- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- A18.-959-297/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00396-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Pažeidėjas
- G. V.
- Kategorijos
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokato padėjėjai M. B., Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Rymantui Kvederavičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje
G. V., gim. (duomenys neskelbtini), turinti teisę verstis advokato veikla, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno apskrities VMI) įgaliota pareigūnė 2018 m. liepos 20 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą G. V. už tai, kad ji nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. liepos 20 d. nevykdė 2018 m. balandžio 17 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (7.46-3.4.1) KA-12632 (toliau – ir Nurodymas) per 10 dienų nuo nurodymo gavimo pateikti gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenis (forma FR0671) ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitų faktūrų registro duomenis (forma FR0672) už 2016 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius. G. V. Nurodymas įteiktas 2018 m. balandžio 19 d., tačiau iki 2018 m. gegužės 4 d. G. V. Nurodymo neįvykdė. Minėti registrai iki 2018 m. liepos 20 d. nepateikti. Tokiu būdu G. V. neįvykdė 2018 m. balandžio 17 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (7.46-3.4.1) KA-12632, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 2 punkto nuostatas ir tokiais veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje (kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas).
Teismo posėdžio metu Kauno apskrities VMI atstovas paaiškino, kad G. V. yra įsiregistravusi PVM mokėtoja. Pagal PVM įstatymo 78 straipsnio 5 dalį ji privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus, į kuriuos turi būti įtraukiamos gautos ir išrašomos PVM sąskaitos faktūros; registrų duomenys teikiami VMI, tai numatyta ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 patvirtintose Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo taisyklėse. Registrų duomenys VMI teikiami elektroniniu būdu. Ta aplinkybė, kad G. V. verčiasi advokato veikla, neatleidžia jos nuo pareigos pateikti mokesčių administratoriui PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis. Mokesčių administravimo įstatymas neišskiria advokatų kaip atskiros mokesčių mokėtojų kategorijos, todėl advokatė G. V. privalo vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymus. Pagal MAĮ 33 straipsnio 7 punktą mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę duoti mokesčių mokėtojui privalomus vykdyti nurodymus. Nors G. V. teigia, kad ji neteikė duomenų baimindamasi, jog bus atskleista informacija apie klientus, tačiau MAĮ 38 straipsnio 1 dalis įpareigoja mokesčių administratorių gautus duomenis laikyti paslaptyje ir naudoti tik teisėtiems tikslams, todėl nepagrįsti jos argumentai, kad mokesčių administratorius gali atskleisti advokato profesinę paslaptį sudarančią informaciją. Institucijos atstovas taip pat pažymėjo, kad G. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti 30 Eur baudą, tačiau G. V. administracinio nurodymo neįvykdė, todėl atstovas prašė skirti jai administracinę nuobaudą – baudą ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.
Administracinėn atsakomybėn traukiamos G. V. įgaliota atstovė nurodė, kad G. V. kaltės nepripažįsta, nes jos veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Iš atstovės paaiškinimų ir G. V. 2018 m. birželio 19 d. rašytinio paaiškinimo (b. l. 10) matyti, kad G. V. atsisakė pateikti mokesčių administratoriaus reikalaujamus duomenis, nes prašoma pateikti informacija sudaro advokato profesinę paslaptį, kurią ji, būdama advokatė, pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatas privalo saugoti. MAĮ 36 straipsnio 8 punkte numatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų. G. V. teigimu mokesčių administratoriaus 2018 m. balandžio 17 d. nurodymas yra neteisėtas, neatitinka teisės aktų, todėl ji nurodymo nevykdė. Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje numatyta, kas sudaro advokato profesinę paslaptį, t. y. kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinys. Minėtame įstatyme taip pat nurodyta, kad draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokato išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą neišvengiamai sudaro ir informacija apie jo klientus, jų tapatybę, o gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre fiksuojamos ir išlaidos (sąskaitos), kurios padaromos vykdant konkrečių klientų pavedimus, renkant teisinėms paslaugoms suteikti reikalingą informaciją. Taigi, tiek gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenys, tiek ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenys yra advokato profesinę paslaptį sudaranti informacija. Advokatūros įstatymas, reglamentuojantis advokato profesinę paslaptį ir jos atskleidimo išimtis, nenumato galimybės advokatui teikti profesinę paslaptį sudarančią informaciją jokiai valstybės institucijai, taip pat ir mokesčių administratoriui. MAĮ 49 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atsisakyti pateikti informaciją grindžiant profesine paslaptimi galima tuo atveju, jei tai tiesiogiai numatyta įstatymuose ir jei pats Įstatymas tiesiogiai neįpareigoja minėtą informaciją pateikti. Be to, G. V. nurodė, kad dar 2016 m. birželio 2 d. Alytaus apskrities VMI buvo davusi jai nurodymą Nr. MP-722 nuo 2016 m. liepos 1 d. teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis. Šį nurodymą ji apskundė administraciniam teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą nutraukti bylą dėl minėto Alytaus apskrities VMI 2016 m. birželio 2 d. nurodymo, nes ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus nurodymas teikti gaunamų PVM sąskaitų faktūrų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis yra procedūrinis dokumentas, nesukeliantis konkrečių materialinių teisinių pasekmių, todėl tokio nurodymo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą ir toks nurodymas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas, t. y. ginčas dėl tokio nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tokios nuostatos suformuluotos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2004-442/2017. Atsižvelgdama į tai, G. V. mano, kad jeigu vietos mokesčių administratoriaus nurodymas teikti gaunamų PVM sąskaitų faktūrų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis yra tik procedūrinis dokumentas, nesukeliantis konkrečių materialinių teisinių pasekmių, tai jis negali būti ir administracinio nusižengimo teisenos objektas ir pagrindas. Nurodytų aplinkybių pagrindu G. V. atstovė prašė teismo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. nesant administracinio nusižengimo požymių.
Motyvuojamoji dalis
Nors G. V. kaltę neigia, tačiau byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ji padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. tyčia neįvykdė teisėto Kauno apskrities VMI 2018 m. balandžio 17 d. nurodymo per 10 dienų nuo jo gavimo pateikti gaunamų PVM sąskaitų faktūrų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis už 2016 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius.
Administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį kyla asmenims už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad G. V. yra PVM mokesčio mokėtoja. G. V. neneigia, kad gavusi Kauno apskrities VMI 2018 m. balandžio 17 d. nurodymą, sąmoningai jo nevykdė. Kad mokesčių administratoriaus nurodymas nebuvo įvykdytas, patvirtina ir bylos duomenys: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas ir nurodytos jo padarymo aplinkybės, mokesčių mokėtojui G. V. Kauno apskrities VMI 2018 m. balandžio 17 d. surašytas nurodymas, iš kurio matyti, kad G. V. nurodyta per 10 dienų nuo Nurodymo gavimo pateikti gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis (forma FR0671) ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis (forma FR0672) už 2016 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius (b. l. 1, 3). Iš siuntų paieškos duomenų matyti, kad Nurodymas G. V. buvo išsiųstas paštu, jai įteiktas 2018 m. balandžio 19 d. (b. l. 4), taigi, G. V. privalėjo iki 2018 m. gegužės 4 d. pateikti reikalaujamus duomenis, tačiau jų nepateikė.
Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas yra asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį; pagal šio įstatymo 40 straipsnio 2 punktą mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; pagal 11 punktą mokesčių mokėtojas privalo įstatymo 42² straipsnyje nustatyta tvarka pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM sąskaitų faktūrų duomenis; MAĮ 42² straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad PVM mokėtojai, kaip jie apibrėžti Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka privalantys tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų apskaitą, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis, kurių turinį nustato centrinis mokesčių administratorius; pagal šio straipsnio 2 dalį nurodyti duomenys pateikiami centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 1 punktą PVM mokėtojas privalo tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM; 78 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas šio Įstatymo 80 straipsnio 7 dalyje. Šių registrų tvarkymo reikalavimus nustato centrinis mokesčio administratorius. Iš šių registrų PVM sąskaitų faktūrų duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiami laikantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų. Nurodytų teisės aktų kontekste teismas daro išvadą, kad G. V., būdama PVM mokesčio mokėtoja, privalo vykdyti MAĮ, PVM įstatymo numatytas mokesčio mokėtojo prievoles, taigi, ji turi pareigą vykdyti mokesčių administratoriaus teisėtus nurodymus bei netrukdyti įgyvendinti jam įstatymų suteiktų teisių, nustatyta tvarka pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis. G. V. per nustatytą terminą, t. y. iki 2018 m. gegužės 4 d. neįvykdė mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis už 2016 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius, tokie jos veiksmai atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius.
G. V. nesutinka su nusižengimu, nurodydama, kad ji yra advokatė, jos gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenys, tiek ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenys yra advokato profesinę paslaptį sudaranti informacija, todėl ją pateikusi mokesčių administratoriui pažeistų Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą draudimą viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Sutiktina, kad pagal Advokatūros įstatymo atitinkamas nuostatas advokatas privalo saugoti advokato veiklos metu jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti. Tačiau advokatė G. V. yra ir PVM mokesčio mokėtoja, todėl privalo vykdyti PVM įstatymo bei MAĮ nustatytas pareigas, nes šie įstatymai nedaro jokių išlygų advokatams kaip atskirai mokesčių mokėtojų grupei. G. V. teigia, kad pagal MAĮ 36 straipsnio 8 punkto nuostatas ji turi teisę nevykdyti 2018 m. balandžio 17 d. mokesčių administratoriaus nurodymo, nes jis neteisėtas, prieštarauja Advokatūros įstatymo nuostatoms. Tačiau tai, kad minėtas mokesčių administratoriaus nurodymas yra neteisėtas, tėra deklaratyvus G. V. pareiškimas. Pagal MAĮ 33 straipsnio 7 punktą mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę duoti mokesčių mokėtojui privalomus vykdyti nurodymus. G. V. duotas mokesčių administratoriaus 2018 m. balandžio 17 d. nurodymas nėra nuginčytas, galiojantis, vadinasi, jį privaloma vykdyti. Teismas nesutinka su G. V. argumentais, kad pagal MAĮ 49 straipsnio 2 dalies nuostatas ji turi teisę atsisakyti pateikti informaciją, atsisakymą grįsdama advokato profesine paslaptimi. Teismas pažymi, kad MAĮ 49 straipsnis patenka į šio įstatymo trečiąjį skirsnį „Tretieji asmenys ir jų pareigos“, kuris reglamentuoja ne mokesčių mokėtojo, o trečiųjų asmenų pareigas mokesčių administravimo procedūrų taikymo srityje, susijusias su informacijos pateikimu mokesčių administratoriui, mokestinės nepriemokos priverstiniu išieškojimu bei mokesčių įstatymų pažeidimų prevencija, šios pareigos nustatytos siekiant užtikrinti efektyvaus mokesčių administratoriaus funkcijų atlikimo sąlygas. Tuo tarpu mokesčių mokėtojo teisės yra nustatytos MAĮ 36 straipsnyje ir pagal šio straipsnio 8 punktą G. V. turi teisę nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, įskaitant teisę atsisakyti pateikti informaciją, jei nurodymas pateikiamas dėl duomenų, kuriais mokesčių mokėtojas nedisponuoja ir pagal galiojančius teisės aktus kaupti neprivalo. Taigi, MAĮ nenumato galimybės PVM mokesčio mokėtojai G. V. atsisakyti teikti mokesčių administratoriui PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis, nes, kaip jau minėta, mokesčių administratoriaus 2018 m. balandžio 17 d. nurodymas yra teisėtas, G. V. disponuoja duomenimis, kuriuos reikalaujama pateikti, ir ji privalo tuos duomenis kaupti, tvarkyti (PVM įstatymo 78 straipsnio 1, 5 dalys, MAĮ 42² straipsnio 1 dalis).
G. V. nurodė, kad jos veikoje nėra ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties dar ir todėl, kad jai duotas mokesčių administratoriaus nurodymas teikti gaunamų PVM sąskaitų faktūrų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis pagal administracinių teismų praktiką yra tik procedūrinis dokumentas, nesukeliantis konkrečių materialinių teisinių pasekmių, todėl toks dokumentas negali būti administracinio nusižengimo teisenos objektas ir pagrindas. Iš pateiktos į bylą Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties matyti, kad šis teismas nutraukė bylą dėl G. V. reikalavimo panaikinti Alytaus apskrities VMI 2016 m. birželio 2 d. nurodymą Nr. MT-22 teikti gaunamų ir/ar išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis, nes konstatavo, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (b. l. 14–15). Šiuo atveju teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje, kuri priimta administracinėje byloje Nr. eA-2004-442/2017, suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kad vietos mokesčių administratoriaus nurodymas teikti duomenis yra procedūrinis aktas, priimtas mokesčių administravimo srityje, įgyvendinant įstatymuose nustatytas mokesčių administratoriaus funkcijas mokesčių administravimo srityje; juo yra išspręstas procedūrinis klausimas, kuris tiesiogiai nesusijęs su materialinių pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu), todėl pareiškėjui jokių materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje nesukelia, todėl tokio nurodymo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, toks nurodymas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas, t. y. ginčas dėl tokio nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (b. l. 16–18). Vienok ta aplinkybė, kad byla neteisminga administraciniam teismui, nereiškia, kad mokesčių administratoriaus nurodymo kaip procedūrinio akto nevykdymas negali būti pagrindu pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAS-493-520/2018, konstatuota, kad bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami administracines bylas, kuriose asmenys yra pripažinti kaltais padarę nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje (pvz., dėl to, kad asmuo nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti dokumentus ir informaciją), aiškinasi aplinkybes, dėl kurių negalėjo būti vykdomas ar neturėjo būti vykdomas nurodymas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-104-211/2018). Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas, spręsdamas, ar G. V. veika laikytina administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 505 straipsnio 1 dalyje, įvertino jai duoto mokesčių administratoriaus nurodymo pagrįstumą ir teisėtumą ir padarė išvadą, kad šis nurodymas atitinka įstatymo reikalavimus ir todėl G. V. turi pareigą jį vykdyti.
ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta veika užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki šešių šimtų eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
Spręsdamas nuobaudos skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad nusižengimas tyčinis, bet G. V. nėra nei juridinio asmens vadovė, nei kitas atsakingas asmuo. Jos atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta paskyrus G. V. baudą, mažesnę už ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos baudos vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
G. V. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.