- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- AS-754-815/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03306-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūrai, Alinkos apsaugos agentūra
- Pareiškėjas
- Varnių regioninio parko direkcija
- Trečiasis asmuo
- Telšių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VšĮ "Darnaus vystymosi centras", UAB "Telšių vėjo parkas"
- Kategorijos
- 14.2.1Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas
- 14.2.3Kiti su poveikio ir pasekmių aplinkai vertinimu susiję klausimai
- 14.9.2Teisė dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese
- 14.9.3Teisė kreiptis į teismą
- 14.9.5Kiti su piliečių, visuomeninių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teisėmis ir pareigomis, kontroliuojant valstybės valdymo ir savivaldos institucijų veiksmus (neveikimą) aplinkosaugos srityje, susiję klausimai
- 43.5.1.1Aktai ar veiksmai, dėl kurių negalima pateikti skundo administraciniam teismui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Varnių regioninio parko direkcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Varnių regioninio parko direkcijos skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Varnių regioninio parko direkcija (toliau – ir Direkcija) padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. (30.2)-A4-10230 „Dėl vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos (duomenys neskelbtini) poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Agentūrą priimti naują sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Direkcijos skundą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčija Agentūros Sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos (toliau – ir PŪV) poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV). Iš prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad Direkcija Agentūros kvietimu buvo pakviesta dalyvauti UAB „Telšių vėjo parkas“ PŪV – vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos (duomenys neskelbtini) – PAV procese kaip PŪV subjektas. Direkcija UAB „Telšių vėjo parkas“ PAV ataskaitai pritarė iš dalies.
Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 9 dalį atsakingoji institucija PAV subjektams, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), PAV dokumentų rengėjui sprendimą dėl PŪV poveikio aplinkai pateikia raštu. Atsakingosios institucijos sprendimas dėl PŪV poveikio aplinkai, įskaitant jame nustatytas sąlygas, yra privalomas PŪV organizatoriui (užsakovui) įgyvendinant planuojamą ūkinę veiklą. Įstatymo 15 straipsnyje yra reglamentuota suinteresuotos visuomenės teisė kreiptis į teismą. Visuomenė turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad jos prašymas, pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių atrankos dėl PAV ir PAV procesus, nustatyta tvarka, buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius atrankos dėl PAV ir PAV procesus. Suinteresuotas visuomenė taip pat turi teisę kreiptis į teismą ginčydama sprendimų, veiksmų ar neveikimo atrankos dėl PAV ir PAV srityse materialinį ar procesinį teisėtumą.
Teismas konstatavo, kad iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog kreiptis į teismą su skundu dėl Agentūros priimto sprendimo dėl PŪV poveikio aplinkai gali planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), kuriam sprendimas dėl PŪV poveikio aplinkai yra privalomas bei sukelia pasekmes, ir suinteresuota visuomenė. Teismo vertinimu, Sprendimas pareiškėjui, kaip PAV subjektui, nesukelia teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
II.
Pareiškėjas Direkcija padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – priimti nagrinėti Direkcijos skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad Direkcija savo kompetencijos ribose įvertino VšĮ „Darnaus vystymosi centras“ parengtą ir pateiktą vertinimui UAB „Telšių vėjo parkas“ PAV ataskaitą ir pateikė išvadą, kurioje PAV ataskaitai pritarė iš dalies, ir nurodė, kad, siekiant sumažinti būsimą neigiamą poveikį Varnių regioninio parko kraštovaizdžiui, būtina nestatyti vėjo elektrinių artimiausioje Varnių regioninio parko aplinkoje. PAV buvo atliekamas būtent tam, kad, be kita ko, būtų išsiaiškintas vėjo elektrinių poveikis Varnių regioninio parko ir jo apylinkių kraštovaizdžiui. Direkcija iš Agentūros 2021 m. rugsėjo 3 d. gavo Sprendimą dėl vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos (duomenys neskelbtini), PAV, kuris, Direkcijos manymu, yra neteisėtas, nes priimtas neatsižvelgiant į Direkcijos teiktoje išvadoje pateiktas pastabas, ir, negana to, priimtas vadovaujantis dar neįsigaliojusiu teisės akto punktu. Priimtas Agentūros sprendimas atveria galimybę keisti tradicinį kraštovaizdį žiūrint nuo Šatrijos, keisti jos panoramą, matomą nuo Luokės pilies kalno, nuo Šatrijos kraštovaizdžio draustinio, Vanago kalno ir kitų vizualiai reikšmingų Varnių regioninio parko apžvalgos taškų. Todėl teismo padaryta išvada, kad Agentūros Sprendimas neturės teisinių pasekmių Direkcijai, yra nepagristas. Tam, kad tai nustatytų, teismas turėjo priimti pareiškėjo skundą ir jį išnagrinėti. Įstatymų leidėjas suteikė plačias teises PAV subjektams ir įpareigojo juos pateikti motyvuotas išvadas. Vadinasi, atėmus iš jų teisę kreiptis į teismą, PAV subjektų išvados ir pats PAV subjektų vaidmuo šiame procese netenka savo reikšmės ir prasmės, suardomas PAV proceso pagrįstumas, logiškumas ir nuoseklumas, atsiranda prielaidos teisiniam nihilizmui. Įstatymo nuostatos neužkerta galimybės PAV subjektams kreiptis į teismą ir ginčyti galutinį atsakingosios institucijos priimtą sprendimą. Apskundimo galimybė ir tvarka nurodyta ir pačiame Agentūros Sprendime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Direkcijos skundą.
Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Agentūros Sprendimą, priimtą dėl PŪV poveikio aplinkai, kuriuo nuspręsta, kad UAB „Telšių vėjo parkas“ PŪV vėjo elektrinių parko (duomenys neskelbtini), įrengimas ir eksploatavimas pagal antrąją ir trečiąją alternatyvas atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus, ir įpareigoti Agentūrą priimti naują sprendimą.
Teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, motyvuojant, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – priimti nagrinėti Direkcijos skundą. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismo išvada, jog Agentūros Sprendimas nesukelia teisinių pasekmių Direkcijai, yra nepagrįsta; Įstatymo nuostatos neužkerta galimybės PAV subjektams kreiptis į teismą ir ginčyti galutinį atsakingosios institucijos priimtą sprendimą; apskundimo galimybė ir tvarka buvo nurodyta ir pačiame Agentūros Sprendime.
Pažymėtina, kad Agentūros sprendimas dėl poveikio aplinkai gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).
Pagal Įstatymo 15 straipsnio 2 dalį suinteresuota visuomenė taip pat turi teisę kreiptis į teismą ginčydama sprendimų, veiksmų ar neveikimo atrankos dėl PAV ir PAV materialinį ar procesinį teisėtumą. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ir (ar) juridinių asmenų, jų asociacijos, organizacijos arba grupės. Suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje arba kuri yra suinteresuota atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procesu; pagal šią apibrėžtį viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis (Įstatymo 2 str. 14 d.).
Atsižvelgiant į minėtą išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Agentūros Sprendimą skųsti teismui gali asmenys (subjektai), kurių teises ir (ar) įstatymų saugomus interesus toks sprendimas galbūt pažeidžia, taip pat suinteresuota visuomenė Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme, t. y. vienas arba daugiau fizinių ir (ar) juridinių asmenų, jų asociacijos, organizacijos arba grupės, kuriai daro ar gali daryti poveikį toks sprendimas. Viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie skatina aplinkos apsaugą, taip pat gali skųsti Agentūros Sprendimą, net jei jų teisės ir (ar) teisėti interesai tiesiogiai nepažeidžiami.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. įsakymu Nr. 262 V patvirtintų Varnių regioninio parko direkcijos nuostatų (2016 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-221 redakcija) (toliau – ir Nuostatai) 1 punkte nustatyta, kad Direkcija yra biudžetinė įstaiga, pagal kompetenciją vykdanti Varnių regioninio parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių), biologinės įvairovės apsaugą, organizuojanti nuolatinę jų priežiūrą ir tvarkymą, skatinanti pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuojanti, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla regioniniame parke atitiktų nustatytus saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo reikalavimus. Direkcija yra viešasis juridinis asmuo, kurio savininkė yra valstybė (Nuostatų 2 ir 3 p.). Taigi Direkcija valdo (administruoja) Varnių regioninį parką.
Bylos duomenys (b. l. 10, 11–13) patvirtina, kad Direkcija buvo pakviesta dalyvauti PŪV PAV, dėl kurios buvo priimtas ginčijamas Agentūros Sprendimas, procese kaip PAV subjektas ir Direkcija, kaip PAV subjektas, dėl PŪV PAV ataskaitos (t. y. dėl UAB „Telšių vėjo parkas“ planuojamos ūkinės veiklos – vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos) 2021 m. vasario 24 d. raštu Nr. V3-1.8-30 pateikė savo išvadą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 10 dalį PAV subjektas – valstybės institucija ar savivaldybės vykdomoji institucija, nagrinėjanti PAV dokumentus, pagal kompetenciją teikianti išvadas ir dalyvaujanti atrankos dėl PAV procese. Taip pat pabrėžtina, kad pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui, be kita ko, grindžiamas tuo, kad nagrinėjamu atveju neteisingai įvertintas PŪV, t. y. vėjo elektrinių parko, poveikis kraštovaizdžiui, nes vėjo elektrinių parkas Varnių regioninio parko kraštovaizdžiui bus vizualiai reikšmingas, nepanaikinus Sprendimo bus leidžiama statyti vėjo elektrines artimiausioje Varnių regioninio parko aplinkoje, sukeliant vizualinę taršą vertingiausioms kraštovaizdžio panoramoms.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). Taigi skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti tik tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-361-442/2021).
Taigi nors Direkcija, būdama viešuoju juridiniu asmeniu, kurio savininkas yra valstybė, negalėtų skųsti Agentūros Sprendimo, jei jos teisės ir (ar) teisėti interesai tiesiogiai nebūtų pažeidžiami, tačiau darytina išvada, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad siekiamas ginčyti Sprendimas Direkcijai nesukelia teisinių pasekmių. Įvertinus nustatytas aplinkybes (t. y., kad nagrinėjamu atveju Direkcija, kaip Varnių regioninio parko valdytojas (administratorius), teikė išvadą dėl PŪV PAV, skunde pirmosios instancijos teismui nurodė argumentus, kuriais grindė PŪV – vėjo elektrinių parko – pernelyg didelę neigiamą įtaką Verkių regioninio parko kraštovaizdžiui) nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, konstatuotina, kad nėra akivaizdu, jog ginčijamas Sprendimas Direkcijai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje išvadą, ar ginčijamas Sprendimas Direkcijai sukelia ar nesukelia teisines pasekmes, bus galima padaryti tik bylą nagrinėjant iš esmės, bet ne skundo priėmimo stadijoje.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti, nes teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Visgi apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo išspręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš esmės, nes tai yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (ABTĮ 33 str. 1 d.), dėl to pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti Direkcijos skundą netenkintinas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies – skundžiama teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Varnių regioninio parko direkcijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Varnių regioninio parko direkcijos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.