiau apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes įstatymas nenumato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iškart po eismo įvykio betarpiškai su nukentėjusiuoju bendravę A. P. ir I. F. nurodė, kad juto nuo A. K. sklindantį alkoholio kvapą, jis kalbėjo nerišliai (b. l. 8, 9) Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. pripažino, kad 2019 m. kovo 10 d. vartojo alaus prieš eismo įvykį. (b. l. 10) R. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuo 19 val. iki 20 val. A. K. vienas pats išgėrė mažiausiai 6 skardines alaus, o apie 21.30 val. A. K. išvažiavo ieškoti jos brolio. Liudytoja D. A. patvirtino, kad apie 20 val. A. K. pradėjo gerti alų, išgėrė mažiausiai 5 skardines alaus. (b. l. 22–24) Visa tai rodo, kad A. K. ne tik vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje) bet ir eismo įvykio metu buvo neblaivus. Pažymėtina, kad nustatant ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą sunkinančią įstatymas nereikalauja nustatyti konkretaus apsvaigimo nuo alkoholio laipsnio, užtenka konstatuoti, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusižengimo padarymui. Įvertinius liudytojų parodymus apie A. K. suvartotą alkoholio kiekį (ne mažiau nei 5 skardinės alaus), kad praėjo nedidelis laiko tarpas nuo alkoholio vartojimo iki vairavimo (alkoholį vartojo nuo 19 iki 20 val., nusižengimą padarė apie 22 val.), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, todėl pagrįstai A. K. nustatyta ši atsakomybė sunkinanti aplinkybė.

Dėl specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo

11. Nagrinėjamu atveju A. K. pripažintas kaltu padaręs du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi pirmosios instancijos teismas nutarė A. K. atimti teisę vairuoti trejiems metams. A. K. nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemonė, prašo jos neskirti.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Įvertinus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus, įtvirtintus ANK 22 straipsnyje, matyti, kad tokiu būdu siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. Viena iš ANK 27 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinio poveikio priemonių – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas.

13. ANK 423 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Tai reiškia, kad už šį nusižengimą įstatymų leidėjas numatė imperatyvų įpareigojimą teismui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių teismui galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą ar kitokios priemonės parinkimą, įstatymas nenumato. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Teismų praktikoje pažymima, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019, 22 punktas)

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą paskirdamas specialiosios teisės atėmimą. Iš skundžiamo nutarimo turimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (A. K. padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, nes būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, po to pasišalino iš eismo įvykio vietos), pažeidėjo asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi) bei sunkinančią aplinkybę (ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta nusižengimą padarė būdamas neblaivus), todėl pažeidėjui skyrė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, t. y. minimaliam įstatyme numatytam terminui. Vien tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti specialiosios teisės atėmimą ar trumpinti jos terminą, net jei uždraudimas naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019, 25 punktas) Administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Taigi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019, 12 punktas) Todėl asmenys, dirbantys darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, turi būti patys suinteresuoti nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Apelianto argumentai, kad teisė vairuoti jam reikalinga atliekant darbines funkcijas, vykstant į darbą ir iš jo, kad darbdavys jį teigiamai charakterizuoja, ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme, nėra vertintini kaip išimtinės aplinkybės, kurios leistų sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą arba jo visiškai neskirti. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjasVidmantas Mylė