Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Česlovas Kulikauskas Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00201-2014-5

Procesinio dokumento kategorija 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2014 m. gruodžio 16 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko (pranešėjo) Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 189 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 3 d., tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad 1500 litų vertės mobiliojo ryšio telefonas „iPhone5“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), yra gautas nusikalstamu būdu, t.y. L. K. 2013 m. lapkričio 3 d. pavogtas iš D. Č. Panevėžyje, prie parduotuvės „Vasaris“, esančios Aukštaičių g. 88, jį realizavo, siekdamas už jį gauti finansinės naudos, tai yra užstatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame lombarde ir gavo 210 litų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl jo padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau prašo švelninti skirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydamas jo reikalavimų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

A. P. skundžiamu nuosprendžiu nubaustas už BK 189 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. BK 189 str. 1 d. sankcija numato šias alternatyvias bausmes: baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Nustatant bausmės rūšį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. P. nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą (1 t., b.l. 124-133), t.y. būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), todėl pagrįstai, vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nustatė griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą.

Individualizuojant laisvės atėmimo bausmę, teismas įvertino tai, kad A. P. padaryta tyčinė, baigta savanaudiška nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta viena A. P. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis teisiamas septintą kartą, po bausmės, skirtos ankstesniu nuosprendžiu, atlikimo, niekur nedirbo, iš darbo biržos išbrauktas be teisės registruotis 6 mėnesius (b.l. 180), baustas ATPK tvarka (1 t., b.l. 186-189). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad anksčiau skirtomis griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis, jų tikslai pasiekti nebuvo, A. P. išvadų nepadarė. Įvertinus minėtas aplinkybes A. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei sankcijos vidurkis, negali būti laikoma per griežta. Be to ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu.

Skunde nuteistasis nurodo, kad į nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę nebuvo įskaitytas suėmime išbūtas laikas. Su šiuo argumentu sutikti negalima. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. sulaikytas 2014-02-27, o sekančią dieną, t.y. 2014-02-28 paleistas (1 t. b.l.101-102). Šios dvi dienos yra įskaitytos į nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO esančių duomenų matyti, kad A. P. kardomoji priemonė – suėmimas paskirtas ir tęsiamas kitoje Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 1-641-749/2014 (teisminio proceso Nr. 1-76-1-00780-2013-6), todėl suėmime išbūto laiko įskaitymo klausimas bus sprendžiamas priimant nuosprendį būtent šioje byloje, kurioje jis buvo paskirtas. Įvertinus minėtas aplinkybes, keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Nuteistojo A. P. gynėja pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme yra 120 Lt. Teismo posėdžio metu gynėja prašė šias išlaidas priteisti valstybei iš nuteistojo.

Šis prašymas negali būti tenkinamas. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju procesas pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose iš esmės skiriasi. O būtent, pagal BPK 322 str. 1 d. nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam gynėją apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, šie proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo. Kolegijos vertinimu tai reiškia, kad išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš jų negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį palikti nepakeistą.