- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- 1S-329-870/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26075-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- J. S.
- Kategorijos
- 2.12.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys jų galiojimas (BPK 442 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamosios J. S. gynėjos advokatės I. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. protokolinės nutarties, kuria netenkintas advokatės prašymas perduoti baudžiamąją bylą prokurorui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-986-716/2018, kurioje J. S. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji po draudiminio įvykio – 2007 m. lapkričio 20 d. kilusio gaisro, kurio metu sudegė jai priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas (Pastatų draudimo liudijimas Nr(duomenys neskelbtini), pasirašytas 2007 m. rugpjūčio 17 d. tarp draudiko - UADB „E.“ ir draudėjo J. S.) nuo nelaimingo atsitikimo, siekdama suklaidinti draudiką (UADB „E.“) apie jos (J. S.) patirtus nuostolius šalinant gaisro padarinius, kuriuos pagal draudiminę sutartį jai privalėjo kompensuoti draudikas, draudimo bendrovei pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintą netikrą 2008 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti netikri duomenys, kad pirkėjas - J. S. gyvenanti (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pardavėjo UAB „A.“ perka paslaugą, statybos montavimo darbus objekte gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), už kurią mokėtina 19 306 Lt (5 591,40 EUR) pinigų suma, šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą - faktūrą pateikė UADB „E.“ Turto draudimo departamento žalų administravimo skyriaus darbuotojui, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens suklastotą tikrą 2008 m. rugsėjo 30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad pirkėjas - J. S. gyvenanti (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pardavėjo UAB „A.“ perka paslaugą, statybos montavimo darbus, objekte gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), už kurią mokėtina 147 129,79 Lt (42 611,73 EUR) pinigų suma, šiuos žinomai klaidingus duomenis, patvirtino savo parašu ir šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą - faktūrą pateikė UADB „E.“ Turto draudimo departamento žalų administravimo skyriaus darbuotojui, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens suklastotą tikrą 2008 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad pirkėjas - J. S. gyvenanti (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pardavėjo UAB „A.“ perka paslaugą, statybos montavimo darbus objekte gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), už kurią mokėtina 14 870,01 Lt (4 306, 65 EUR), pinigų suma, Šiuos žinomai klaidingus duomenis, patvirtino savo parašu ir šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą - faktūrą pateikė UADB „E.“ Turto draudimo departamento žalų administravimo skyriaus darbuotojui.
Be to J. S. kaltinama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, po draudiminio įvykio - 2007-11-20 kilusio gaisro, kurio metu sudegė jai priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas (Pastatų draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytas 2007 m. rugpjūčio 17 d. tarp draudiko - UADB „E.“ ir draudėjo J. S.) nuo nelaimingo atsitikimo, siekdama suklaidinti draudiką (UADB „E.“) apie jos (J. S.) patirtus nuostolius šalinant gaisro padarinius, kuriuos pagal draudiminę sutartį jai privalėjo kompensuoti draudikas, bei apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, žinodama ir suvokdama, kad teikiant draudėjui UADB „E.“ klaidingą informaciją draudėjas turi teisę nemokėti draudėjui draudiminės išmokos, suklaidino draudiką apie teikiamą dokumentų ir juose įrašytos informacijos tikrumą, pateikė UADB „E.“ Turto draudimo departamento žalų administravimo skyriaus darbuotojui, suklastotas PVM sąskaitas faktūras: 2008 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 2008 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 2008 m. lapkričio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), dėl ko suklaidintas draudėjas 2008 m. per keturis kartus į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėjo draudiminę išmoką viso 380 830,00 Lt (110 295, 99 Eur), tokiu apgaulės būdu, ji savo naudai įgijo svetimą UADB „E.“ didelės vertės viso 380 830,00 Lt. (110 295, 99 Eur) turtą.
2018 m. rugsėjo 3 d. kaltinamosios J. S. gynėja pateikė teismui prašymą perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, motyvuojant tuo, kad kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 219 straipsnio reikalavimų. Teismas protokoline nutartimi tokį advokatės prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis aktas nurodytiems reikalavimams atitinka, tuo tarpu, galimai netinkamai, netiksliai nurodytos sumos gali būti tikslinamos teismo ir tai neužkerta kelio nagrinėti bylą teisme.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos teismui advokatė I. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį (advokatė skunde nurodo, kad prašo naikinti rugsėjo 4 d. nutartį, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad protokolinė nutartis priimta 2018 m. rugsėjo 3 d.) ir priimti dėl skundo naują sprendimą – baudžiamąją bylą Nr. 1-986-716/2018 su kaltinamuoju aktu, kurio turinys iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio keliamų reikalavimų, perduoti prokurorui.
Advokatė akcentuoja kaltinamojo akto svarbumą, pažymėdama, kad jis privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes. Kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika turi būti aprašyta tiksliai ir aiškiai. Esminiai kaltinamojo akto turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, nes gavęs tokį kaltinamąjį aktą jis negali efektyviai gintis teisiamajame posėdyje.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ši baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota prokurorui, nurodant konkrečius J. S. atžvilgiu surašyto kaltinamojo akto trūkumus. Teismas nurodė, kad kaltinimas yra netikslus ir neaiškus, nes jame nurodyti „kiti dokumentai“, į kuriuos J. S. kaltinama įrašiusi netikrus duomenis ir juos pateikusi draudikui, todėl nėra aišku, dėl kokių dar dokumentų pateikimo siekiant apgaule užvaldyti svetimą turtą, yra kaltinama J. S.; kaltinimai pastarajai reiškiami dėl trijų netikrų sąskaitų – faktūrų pateikimo, pagal kurias draudiko buvo išmokėta 181 305,80 Lt suma, todėl kaltinime nurodoma apgaule užvaldyta 380 830 Lt suma yra netiksli. Advokatė atkreipė dėmesį, kad šios nutarties prokuroras neskundė, taigi sutiko su nustatytais kaltinamojo akto trūkumais, tačiau visų nurodytų trūkumų neištaisė.
Iš teismui pakartotinai perduoto kaltinamojo akto turinio matyti, kad J. S. pareikštas kaltinimas, kaip ir pirminiame, apima trijų sąskaitų – faktūrų pateikimą draudikui, pagal kurias jai buvo išmokėta tik dalis inkriminuotos svetimų pinigų sumos – 181 305,8 Lt (52 509,79 Eur). Taigi kaltinime nurodyta apgaule užvaldyta suma yra netiksli, ir šis esminis kaltinamojo akto trūkumus taip ir liko neištaisytas. Dalis kaltinimo dėl pasisavintos pinigų sumos (199 524,2 Lt, arba 57 586,20 Eur) nėra pagrįstas jokiais duomenimis. Advokatė pažymi, kad yra priimtos dvi iš esmės viena kitai prieštaraujančios nutartys, kurių viena jau įsiteisėjusi ir privalo būti vykdoma.
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, Advokatės skundo argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. protokolinės nutartis, kuria netenkintas Advokatės prašymas grąžinti kaltinamąjį aktą prokurorui, yra teisėta ir pagrįsta. Nenustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-986-716/2018 būtų surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kurio trūkumai negali būti ištaisomi nagrinėjant bylą teisme, bei kad tokie trūkumai varžo kaltinamosios J. S. teisę į tinkamą gynybą.
BPK 254 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Konstatuojama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veika, jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas), ir kt. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Tai reiškia, kad kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismas atsiduria teisinėje aklavietėje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-556/2012, 2K-146/2012, 2K-1-696/2016).
Iš šioje baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad J. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymas atitinka BK 300 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies dispozicijas, nes kaltinamajame akte yra detaliai įvardyti konkretūs baudžiamojo įstatymo draudžiami kaltinamosios veiksmai, veikų padarymo būdas, nusikalstamų veikų dalykas, padariniai, t.y. jame išdėstytos visos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal nurodytus straipsnius, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis.
Negalima sutikti su skundo argumentais, kad yra priimtos dvi iš esmės skirtingos nutartys, ir taip yra suponuojama teisinio netikrumo situacija, kai vienas teismas kaltinamąjį aktą pripažįsta neaiškiu ir pažeidžiančiu asmens teisę į gynybą, o kitas – laiko atitinkančiu įstatymo reikalavimus ir netrukdančiu nagrinėti bylą teisme. Iš 2017 m. rugsėjo 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, turinio matyti, kad teismas nustatė tokius pažeidimus: aprašant nusikalstamas veikas, kurių padarymu kaltinama J. S., šios veikos atskirai neišskirtos, todėl neaišku, kuri veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o kuri pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teisėja taip pat akcentavo, kad nurodant, jog netikri duomenys buvo įrašyti į kitus dokumentus ir šie dokumentai buvo pateikti draudikui, plečiamas kaltinimas, neaišku, dėl kokių dar dokumentų pateikimo, siekiant apgaule užvaldyti svetimą turtą, yra kaltinama J. S.. Taip pat nurodyta, kad kaltinant asmenį panaudojus tris netikrus dokumentus, nurodoma apgaule užvaldyta svetimų pinigų suma yra netiksli, o J. S. draudžiamosios bylos šviestos kopijos nepatvirtintos nustatyta tvarka.
Prokuroras, pakartotinai teismui teikdamas kaltinamąją aktą, ištaisė minėtoje nutartyje išvardintus kaltinamojo akto trūkumus: atskirai aptarė kaltinamosios veiksmus, atitinkančius BK 182 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 1 dalies dispozicijose; patikslino kaltinimą dalyje dėl to, kokius netikrus dokumentus galimai panaudojo J. S., siekdamas apgaule užvaldyti svetimą turtą (t.y. kaltinime nebeliko „kitų dokumentų“), aiškiai nurodant, dėl kokių netikrų dokumentų panaudojimo yra kaltinama J. S., taip aiškiai apibrėžiant nagrinėjimo teisme ribas, taip pat buvo išreikalauta ir teismui pateikta J. S. draudiminė byla. T.y. prokuroras ištaisė esminius kaltinamojo akto trūkumus, kurie neabejotinai trukdė nagrinėti baudžiamąją bylą teisme. Tuo tarpu, vien tai, kad nesutampa suma, kuri išmokėta draudimo bendrovės kaltinamajai su suma, kurią pastaroji gavo, kaip nurodoma kaltinime, panaudojusi netikrus dokumentus (sąskaitas – faktūras), neleidžia vertinti kaip esminio trūkumo, kuris sudarytų pagrindą perduoti baudžiamąją bylą prokurorui. Taigi ištaisius esminius kaltinamojo akto trūkumus ir paliekant netikslumą dėl išmokėtų sumų, negalima vertinti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė priešingą procesinį sprendimą, nei Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja.
Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad J. S. yra kaltinama apgaule įgijusį svetimą, 380 830 Lt (110 295,99 Eur) vertės svetimą turtą. Nurodyta, kad būtent tokio dydžio draudimo išmoką pastarajai per keturis kartus sumokėjo draudimo bendrovė UADB „E.“. Tuo tarpu, pagal kaltinime nurodomas sąskaitas – faktūras, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, J. S. iš viso buvo sumokėta dalis sumos, t.y. 52 509,79 Eur. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, juos atitinkamai pripažinęs įrodymais, nustatys, kokiu pagrindu J. S. buvo išmokėta draudiminė išmoka, ir kokią šios išmokos dalį, pasitvirtinus kaltinime nurodytoms aplinkybėms, ji įgijo apgaule. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šios aplinkybės dėl aptariamų sumų, gali būti tikslinamos teismo iniciatyva. Tuo tarpu, bylos perdavimas prokurorui Advokatės skunde nurodomais pagrindais, būtų vertinamas kaip formalus teismo sprendimas, nepagrįstai ilginant baudžiamojo proceso trukmę.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
nutarė:
atmesti kaltinamosios J. S. gynėjos advokatės I. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.