- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-167-823/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02149-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Asta Radzevičienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- Rovio Entertainment Ltd
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,PROFISA“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Rovio Entertainment Ltd. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,PROFISA“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Rovio Entertainment Ltd. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,PROFISA“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Vilniaus teritorinė muitinė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Rovio Entertainment Ltd. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė konfiskuoti ir atsakovės UAB „PROFISA“ lėšomis sunaikinti Vilniaus teritorinėje muitinėje 2017 m. rugsėjo 21 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 7VMB101650 sulaikytas prekes, pažymėtas žymenimis „ANGRY BIRDS“, įpareigojant atsakovę padengti visas su šių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo vietą susijusias išlaidas, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas paaiškino, kad yra visame pasaulyje žinomų Europos Bendrijos vaizdinių prekių ženklų „ANGRY BIRDS“ Reg. Nr. 009894445 ir Reg. Nr. 010628246, kuriuos sudaro vaizdiniai „piktų paukščių“ elementai, savininkas. Prekių ženklai yra registruoti įvairių rūšių prekėms ir paslaugoms žymėti, įskaitant 30 klasės prekes „guma (kramtomoji); saldainiai“:
Reg. Nr. 010628246 Reg. Nr. 009894445
3. Ieškovas, remdamasis 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003, (toliau – ir Reglamentas Nr. 608/2013) 3 straipsnio 1 dalimi ir 4 straipsniu, Suomijos Muitinės departamentui yra pateikęs Sąjungos prašymą taikyti muitinės priežiūros priemones, kai bus įtariama, kad deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą eksportui ar reeksportui prekės yra pagamintos pažeidžiant ieškovo intelektinės nuosavybės teises, būtent ieškovo teises į prekių ženklus „ANGRY BIRDS“. 2017 m. rugsėjo 25 d. ieškovo atstovas gavo Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. rugsėjo 22 d. pranešimą 7VM00559 apie prekių, laikytinų pagamintomis pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, sulaikymą / neišleidimą, t. y. kad muitinės sandėlyje, 2017 m. rugsėjo 21 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 7VMB101650 sulaikė 2 952 vnt. (123 dėžes) kramtomosios gumos, pažymėtos vaizdiniu žymeniu „ANGRY BIRDS“, kurių gavėja UAB „PROFISA“.
4. Sulaikytos prekės – kramtomoji guma – viršutinėje dešinėje pakuotės dalyje yra pažymėtos „pikto paukščio“ vaizdiniu žymeniu, klaidinančiai panašiu į ieškovės registruotus Europos Bendrijos vaizdinius prekių ženklus Reg. Nr. 009894445 ir Reg. Nr. 010628246, neturint prekių ženklo savininko sutikimo. Tiek ieškovui priklausančiuose vaizdiniuose prekių ženkluose, tiek ir sulaikytų prekių pakuotėse yra pavaizduoti raudonos spalvos su geltonu snapu „pikto paukščio“ vaizdiniai elementai, kurie yra itin panašūs vizualiai. Žymuo, pavaizduotas ant sulaikytų prekių (piktas paukštis), nuo registruotų prekių ženklų skiriasi tik tuo, kad yra pasuktas į kitą puse ir nežymiais paukščio išpildymo elementais:
Šalies argumentai
5. Ieškovo prekių ženklai, be kitų registracijose nurodytų 30 klasės prekių, registruoti 30 klasės prekėms „guma (kramtomoji); saldainiai“ žymėti, todėl atsakovei priklausančios prekės yra tapačios ieškovo prekių ženklais žymimoms prekėms. Kadangi ieškovo prekių ženklinimas ir atsakovės prekių ženklinimas yra tapatus, sudaro klaidinamą panašumą, egzistuoja galimybė suklaidinti visuomenę. Dėl šios priežasties sulaikytos prekės pažeidžia ieškovo intelektinės nuosavybės teises, o būtent, išimtines teises į registruotus Bendrijos prekių ženklus.
6. Vadovaujantis 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) (toliau – Reglamentas Nr. 207/2009) 9 straipsniu, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 49, 50, 50⁴ straipsniais, Reglamento Nr. 608/2013 2, 23 ir 25 straipsniais, suklastotų prekių, kurių kokybė nėra užtikrinama, išleidimas į apyvartą pažeistų ne tik ieškovo intelektinės nuosavybės teises, tačiau gali sukelti realią grėsmę ir žmonių sveikatai, todėl muitinėje sulaikytos prekės privalo būti sunaikintos.
Šalies argumentai
7. Atsakovė UAB „PROFISA“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal Reglamento Nr. 608/2013 2 straipsnio 5 punkte apibrėžtą suklastotų prekių sąvoką, yra du kriterijai prekių pripažinimui suklastotomis: įtariamo žymens tapatumas tos pačios rūšies prekėms teisėtai įregistruotam prekių ženklui arba pagal išorinius požymius negalimas atskirti panašumas į teisėtai registruotą ženklą. Ieškiniu teisme reikalaudamas įtariamų prekių konfiskavimo ir sunaikinimo, ieškovas privalo įrodyti, kad įtariamas ginčo žymuo yra klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklą (-us) ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę (Reglamento Nr. 608/2013 2 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 7 straipsnis).
8. Bendra prekių ženklų teisėje galiojanti taisyklė yra ta, kad prekių ženklas yra saugomas toks, koks buvo įregistruotas. Ieškovė, įregistravusi Europos Sąjungos (toliau – ir ES) jurisdikcijoje du prekių ženklus su stilizuoto (multiplikacinio) paukščio vaizdu (Nr. 009894445 ir Nr. 010628246), šiomis registracijomis nėra įgijusi absoliučios teisės uždrausti visiems asmenims naudoti savo veikloje ar savo prekių žymėjimui visus ir bet kokius paukščių vaizdus. Muitinės sulaikytų atsakovės prekių (kramtomosios gumos „Eye bubble gum“) pakuotės neturi jokios užuominos į žodžius „ANGRY BIRDS“ („pikti paukščiai“), o grafiniame vaizde ne piktas, bet atvirkščiai – linksmas, paukštis, išoriškai panašus tik tuo, kad tai irgi paukštis. Lyginant žymenis gali susidaryti paviršutiniškas įspūdis, kad abiems lyginamiems žymenims panašumo suteikia vaizduose panaudota raudona spalva, tačiau internetinėje „Google“ vaizdų paieškoje randama daugybė raudonų paukščių multiplikacinių vaizdų. Ieškovas negali turėti absoliučių išimtinių teisių į visus laisvoje civilinėje apyvartoje egzistuojančius raudonų paukščių vaizdus ir uždrausti neribotam asmenų ratui pakankamai skirtingų nuo ieškovo prekių ženklų raudonų paukščių vaizdus naudoti savo veikloje, įskaitant savo prekių žymėjimą.
9. Trečiasis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad Vilniaus teritorinėje muitinėje jau ne kartą buvo sulaikytos atsakovei priklausančios (importuojamos) prekės, pažymėtos „ANGRY BIRDS“ prekių ženklu, pažeidžiant intelektinės nuosavybės teisių subjekto (ieškovo) teises. Ieškovė pagrįstai Reglamento Nr. 308/2013 9, 23 straipsnių, PŽĮ 50⁴ straipsnio 1 dalies pagrindu prašo konfiskuoti ir sunaikinti ginčo prekes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino – nusprendė konfiskuoti ir atsakovės UAB „PROFISA“ lėšomis sunaikinti Vilniaus teritorinėje muitinėje 2017 m. rugsėjo 21 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 7VMB101650 sulaikytas prekes, pažymėtas klaidinamai į ieškovo registruotą Europos Sąjungos prekių ženklą Reg. Nr. 009894445 panašiu žymeniu, priteisė ieškovo naudai iš atsakovės 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Teismas sprendė, kad muitinėje sulaikytos prekės yra pažymėtos žymeniu, klaidinamai panašiu į ieškovo registruotą ES prekių ženklą Reg. Nr. 009894445. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo prekių ženklas Reg. Nr. 009894445 ir atsakovės prekes ženklinantis žymuo yra vizualiai ir prasmiškai panašūs, o būtent, tiek ieškovui priklausančiame vaizdiniame prekių ženkle, tiek ir sulaikytų prekių pakuotėse yra pavaizduoti apvalūs (kas nėra būdinga paukščiams), geometrinę figūrą – apskritimą – primenantys, raudonos spalvos pikti paukščiai su geltonu ypatingai stilizuotu snapu, kurie yra itin panašūs vizualiai. Tiek ieškovo registruotas prekių ženklas, tiek žymuo, kuriuo pažymėtos atsakovei priklausančios prekės, pasižymi tapačia stilistika ir žymens vaizdavimo būdu, o būtent, tiek prekių ženklą, tiek atsakovės žymenį sudaro ne visas paukštis, o tik jo galva, kuri kartu sujungta su kūnu, nėra pavaizduotos paukščio kojos, sparnai, ar kiti būtini elementai. Paukščiai pavaizduoti neįprastos paukščiams raudonos spalvos, su antakiais, primena jau minėtą geometrinę figūrą – apskritimą. Be to, klaidinamai panašiu į ieškovo prekių ženklą pažymėtos tos pačios klasės pagal Nicos klasifikaciją prekės, kurioms yra įregistruotas ieškovo prekių ženklas – 30 klasės prekės „guma (kramtomoji); saldainiai“.
12. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl tokių pačių (identiškų) atsakovei priklausančių ir Vilniaus teritorinėje muitinėje sulaikytų prekių ieškovas jau buvo kreipęsis į teismą ir Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 ieškinį tenkino, konstatavęs, jog sulaikytos prekės pažeidžia ieškovo intelektinės nuosavybės teises į registruotą prekių ženklą Reg. Nr. 009894445.
13. Teismas nenustatė, kad muitinėje sulaikytos prekės būtų pažymėtos žymeniu, klaidinamai panašiu į ieškovo registruotą ES prekių ženklą Reg. Nr. 010628246, kadangi ieškovo prekių ženklas Reg. Nr. 010628246 yra juodos spalvos, todėl vizualus panašumas nepakankamas visuomenės klaidinimo galimybei nustatyti.
14. Įvertinęs Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 8 punkte įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į procesinių dokumentų apimtį, o taip pat tai, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, teismas ieškovo prašomą priteisti 2 905 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 1 800 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
15. Atsakovė UAB „PROFISA“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, neparemtas įrodymais, nes ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė visuomenės suklaidinimo atsakovei priklausančių prekių žymėjimo žymeniu. Ieškovas pateikė tik subjektyvią, konkrečiais įrodymais nepagrįstą nuomonę, jog muitinės sulaikytų prekių žymens negalima pagal esminius požymius atskirti nuo ieškovo registruoto prekių ženklų, t. y. jog atsakovės žymuo gali suklaidinti visuomenę. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimus, visuomenės suklaidinimo galimybės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tam tikrą etaloną, kuriuo teismas pripažįsta vidutinio vartotojo nuomonę, vien ieškovo subjektyvios nuomonės nepakanka. Vidutinio vartotojo nuomonė, kaip nurodo ESTT, turi lemiamą reikšmę sprendžiant, ar prekės ženklas gali suklaidinti visuomenę, ir nepakanka įrodyti dviejų prekių ženklų panašumo ar kitokio ryšio, o dar būtina įrodyti, jog dėl tokio ryšio ar panašumo atsirado visuomenės suklaidinimo galimybė. Tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnio nustatyta tvarka įrodžius visuomenės suklaidinimo atsakovės prekių žymeniu galimybę kaip faktinę aplinkybę, teismas galėjo visuomenės suklaidinimo galimybę įvertinti kaip teisės klausimą.
15.2. Tiek registruoto prekių ženklo, tiek neregistruoto žymens identifikacinė paskirtis yra ta pati, be to, neregistruotas žymuo gali būti bet kada pareikštas registruoti, todėl ir vertinant visuomenės suklaidinimo tikimybę taikytini tokie patys įrodymų pakankamumo kriterijai, kaip ir registruotų prekių ženklų atveju.
15.3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 neturi res judicata (liet. galutinio teismo sprendimo) galios, nes priimtas už akių, pažeidžiant proceso teisės normas, ir atsakovė yra kreipusis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atsakovės UAB „PROFISA“ apeliacinį skundą ieškovas Rovio Entertainment Ltd. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovui pagal PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą ir kasacinio teismo praktiką nekyla pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius faktinį visuomenės suklaidinimą. Pagal nurodytą PŽĮ nuostatą, kasacinio teismo praktiką, turi būti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas.
16.2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įrodė, jog atsakovės prekės yra pažymėtos žymeniu, klaidinančiai panašiu į registruotus ieškovo prekių ženklus ir kad atsakovei priklausančios prekės yra tapačios ieškovo prekių ženklais žymimoms prekėms, o atsakovė to ir neginčijo, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad egzistuoja galimybė suklaidinti visuomenę. Be to, prekės, pažymėtos ginčo žymeniu, yra kasdieninio vartojimo ir pigios, todėl šiuo atveju vartotojų atidumas yra menkas.
Šalies argumentai
16.3. Tai, kad atsakovė yra pateikusi atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017, kurioje buvo sprendžiama dėl analogiškų atsakovės prekių, nereiškia, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 yra nepagrįstas.
17. Ieškovas Rovio Entertainment Ltd. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti visas ieškovo patirtas 2 905 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Ieškovo patirtos išlaidos tik už ieškinio, dubliko paruošimą ir sumokėtą žyminį mokestį sudaro 1 875 Eur (1 000 + 800 + 75 = 1 875 Eur) ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Taikant 2017 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (850 Eur), užmokesčio už ieškinio paruošimą dydis (1 000 Eur) neviršija Rekomendacijose 8.2 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio, nes maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už ieškinio paruošimą yra 2 127 Eur (1,5 x 850,80 Eur = 2 127 Eur). Už dubliko paruošimą patirta 800 Eur suma taip pat neviršija Rekomendacijų 8.3 papunktyje nustato dydžio (1,5 x 850,80 = 1 276,2 Eur).
17.2. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovo patirtų išlaidų už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje (1 000 Eur) ir papildomai patirtų biuro išlaidų (30 Eur). Nors 2018 m. sausio 8 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. B18 0088IL konkrečiai nenurodytas detalus paslaugų aprašymas ar konkretus sugaištų valandų kiekis, akivaizdu, kad atsižvelgus į pačios bylos specifiką, bei nenuoseklią atsakovės gynybą, ieškovo atstovas pasiruošimui bylai (atsiliepimo ir tripliko argumentų nagrinėjimui, baigiamosios kalbos ruošimui, pasirengimui teismo posėdžiui) sugaišo ne mažiau kaip 11 valandų, o atstovavimui teismo posėdyje vieną valandą. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo atstovas pasirengimui bylos nagrinėjimui ir dalyvavimui teismo posėdyje sugaišo daugiau kaip 12 valandų. Be to, šios ieškovo patirtos 1 030 Eur išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio, nes maksimalus užmokesčio dydis už 12 sugaištų valandų – 1 020,96 Eur (12 x 85,08 = 1 020,96 Eur).
17.3. Esant nenuosekliai atsakovės gynybinei pozicijai, ieškovo atstovui tinkamai išanalizuoti visus atsakovės pateiktus argumentus ir tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui prireikė nemažai laiko ir pastangų, bylos nagrinėjimas teismo posėdyje buvo gana sudėtingas.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į ieškovo Rovio Entertainment Ltd. apeliacinį skundą atsakovė UAB „PROFISA“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, atsižvelgdamas į procesinių dokumentų apimtį ir bylos nesudėtingumą. Pagal CPK 88 straipsnį ieškovo nurodomos advokatų biuro išlaidos nelaikomos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir atskirai nuo išlaidų už teisines paslaugas nepriteisiamos.
19. Trečiasis asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimo į apeliacinius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas, vadovaudamasis Reglamento Nr. 608/2013 ir PŽĮ 50⁴ straipsnio nuostatomis, nurodė konfiskuoti ir atsakovės UAB „PROFISA“ (prekių turėtojos) lėšomis sunaikinti Vilniaus teritorinėje muitinėje sulaikytas prekes, pažymėtas žymeniu, klaidinamai panašiu į ieškovo registruotą Europos Sąjungos prekių ženklą Reg. Nr. 009894445. Skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tikrina laikydamasi apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis). Pagrindo nagrinėjamoje byloje peržengti skundo ribas ir absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
21. Apeliacinius skundus dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo yra pateikusios abi proceso šalys. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tuo tarpu atsakovė iš esmės nesutinka su skundžiamu sprendimu, teigdama, kad ieškovo pareikštas reikalavimas pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo patenkintas.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
22. Pagal Reglamento Nr. 608/2013 23 straipsnį, muitinėje sulaikius prekes, kuriomis, kaip įtariama, pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė ir sprendimo adresatui raštu patvirtinus muitinei, kad, jo įsitikinimu, buvo pažeista intelektinės nuosavybės teisė bei sutikimą sunaikinti prekes, o deklarantui arba prekių turėtojui raštu nepatvirtinus savo sutikimo sunaikinti prekes, sprendimo adresatas inicijuoja procedūrą siekiant nustatyti, ar buvo pažeista intelektinės nuosavybės teisė. Pagal PŽĮ 50⁴ straipsnį pareiškėjas, prekių ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, taip pat išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos prekes taip, kad jiems nebūtų padaryta žala ir būtų užtikrinta jų teisių apsauga (pvz., perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir medžiagas bei priemones, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti. Šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
23. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą tenkino sprendęs, kad Vilniaus teritorinėje muitinėje 2017 m. rugsėjo 21 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 7VMB101650 sulaikytos prekės yra pažymėtos žymeniu, klaidinamai panašiu į ieškovo registruotą Europos Sąjungos prekių ženklą Reg. Nr. 009894445. Atsakovė, nesutikdama su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad visuomenės suklaidinimo galimybė nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta; atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017, kadangi tai yra sprendimas už akių, o atsakovė yra pateikusi prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 atnaujinimo.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia atsakovė, sprendžiant ginčus dėl prekių ženklų klaidinamo panašumo, turi būti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas, o suklaidinimo galimybė yra veikiau teisinė kategorija, nei faktinis vartotojų elgesio vertinimas. Atitinkamų suklaidinimo galimybės veiksnių ir jų buvimo nustatymas priskiriamas teisei, t. y. šie veiksniai nustatomi remiantis atitinkamais teisės aktais ir teismų praktika. Teismui sprendžiant dėl klaidinančio žymenų panašumo, vartotojų apklausa nėra vienintelis leistinas ar būtinas įrodymas, o dėl suklaidinimo galimybės teismas gali nuspręsti ir remdamasis vien analitinio pobūdžio kriterijais (žymenų panašumo laipsniu, prekių (paslaugų) ar veiklos panašumo laipsniu, vartotojo atidumo laipsniu ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-219/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1071-823/2018).
25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu suklaidinimo galimybės vertinimu, kuris atitinka galiojančius teisės aktus ir šios srities teismų praktiką, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad Vilniaus teritorinėje muitinėje sulaikytos prekės, pažymėtos ginčo žymeniu, yra tapačios prekėms, kurioms registruotas ieškovo ES prekių ženklas Reg. Nr. 009894445 (30 klasės prekės „guma (kramtomoji); saldainiai“), prekės yra kasdieninio vartojimo, todėl jų vartotojas nepasižymi aukštu atidumo laipsniu, be to, ginčo žymuo iš esmės kopijuoja (tiek spalvine gama, tiek kitais vaizdiniais elementais) ieškovo prekių ženklą Reg. Nr. 009894445, nuo jo skiriasi tik neesminiais elementais, todėl ginčo žymens ir ieškovo prekių ženklo Reg. Nr. 009894445 sukeliamas įspūdis iš esmės yra tapatus. Priešingai nei bando įrodinėti atsakovė, neesminių, menkai pastebimų, ginčo žymens vaizdo skirtumų nuo ieškovo prekių ženklo Reg. Nr. 009894445 nagrinėjamu atveju nepakanka suklaidinimo galimybei pašalinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prekių ženklas Reg. Nr. 009894445 turi stiprų skiriamąjį požymį. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo atliktas teisinis suklaidinimo galimybės vertinimas atsakovės apeliaciniu skundu iš esmės neginčijamas, akcentuojant tik tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo žymuo faktiškai klaidina vartotojus, tuo tarpu tokių įrodymų pateikti, kaip jau minėta, šios kategorijos bylose nėra būtinybės.
26. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, be kita ko, reikalauja, kad tapačios faktinės situacijos teismo teisės požiūriu būtų vertinamos vienodai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017 jau buvo nutarta konfiskuoti ir atsakovės UAB „PROFISA“ lėšomis sunaikinti pagal Vilniaus teritorinės muitinės „Paneriai“ posto 2017 m. liepos 24 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. 7VMB101340 sulaikytas prekes – kramtomąją gumą, pažymėtą žymeniu, sutampančiu su šios bylos ginčo žymeniu (aplinkybė, kad vienas iš žymenų, dėl kurių buvo sprendžiama byloje Nr. e2-5131-585/2017, tapatus šios bylos ginčo žymeniui, apeliaciniu skundu neginčijama). Nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismo sprendimams už akių netaikoma prejudicinių faktų taisyklė, tačiau šie sprendimai kitose bylose vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad apeliantės atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5131-585/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi buvo atmestas.
27. Atsakovei apeliaciniu skundu nepaneigus pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų, kad Vilniaus teritorinėje muitinėje 2017 m. rugsėjo 21 d. pagal prekių sulaikymo protokolą Nr. 7VMB101650 sulaikytos prekės yra pažymėtos žymeniu, klaidinamai panašiu į ieškovo registruotą ES prekių ženklą Reg. Nr. 009894445, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti ir atsakovės UAB „PROFISA“ lėšomis sunaikinti muitinėje sulaikytas prekes paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
28. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
29. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo” patvirtintų Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 28 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Tai, be kita ko, reiškia, kad procesą laimėjusiai šaliai nebūtinai kiekvienu atveju turi būti priteisiamos visos advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių – tai priklauso nuo bylos sudėtingumo ir kitų Rekomendacijose nurodytų kriterijų. Kadangi advokato pagalbos išlaidų dydžio atitikties proporcingumo ir pagrįstumo kriterijams vertinimas iš esmės paliktas teismo diskrecijai, šalis, nesutikdama su teismo procesiniu sprendimu, kuriuo priteistinos bylinėjimosi išlaidos sumažintos, turi argumentuotai pagrįsti, kodėl toks teismo procesinis sprendimas laikytinas neatitinkančiu sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principų.
31. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu prašė priteisti iš atsakovės 2 905 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias, pagal ieškovo pateiktus duomenis, sudarė: 75 Eur žyminio mokesčio, 1 000 Eur už ieškinio pareiškimą, 800 Eur už dubliko parengimą, 1 000 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje bei 30 Eur biuro išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų reikalavimus, bendrą ieškovui iš atsakovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 1 800 Eur. Pažymėtina, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, kitaip nei teigia ieškovas, nenurodyta, jog kurią nors konkrečiai iš ieškovo išskirtų bylinėjimosi išlaidų sumų būtų apskritai atsisakyta priteisti. Atsižvelgiant į tai, kad CPK nuostatos nenumato žyminio mokesčio mažinimo galimybių, o biuro išlaidos priskirtinos bendroms advokato pagalbos išlaidoms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo prašomą priteisti 2 830 Eur (2 905 Eur – 75 Eur) advokato pagalbos išlaidų sumą sumažino iki 1 725 Eur (1 800 Eur – 75 Eur), t. y. apie 40 proc.
32. Nesutikdamas su skundžiama sprendimo dalimi, kuria sumažintos advokato pagalbos išlaidos, ieškovas nurodo, kad ieškovo atstovas pasirengimui bylos nagrinėjimui sugaišo daugiau nei 11 valandų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kritiškai vertina šį ieškovo argumentą, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjama byla nėra didelės apimties ar sudėtinga, joje nekeliami sudėtingi teisės aiškinimo ar įrodymų vertinimu klausimai, kaip jau minėta, teisme anksčiau jau buvo išspręsta byla dėl tapataus žymens naudojimo teisėtumo, kurioje ieškovui atstovavo ta pati advokatė. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, trukusį trumpiau nei valandą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovo teiginiu, kad jo prašytos priteisti advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, tačiau, kaip jau minėta, vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas panaikinti ar pakeisti ieškovo skundžiamą teismo sprendimo dalį, kadangi procesą laimėjusiai šaliai nebūtinai kiekvienu atveju turi būti priteisiamos maksimalius dydžius atitinkančios advokato pagalbos išlaidos, priešingai, tai priklauso nuo Rekomendacijų 2 punkte įvardytų kriterijų, tarp jų ir bylos sudėtingumo.
33. Nenustačiusi, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui iš atsakovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma akivaizdžiai neatitinka Rekomendacijose nurodytų kriterijų ir sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo principų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta ieškovo apeliacinį skundą ir ieškovo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palieka nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
34. Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, ieškovui iš atsakovės priteisiamos advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą paruošimą (kartu su tuo susijusiomis biuro išlaidomis) – 910 Eur. Advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo paruošimą (ir su tuo susijusios biuro išlaidos) ieškovui nepriteisiamos. Atsakovei priteisiama 80 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą; atsakovės už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir jos turėtos advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą nepriteisiamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Rovio Entertainment Ltd. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PROFISA“ (įmonės kodas 224144630) 910 Eur (devynis šimtus dešimt eurų), o atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,PROFISA“ iš ieškovo Rovio Entertainment Ltd. 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.