- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-1988-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26715-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
- Kategorijos
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėją ir jo tėvą S. P., bei visus kitus S. šeimos narius buvo numatyta ištremti antruoju, trečiuoju trėmimu bei nustatyti, kad pareiškėjas buvo tremtinio šeimos narys. Nurodo, kad nei pareiškėjas, nei jo tėvas nebuvo įrašyti į sąrašus, tačiau juos buvo numatyta ištremti kaip partizano šeimos narius.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas nebuvo ištremtas iš Lietuvos, nebuvo įrašytas į tremiamų asmenų sąrašą, jo tėvai nebuvo įkalinti ar ištremti iš Lietuvos. Norint, kad asmeniui būtų pripažintas tremtinio teisinis statusas, būtina sąlyga – įrašymas į tremiamų sąrašą. Taip pat reikia nustatyti, ar asmuo buvo priverstas slapstytis. Pažymi, kad paskutinis masinis trėmimas iš Lietuvos vyko 1951 m. spalio 2-3 d., o pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini). Mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo.
II. Teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo A. S. pareiškimą atmetė.
4. Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų, ištremtų ar įrašytų į tremiamųjų sąrašus asmenų nepilnamečiai vaikai. Įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties, jei abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, ištremti arba vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus.
5. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad pareiškėjas nebuvo įrašytas į tremiamųjų sąrašus. Todėl pareiškėjo atžvilgiu galėtų būti taikomas Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, ištremti arba vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus.
6. Kadangi Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta išimtis nepilnamečiams asmenims, neįrašytiems į tremiamųjų sąrašus, tremtiniui prilyginimo asmens statuso pripažinimą tiesiogiai susieja su abiejų tėvų įkalinimu ar ištrėmimu, arba vieno įkalinimu, o kito ištrėmimu ar įrašymu į tremiamųjų sąrašus, pareiškėjas neatitinka paminėto įstatymo reikalavimų, kurio pagrindu jam būtų galima pripažinti tremtiniui prilyginto asmens teisinį statusą.
7. Kita vertus, iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad pareiškėjo tėvas bei motina nebuvo abu įrašyti į tremiamų asmenų sąrašus. Todėl suinteresuotas asmuo neturėjo teisinio pagrindo pripažinti pareiškėjui nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtiniui prilyginto asmens statuso. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo slapstytis, remiantis teisiniu reglamentavimu, nėra pakankama priskirti tremtiniui prilyginimo asmens statusą.
8. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
9. Pareiškėjas savo reikalavimą įrodinėja tokiais netiesioginiais įrodymais: įrašais iš rankraščio, kuriame kalbama apie pareiškėjo dėdę, kuris buvo suimtas (duomenys neskelbtini) (t. y. daugiau nei 6 metus iki pareiškėjo gimimo).
10. Lietuvos ypatingasis archyvas rado duomenų, jog pareiškėjo tėvas nebuvo partizanu, slapstėsi nuo mobilizacijos 1944 m. – 1945 m., t. y. gerokai anksčiau nei gimė pareiškėjas. Nors pareiškėjo senelis ar pareiškėjo tėčio brolis turėjo teisę gauti lengvatas ir kompensacijas kaip asmenys, represuoti už pasipriešinimą okupaciniams režimams, tačiau pagal galiojanti teisinį reglamentavimą esminis reikalavimas keliamas pareiškėjo tėvams (tėvui ir motinai), o ne tolimesniems giminaičiams. Dar daugiau, kaip teisingai pažymėjo ir suinteresuoto asmens atstovai, pareiškėjas pareiškime kalba tik apie tėvą ir neapibrėžtus giminaičius (juos neįvardindamas), tačiau nemini savo motinos. Be to, pareiškėjo senelis mirė taip pat iki pareiškėjo gimimo. Iš archyvinių dokumentų matyti, kad duomenų apie pareiškėjo, jo tėvų įtraukimą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti – nerasta. Ta aplinkybė, jog kiti pareiškėjo/ jo tėvo giminaičiai buvo įrašyti į tremtinų asmenų sąrašą, neleidžia daryti išvados, jog tas pats buvo taikoma ir pareiškėjo šeimai, ypač, kai iš surinktų įrodymų analizės matyti, jog pareiškėjo tėvas nebuvo partizanų būrio narys ir galimai nebuvo laikomas priešišku okupantams.
11. Teismas pažymėjo, kad nepateikti jokie įrodymai, jog pareiškėjas su abiem tėvais buvo priverstas slapstytis. Vien asmenų atsiminimai nelaikytini tiesioginiais įrodymais, pakankamais tremtinio statusui pripažinti. Byloje nėra jokių duomenų, kad abu pareiškėjo tėvai buvo įkalinti ar ištremti, ar vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus. Atsižvelgianį į išdėstytą, teisms konstatavo, kad nėra visų įstatyme įtvirtintų būtinųjų sąlygų pareiškėjui pripažinti tremtinio statusą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai:
12.1. Iš teismui pateiktų archyvinių dokumentų galima padaryti išvadą, kad buvo numatyta ištremti visus S. šeimos narius. Ne visi nariai buvo įrašyti į tremiamų sąrašą, tačiau ištremti buvo numatyta nenurodant konkrečių pavardžių.
12.2. Nei pareiškėjas, nei jo tėvas nebuvo įrašyti į sąrašus. Ginčo dėl to nėra. Tačiau pareiškėjo tėvą buvo numatytą ištremti kaip partizano šeimos narį (neįvardytą).
12.3. Pareiškėjo tėvas, P. S., J., (duomenys neskelbtini) gimimo, yra pripažintas ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviu ir jam suteiktas Kario savanorio teisinis statusas. Toks statusas byloja apie tai, kad pareiškėjo tėvas kovojo su Sovietų Sąjungos okupacine valdžia ir jei pavyktų atskleisti jo veiklą, jis ne tik būtų ištremtas, bet galimai įkalintas ar sušaudytas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliantas pripažįsta aplinkybę, kad nei pareiškėjas, nei jo tėvas nebuvo įrašyti į sąrašus. Tačiau pareiškėjo tėvą buvo numatytą ištremti kaip partizano šeimos narį (neįvardytą).
15. Įsatymas nustato, kad trmetiniui prilyginto asmens statuso suteikimui yra būtina atitikti kriterijui, kad abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, ištremti arba vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus.
16. Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų, ištremtų ar įrašytų į tremiamųjų sąrašus asmenų nepilnamečiai vaikai. Įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties, jei abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, ištremti arba vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus.
17. Apeliantas pripažįsta, kad nebuvo įrašytas į tremiamųjų sąrašus. Todėl pareiškėjo atžvilgiu galėtų būti taikomas Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, ištremti arba vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus.
18. Kadangi Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta išimtis nepilnamečiams asmenims, neįrašytiems į tremiamųjų sąrašus, tremtiniui prilyginimo asmens statuso pripažinimą tiesiogiai susieja su abiejų tėvų įkalinimu ar ištrėmimu, arba vieno įkalinimu, o kito ištrėmimu ar įrašymu į tremiamųjų sąrašus, pareiškėjas neatitinka paminėto įstatymo reikalavimų, kurio pagrindu jam būtų galima pripažinti tremtiniui prilyginto asmens teisinį statusą.
19. Kita vertus, iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad pareiškėjo tėvas bei motina nebuvo abu įrašyti į tremiamų asmenų sąrašus. Todėl suinteresuotas asmuo neturėjo teisinio pagrindo pripažinti pareiškėjui nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtiniui prilyginto asmens statuso. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo slapstytis, remiantis teisiniu reglamentavimu, nėra pakankama priskirti tremtiniui prilyginimo asmens statusą.
20. Lietuvos ypatingasis archyvas rado duomenų, jog pareiškėjo tėvas nebuvo partizanu, slapstėsi nuo mobilizacijos 1944 m. – 1945 m., t. y. gerokai anksčiau nei gimė pareiškėjas. Nors pareiškėjo senelis ar pareiškėjo tėčio brolis turėjo teisę gauti lengvatas ir kompensacijas kaip asmenys, represuoti už pasipriešinimą okupaciniams režimams, tačiau pagal galiojanti teisinį reglamentavimą esminis reikalavimas keliamas pareiškėjo tėvams (tėvui ir motinai), o ne tolimesniems giminaičiams. Dar daugiau, kaip teisingai pažymėjo ir suinteresuoto asmens atstovai, pareiškėjas pareiškime kalba tik apie tėvą ir neapibrėžtus giminaičius (juos neįvardindamas), tačiau nemini savo motinos. Be to, pareiškėjo senelis mirė taip pat iki pareiškėjo gimimo. Iš archyvinių dokumentų matyti, kad duomenų apie pareiškėjo, jo tėvų įtraukimą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti – nerasta. Ta aplinkybė, jog kiti pareiškėjo/ jo tėvo giminaičiai buvo įrašyti į tremtinų asmenų sąrašą, neleidžia daryti išvados, jog tas pats buvo taikoma ir pareiškėjo šeimai, ypač, kai iš surinktų įrodymų analizės matyti, jog pareiškėjo tėvas nebuvo partizanų būrio narys ir galimai nebuvo laikomas priešišku okupantams.
21. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė naujų aplinkybių ir argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra visų įstatyme įtvirtintų būtinųjų sąlygų pareiškėjui pripažinti tremtinio statusą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.