Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko, gynėjui – advokatui Ramūnui Vanagui, nukentėjusiųjų atstovei advokatei Tatjanai Benetei, VTAT atstovui Tadui Cijunaičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. L., a. k (duomenys neskelbtini) gim. 1969-07-12, be pilietybės, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruota gyvenamoji vieta - Vilniaus m. sav., baustas administracine tvarka, teistas: 2003-06-17 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 104 str.- laisvės atėmimu 8 metams; 2006-07-20 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d.- 2 mėn. viešųjų darbų; 2008-07-17 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 45 paroms arešto; 2008-10-01 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2013 rugpjūčio 28 d., apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paskambino savo sugyventinei V. G. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir reikalavo, kad pastaroji atneštų jo daiktus, o V. G. atsisakius įvykdyti jo reikalavimą, S. L. pagrasino susidorojimu ir, atėjęs pas V. G. į namus -išsinuomotą J. T. butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išdaužė buto langą bei grasino pastarajai ir jos mažamečiams vaikams V. G. ir A. G. bei nepilnamečiui M. D., kad juos nužudys, todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas gali būti realiai įgyvendintas.

jis, 2014 sausio 4 d., apie 21.05 val., name, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo sugyventinės V. G. nepilnamečiu sūnumi M. D. metu, tyčia smūgiavo pastarajam kairės rankos kumščiu į dešinės pusės žandikaulį bei abiejų rankų kumščiais sudavė iki dešimties smūgių į galvą, smilkinį ir skruostą, sukeldamas M. D. fizinį skausmą.

jis, 2014 sausio 10 d., apie 23.00 val., iš nakvynės namų, esančių Vilniuje, Vilkpėdės g. 12, paskambino savo sugyventinei V. G. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo grasinti, kad nužudys jos nepilnametį sūnų M. D. ir savo mažametį sūnų A. G.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 sausio 11 d., apie 07.00 val., kalbėdamas su V. G. mobiliojo ryšio telefonu, vėl grasino, kad nužudys savo mažametį sūnų A. G. trenkdamas jam plaktuku per galvą, todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas gali būti įgyvendintas.

jis, 2014 m. gegužės 16 d., apie 20.00 val., name, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paėmęs abejomis rankomis savo mažametį sūnų A. G., mėtė ji ant lovos ir smaugė, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė kaktos sumušimu ir suspaudimo žymėmis kakle.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. L. kaltė įrodyta jo paties kaltės prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiosios V. G., liudytojo M. D. parodymais bei rašytiniais įrodymais.

Apklaustas kaltinamuoju S. L. kaltu pripažino ir parodė, kad 2013-08-28, apie 15.30 val., jis išėjęs po sulaikymo iš policijos komisariato, paskambino savo sugyventinei V. G. į jos mobilųjį telefoną. Nepamena, ką kalbėjo, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Gali būti, jog grasino V. G. ir jos vaikams, nes būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tampa agresyvus. To, kad būtų išdaužęs namo, kuriame gyvena V. G. su vaikais langą, jis nepamena. Ką veikė tą dieną taip pat nepamena. V. G. žinojo, kad jis praeityje buvo teistas už nužudymą. Įvykdyti savo grasinimo jis negalėjo, nors pripažįsta, kad savo elgesio negali prognozuoti, kuomet būna girtas.

Apklausta nukentėjusiąja V. G. parodė, kad 2013 metais ji su savo trimis nepilnamečiais vaikais, t.y M. D., gim. 1999, V. G., gim. 2007, A. G., gim. 2013. A. gyveno dėdės bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sūnaus A. G. tėvas yra S. L., kuris gyvena nakvynės namuose Vilkpėdės g. 12, Vilniuje. Ji su S. L. pažįstami apie šešis metus, tačiau kartu negyveno, tik artimai bendravo. S. L. jai ne kartą yra grasinęs nužudyti bei susidoroti su ja ir jos vaikais. Jis grasina tuomet, kai būna išgėręs. 2013-08-28, apie 13.30 val., jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje paskambinęs S. L. pasakė, kad jis yra sulaikytas 3 policijos komisariate, todėl prašė jam atnešti daiktus, vaistus ir pinigus, paklausė, ar ji negalėtų jo ateiti pasiimti. Jai atsakius, kad niekur neis ir su juo girtu nenori bendrauti, o daiktus gali perduoti per budintį, padėjo telefono ragelį. Apie 15.30 val. vėl paskambinęs S. L. pasigyrė, kad jį jau paleido iš komisariato. Ji paprašė S. L., kad jis važiuotų į nakvynės namus ir ten išsimiegotų. Pokalbio metu jis pradėjo rėkti, reikalauti kuo greičiau grąžinti jo daiktus, kuriuos jis jai kadaise buvo padovanojęs. Ji atsakė, kad nieko jam neneš, o savo daiktus jis galės pasiimti, kai išsiblaivys. S. L. pagrasino, kad šiąnakt ji turės problemų ir didelių nemalonumų, kurias jis jai padarys. Grasino, kad sužalos jos vaikus, kad jei pagaus ją kur mieste, nužudys ir ją, ir savo sūnų. Po šio pokalbio ji išsigando dėl savo ir vaikų saugumo, todėl grįžusi į namus pasiėmė vaikus ir išėjo pasivaikščioti toliau nuo namų. Jiems bevaikštant S. L. ne kartą jai skambino, bet į skambučius atsiliepdavo jos vyriausias sūnus M. D., kuriam S. L. taip pat grasino. Vėliau, apie 17.00 val., jai paskambino kaimynė G. ir pranešė, kad S. L. sėdi jų namo kieme. Ji paprašė kaimynės, kad ši jam pasakytų, jog jos nėra namuose ir, esant reikalui, kviestų policiją. Netrukus paskambinusi G. pranešė, kad S. L. išdaužė jos namo langą ir, kad prieš tai ji paskambino į policiją ir pranešė, kad S. L. neblaivus ir jai grasina. Apie 17. 20 val., ji paskambino savo dėdei J. T.. Atsiliepusi jo dukra pranešė, kad šiuo metu vyksta muštynės ir jau iškviesta policija. Po šio pokalbio ji su sūnumi M. D. nubėgo link namų, be to, paskambino sūnaus draugams. Šie pradėjo persekioti jau išėjusį S. L.. Po kurio laiko ji susitiko su policijos pareigūnais ir su jais nuvyko į namus. Vėliau kaimynai jai sakė, kad daužydamas langą, S. L. grasino išdaužyti langus ir jiems, kad nužudys ją ir jos vaikus, sakė, kad S. L. elgėsi neadekvačiai ir buvo labai agresyvus.

Nepilnametis nukentėjęs M. D. parodė, kad 2013 vasarą jam paskambinusi mama paprašė pažiūrėtų brolį Vilių, nes su mažuoju broliu A. G. ji turėjo eiti į polikliniką. Jis grįžo į namus ir išleido mamą į polikliniką, tačiau netrukus ji paskambino ir paprašė visiems susiruošti ir eiti iš namų, nes S. (S. L.) vėl girtas ir agresyvus. Jie visi susiruošė ir išėjo pasivaikščioti kartu su mama. Kol vaikščiojo, tiek jam, tiek mamai skambino S. L. ir nuolat grasino, kad išdaužys buto langus, kad juos visus sumuš ir užmuš. Mama išsigando, ji bijojo S. L., verkė. Netrukus mamai paskambino kažkas iš kaimynų ir pasakė, kad S. L. išdaužė jos buto langą ir, kad visi gali sugrįžti, nes S. L. kieme nebėra.

Liudytojas J. T. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuo 2013 metų pavasario jis pas save priėmė gyventi savo giminaitę V. G. su trimis mažais vaikais. 2013-08-28, apie 16.00 val., jis grįžo namo ir pamatė kieme sėdintį girtą V. G. draugą S. L.. Taip pat pamatė, kad išdaužtas namo langas. V. G. namuose nebuvo, su S. L. susikalbėti nebuvo galimybės, kadangi jis buvo labai girtas. Kaimynai jam paaiškino, kad S. L. ieškojo V. G. ir, jos neradęs, išdaužė jos buto stiklą. S. L. netrukus išėjo, o paskui atvyko policija. Grįžusi namo V. G. verkšleno, sakė, kad telefonu susipyko su S. L. ir jis iš pykčio sudaužė stiklą. S. L. jam pilnai atlygino padarytą 120 litų žalą ir jis stiklą įsistatė. Jis jokių pretenzijų S. L. neturi.

2013-08-28 apžiūrėjus įvykio vietą – Krėvos g. 7-tą namą, Vilniuje, konstatuota, kad išdaužtas vieno lango stiklas ( t. 1, b.l. 34-35).

Grasinimas nužudyti yra psichinės prievartos išraiškos forma. Jis laikomas realiu, kai egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo asmens suvokimu. Nukentėjusiojo asmens nuomonė ir vertinimas gali būti subjektyvūs, todėl sprendžiant grasinimo nužudyti realumo klausimą vertinamas tiek į išreikšto grasinimo turinys, tiek konkrečios aplinkybės, kuriomis grasinimas nužudyti buvo išreikštas.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiųjų V. G. ir M. D. bei liudytojo J. T. parodymus, įvykio vietos apžiūros rezultatus, konstatuoja esant pakankamai įrodymų, kurie patvirtina kaltinamojo telefonu vykdytą grasinimą nužudyti V. G. bei jos nepilnametį sūnų M. D. bei po to sekusius kaltinamojo veiksmus: atvykimą į namo, kuriame gyveno V. G., kiemą ir lango stiklo išdaužimą. Nukentėjusieji V. G. ir M. D. iš kaltinamojo grasinančių žodžių, jo agresyvios pozicijos turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas. Būtent, baimindamasi, kad kaltinamojo grasinimai nebūtų įvykdyti, nukentėjusioji išėjo iš namų, saugodama save ir savo vaikus. Iš nukentėjusiųjų parodymų akivaizdu, kad smurtą prieš nukentėjusiąją V. G. kaltinamasis vartojo ne pirmą kartą, be to, S. L. praeityje jau buvo teistas už tyčinį nužudymą ir pats pripažįsta, kad savęs nekontroliuoja, kuomet būna girtas.

Visa tai lemia neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo išreikšti žodžiu grasinimai nužudyti ir vėlesni jo veiksmai – lango išdaužimas atėjus pas nukentėjusiąją, byloja apie grasinimų realumą.

Nukentėjusieji grasinimą suvokė kaip realų pavojų jų gyvybei, patyrė baimę ir nervinę įtampą. Kaltinamojo veika pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str.1d., sudėtį.

Apklaustas kaltinamuoju S. L. kaltu pripažino ir prašė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis parodė, kad 2014-01-04 atėjo pas savo sugyventinę V. G. į svečius, kur ji nuomojasi kambarį name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jam rūkant virtuvėje, atėjo V. G. sūnus M. D. ir pradėjo jam kažką sakyti, tačiau ką jis sakė, jis nepamena. Jis (kaltinamasis) buvo neblaivus, todėl susinervinęs kumščiu trenkė M. D. du kartus į įvairias kūno vietas. Pamena tik tiek, kad po to atvyko policija ir jį išvežė į antrąjį policijos komisariatą.

Apklausta liudytoja V. G. parodė, kad 2014-01-04, apie 17.00 val., ji prie namų lauke pasitiko S. L., matė, kad pastarasis yra šiek tiek išgėręs, bet jis jai pažadėjo, kad elgsis gražiai ir nebus jokių nesusipratimų, todėl abu užėjo į namus. Namuose buvo visi trys jos nepilnamečiai jos vaikai. Pradžioje viskas buvo gerai. S. L. žaidė su sūnumi A. G., paskui išėjo į virtuvę. Vėliau pamatė, kad S. L. virtuvėje slapta išgėrinėja, todėl kelis kartus pasiūlė S. L. pasilikti nakvoti pas ją, nes į nakvynės namus jo neblaivaus neįleistų. S. L. apsisprendė, kad išeis, o ji grįžo į kambarį. Vėliau virtuvėje, kur tuo metu buvo S. L. ir jos sūnus M. D., išgirdo triukšmą ir, atėjusi, pamatė į kampą užspeistą M. D., o S. L. tuo metu kumščiais smūgiavo M. D. į galvą. Ji iškvietė policiją ir S. L. išvežė į policijos komisariatą.

Nukentėjęs M. D. parodė, kad 2014-01-04 vakare jis nuėjo į virtuvę, nes norėjo pavalgyti. Tuo metu virtuvėje buvęs S. L. liepė jam nešdintis lauk, todėl jie apsižodžiavo. Jis pasakė S. L., kad jis, būdamas svetimuose namuose neturi teisės jo varyti iš virtuvės, po ko, S. L. įspraudė jį į kampą ir sudavė daug smūgių kumščiu (iki 10 smūgių) į kaktą ir kitas galvos sritis. Jis taip pat smūgiavo S. L.. Mušimas greitai baigėsi, buvo iškviesta policija. Po sumušimo ant veido – po akimi jam atsirado mėlynė. Į teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Jis bijo S. L. sugrįžimo.

2014-01-06 jis kreipėsi į Centro polikliniką pas savo pediatrę dėl blogos savijautos, nes jį pykino, negalėjo ramiai miegoti, svaigo galva. Pediatrė nukreipė pas neurologą, kuris išrašė raminamųjų, pasiūlė kreiptis dėl akies dugno ištyrimo, tačiau jis nesikreipė nes savijauta pagėrėjo. Į mokyklą nėjo dėl prastos savijautos. Jo santykiai su S. L. yra blogi. 2013 metų gruodžio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad S. L. jį buvo sumušęs, tačiau tyrimas buvo nutrauktas.

Liudytojas J. T. parodė, kad 2014 m. sausio mėnesį V. G. jam minėjo, jog S. L. buvo atėjęs girtas ir konfliktavo su jos sūnumi M. D. ir, kad juodu susimušė. Paties įvykio jis nematė. V. G. daugiau neklausinėjo, nes ir taip žinojo, kad girtas S. L. būna agresyvus, su M. D. sutaria blogai, dažnai pykstasi, tačiau niekada nematė, kad S. L. būtų naudojęs fizinį smurtą prieš M. D..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą, nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą savo artimo giminaičio ar šeimos nario jį mušant ar kitaip smurtaujant.

Byloje tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad 2014-01-04 tarp jųdviejų, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje virtuvėje įvyko žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį kumščiu smūgiuodamas jam iki 10 smūgių į galvą.

Rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina buitinio konflikto vietą, laiką bei M. D. sumušimo faktą:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-os kupos 3-o būrio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuota, kad S. L., gim. 1969 m., naudojo fizinį smurtą prieš M. D. (t. 1, b. l.36,37);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr.G2456/14(01) kurioje užfiksuota, kad M. D. 2014-01-06 kreipėsi į Centro poliklinikos Senamiesčio filialą dėl 2014-01-04 patirto sumušimo, skundėsi galvos skausmais, pykinimu, miego sutrikimais, diagnozuota Ūminė reakcija į stresą ( F43.0). Sužalojimo žymių kūne nerasta (t. 1, b. l. 72-73).

Kaltinamojo veika atitinka LR BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Veiką kvalifikuojantys požymiai yra fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui. Nustatyta, kad kaltinamasis S. L., būdamas vieno iš trijų V. G. vaikų – A. G. tėvu, nors nuolat negyveno su vaiko motina V. G., vis dėlto realiai dalyvavo ne tik savo sūnaus gyvenime, bet nuolat lankydavosi namuose, kuriuose gyveno vaiko motina V. G. su visais trimis savo nepilnamečiais vaikais, padėjo ūkyje ( liudytojo J. T. parodymai, kad kaltinamasis tvarkė malkas), nakvodavo, maitindavosi. Šie požymiai iš esmės atitinka gyvenimo šeimoje požymius, todėl teismas vertina, kad šiuo atveju kaltinamajam teisingai inkriminuojama veika, turinti kvalifikuojantį smurtavimo prieš šeimos narį požymį.

Apklaustas kaltinamuoju S. L. kaltu pripažino ir parodė, kad 2014-01-10, apie 23.00 val., jam būnant nakvynės namuose, esančiuose Vilkpėdės g. 12, Vilniuje, jam į mobilųjį telefoną paskambino V. G.. Pokalbio metu jis gal ir galėjo pagrasinti, kad nužudys V. G. vaikus M. D. ir A. G. (pastarasis yra jų bendras vaikas). Buvo buvo girtas ir šio fakto nepamena, bet šito neneigia. Kai pavartoja alkoholio jis savęs nekontroliuoja.

Apklausta nukentėjusiąja V. G. parodė, kad naktį į 2014-01-10 S. L. daug kartų skambino ir grasino, kad nužudys M. G. ir savo sūnų. Į kai kuriuos skambučius ji atsiliepdavo. Telefono neišjungė, nes bijojo, kad S. L. gali atvažiuoti. Ryte ji pati paskambino S. L., šis buvo girtas ir agresyvus, pradėjo pykti, sakė „apsistatyti namus policija, nes duš visi buto langai“, grasino, kad užmuš jos sūnų M. D. ir taip pat savo sūnų A. G. plaktuku per galvą, nes jis jam trukdo. Ji nenorėjo su juo daugiau kalbėti ir nutraukė pokalbį bei apie įvykį pranešė policijai, kadangi jautė realią grėsmę savo bei vaikų gyvybei. S. L. yra neprognozuojamas ir niekada negali žinoti, ką jis sugalvos padaryti. S. L. jau buvo sudaužęs buto langus.

2014-01-11 V. G. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 PK pranešdama, kad nuo 2014-01-10, 23 val. iki 2014-01-11 7 val. S. L. jai grasino telefonu susidorojimu su ja ir su jos vaikais, kad ji jaučia realią grėsmę savo ir vaikų gyvybėms, nes S. L. ne kartą yra jai grasinęs ir sumušęs jos vaiką (t. 1, b.l. 10);

Policijos įvykių paieškos pažymą patvirtina, kad dėl S. L. smurto ir grasinimų laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio iki 2014 m. gegužės mėnesio, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šešis kartus buvo kviečiama policija ( t. 1, b.l. 28-31);

Vyr. patrulio A. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2014-01-11 nakvynės namuose Vilkpėdės g. 12, Vilniuje sulaikomas S. L. aktyviais veiksmais priešinosi ( t. 1, b.l. 39), o pristačius jį į 2 PK, kaip matoma iš policijos pareigūno M. D. tarnybinio pranešimo, buvo nustatyta, kad jis agresyvus ir akivaizdžiai neblaivus ( t. 1, b.l. 40).

Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios V. G., kaltė pripažinusio kaltinamojo S. L. parodymus bei rašytinius duomenis konstatuoja esant pakankamai įrodymų, kurie patvirtina kaltinamojo telefonu vykdytą grasinimą nužudyti V. G. vaikus: nepilnametį sūnų M. D. bei savo bendrą su V. G. sūnų – mažametį A. G.. Grasinimas buvo realus, nes, kaip jau aptarta šiame nuosprendyje, kaltinamojo naudotas fizinis ir psichologinis smurtas prieš V. G. ir jos vaikus bei grasinimai susidorojimu buvo nevienkartiniai, sistemingi, lydimi realiais veiksmais (lango išdaužimas, M. D. sumušimas). Be to, iš paties kaltinamojo parodymų matoma, kad jis, būdamas neblaivus, savo veiksmų neatsimena nekontroliuoja.

Nukentėjusioji grasinimą nužudyti jos vaikus suvokė kaip realų pavojų jų gyvybei, patyrė baimę ir nervinę įtampą. Kaltinamojo veika pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str.1d., sudėtį.

Apklaustas kaltinamuoju S. L. kaltu pripažino ir parodė, kad 2014-05-16, apie 20.00 val., jis atėjo pas savo sugyventinę V. G. į jos nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namuose buvo visi V. G. vaikai ir sūnaus M. D. draugai. Kartu su V. G. išėjo į parduotuvę, nes jis prašė nupirkti alaus. Vėliau jis apgirto ir įvykių neprisimena, tačiau pripažįsta, kad galėjo smurtauti prieš savo mažametį sūnų, jį smaugti.

Apklausta liudytoja V. G. parodė, kad 2014-05-16, apie 9.00 val., S. L., būdamas blaivus (buvo po detoksikacijos) atėjo pas ją į namus, kurį laiką žaidė su sūnumi A. G. ir išėjo, tačiau apie 17.00 val. vėl grįžo jau neblaivus. Žinodama jo agresyvų charakterį išgėrus pradėjo kalbinti jį, kad eitų miegoti, bet jis visą laiką reikalavo nupirkti jam alaus. Bijodama jo smurto ir norėdama jį išvilioti iš namų kuo toliau nuo vaikų, nusprendė kartu nueiti į parduotuvę, nupirkti jam alaus. Pakeliui į parduotuvę S. L. sutiko savo pažįstamą ir jie pasiliko kartu. Apsipirkusi ji nuėjo namo, tai yra aplenkė grįžtantį serafimą ir paragino namuose buvusius sūnaus M. D. draugus aprengti mažuosius Vilių ir A. G. ir išvesti juos pas kaimynus, nes S. L. girtas ir agresyviai nusiteikęs, o pati nubėgo pas nuomotoją J. T. prašytis pabūti su vaikais pas jį. Būnant pas J. T., S. L. jai paskambino, ji liepė jam išeiti ir pati paskambino į policiją. Netrukus pas kaimyną J. T., pas kurį ji buvo, atėjo E. B. su jos dviem jauniausiais vaikais ir išsigandusi drebančiu balsu pasakė, kad jos namuose S. L. bandė smaugti savo sūnų A. G.. Ji vėl skambino į policiją ir prašė atvykti kuo skubiau. Ant sūnaus A. G. kaktos matė guzą, o ant kaklo raudoną žymę, panašią į žymę po smaugimo. A. G. Santariškių vaikų ligoninėje diagnozavo galvos sumušimą ir kaklo suspaudimą.

Liudytojas J. T. parodė, kad 2014-05-16, vakare, jam būnant namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atėjo apsiverkusi nuomininkė V. G. ir pasakė, kad pas ją namuose yra girtas ir agresyvus S. L.. Netrukus atbėgo jauna mergina su dar vienu ar dviem vaikinais. Mergina rankose turėjo V. G. mažiausią sūnų A. G., kuriam metai laiko. Vaikas buvo beveik nuogas, o lauke buvo šalta. Mergina atsakė, kad S. L. norėjo vaiką pasmaugti. Mergina, palikusi vaiką su V. G. vėl nubėgo į namą, kuriame buvo S. L.. Po kurio laiko atbėgusi kita mergina pasakė V. G., kad ji su A. G. gali grįžti namo, nes S. L. jau išvežė policija. V. G. su vaiku išėjo ir tą vakarą, jis jų daugiau nematė.

Liudytojas A. S. – M. D. draugas parodė, kad 2014-05-16, vakare, jam būnant namuose pas M. D., atėjusi jo mama V. G. pasakė, kad S. L. girtas ir nuėjo pas kaimynę, gyvenančią kitame name. Netrukus grįžo girtas S. L.. Jis, matyt supykęs dėl to, kad V. G. telefonu liepė jam išeiti, iš Erikos rankų paėmė savo sūnų A. G.. E. B. paėmė atgal vaiką į savo rankas, tačiau S. L. vėl stvėrė jį iš Erikos rankų iš metė jį ant lovos. Po to paėmė vaiką ir, laikydamas jį veidu žemyn, viena ranka metė jį tiesiai ant grindų, po ko, vėl pakėlė vaiką ir, pasodinęs jį ant kelių ir ruošėsi vaiką išsivesti. Jis bandė atitraukti S. L. rankas nuo vaiko, sugriebė abi jo rankas, o E. B. atėmė vaiką, tačiau S. L., ištraukęs vieną ranką, griebė vaikui, tuo metu buvusiam Erikos rankose, už kaklo iš priekio ir pradėjo jį smaugti viena ranka. Vaikas pradėjo gurguliuoti, jo veidas pradėjo mėlynuot. Suprato, kad vaikas dūsta. Smaugimas trūko apie tris – keturias sekundes. Norėdamas apginti vaiką, sudavė keletą smūgių S. L. veidą, po ko jis vaiką paleido. Jis užlaužė S. L. rankas ir laikė kol atvažiavo policija.

Mažametis liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-05-16 pas juos į svečius atėjo mamos draugas S., kuris yra jo brolio A. G. tėvas. Jis ateina aplankyti A. G., kuriam yra vieneri metai. Tuo metu namuose dar buvo jo brolio M. D. draugai: Albertas, A. G., E. B.. S. iš pradžių elgėsi gražiai, bet vėliau priėjęs prie Erikos, kuri laikė ant rankų A. G., atėmė iš jos vaiką ir metė penkis kartus ant lovos. A. G. nukrito ant žemės tiesiai ant kaktos, jis verkė, ant kaktos atsirado guzas. E. B. tai pamačiusi, liepė S. atiduoti vaiką, tačiau šis pasakė, kad neduos ir pradėjo A. G. smaugti dešine ranka. Jis išsigando ir nubėgo pas šeimininką J. T., ten taip pat buvo jo mama V. G. ir pasakė mamai ir šeimininkui, kaip viskas buvo. Mama iškarto išbėgo kviesti policijos. Kai atvažiavo policija, jis buvo pas šeimininką J. T.. Matė prie namų policijos pareigūnus ir policijos automobilį.

Liudytoja E. B. parodė, kad būdama pas draugą M. D. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji dažnai prižiūrėdavo jo mažą broliuką A. G.. 2014-05-16, jai svečiuojantis pas M. D., girdėjo kaip S. L. reikalavo V. G. nupirkti jam alaus. Po to V. G. su S. L. išėjo į parduotuvę. Netrukus V. G. atbėgo ir paprašė jos aprengti mažuosius Vilių ir A. G. ir eiti pas kaimyną J. T., kadangi S. girtas ir agresyvus. Pati V. G. išėjo pas kaimyną J. T., o ji nuėjo paskui ją, kadangi norėjo pažiūrėti, kur gyvena tas kaimynas. Po kurio laiko grįžusi, pamatė, kad S. namuose žaidžia su savo sūnumi A. G.. S. skambino V. G., po ko S. labai susinervino ir išėjo parūkyti. Grįžęs jis buvo labai agresyvus, paėmė A. G. už megztinio ir metė jį ant lovos penkis kartus. Pirmą kartą A. G. nuo lovos nukrito ir galva atsitrenkė į grindis. A. G. atsistojo, verkė, pradėjo vaikščioti, tada S. vėl paėmė jį už megztinio ir vėl metė ant lovos. Ji su kitais tuo metu namuose buvusiais draugias Albertu, A. G. ir M. D. liepė S. atiduoti vaiką, bet šis atsakė, kad neduos ir niekas jam nieko nepadarys. M. D. draugas A. G. priėjo prie S. ir bandė atimti vaiką, tačiau S. neatidavė, jie susigrūmė ir nukrito ant lovos. Kol A. G. grumtynių metu bandė atimti iš S. vaiką, šis dešine ranka pradėjo smaugti savo sūnų A. G.. Ji tai pamačiusi, bandė atimti iš S. A. G., kad jis jam nepadarytų nieko blogo, jai tai pavyko tik tada, kai M. D. pribėgo ir jai padėjo patraukti S. ranką, ji paėmė vaiką ir išbėgo pas kaimyną J. T.. Kol bėgo, mažasis A. G. kukčiojo ir bandė pagauti orą. Papasakojo viską V. G. ir ji iškvietė policiją.

Liudytojas A. G. parodė, kad 2014 gegužę, vakare, jis su draugais E. B. ir A. G. buvo pas M. D. namuose. Jo motina V. G. ir A. G. tėvas S. L. tuo metu buvo išėję į parduotuvę. Po kurio laiko jis išėjo į lauką ir matė kad viena grįžusi V. G. labai greitai išbėgo pas šalia gyvenantį kaimyną J. T.. Netrukus atėjo S., jis užėjo namo, kur buvo jo sūnus A. G., jo draugai ir M. D. su Viliumi. Jis taip pat užėjo į namus ir matė, kad S. laikė savo sūnų A. G. ant rankų, žaidė su juo, tačiau staiga numetė jį ant lovos, po ko, vėl jį paėmęs, dar kartą metė ant lovos. A. G. nukrito nuo lovos kakta į grindis, pradėjo verkti. Jo draugė E. B. paėmė A. G. ant rankų ir bandė nuraminti, tačiau S. atėmė iš jos vaiką ir dar kartą numetė ant lovos. A. G. nukrito ant pagalvės. Tai matęs draugas A. G. liepė S. atiduoti vaiką E. B., tačiau šis pasakė, kad vaiko neatiduos ir pradėjo jį smaugti. Vaikas pradėjo mėlynuoti ir gargaliuoti. Tai pamatęs draugas A. G. sudavė S. porą kartų į veidą. Nuo smūgio S., kartu su mažuoju A. G., nukrito ant lovos ir pradėjo vaiką smaugti. Tada jis su E. B., A. G. ir M. D. pribėgo prie S., A. G. užlaužė S. rankas, o jis laikė kojas, kad S. negalėtų judėti, E. B. atėmė vaiką ir, kartu su M. D. broliu Viliumi, išbėgo pas kaimyną J. T., kur buvo jų mama. Ant A. G. kaklo matė smaugimo žymes, kaklas buvo paraudęs, ant kaktos buvo guzas. Po kurio laiko atvažiavo policija ir S. išvežė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui, nežymų jo sužalojimą arba trumpą susargdinimą jį mušant ar kitaip smurtaujant.

Byloje tiek kaltinamojo, tiek liudytojų parodymai neabejotinai patvirtina tai, kad 2014-05-16 pavakare, (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančiame bute kaltinamasis S. L. smurtavo savo mažamečio sūnaus A. G., gimusio 2013-05-21 atžvilgiu, tai yra jį metė ant lovos, smaugė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-os kupos 3-o būrio tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad S. L., gim. 1969 m., naudojo fizinį smurtą prieš savo sūnų A. G.. (t. 1, b.l 43-44, 46,48);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr.G1918/14(01) patvirtina, kad A. G. padarytas kaktos sumušimas, suspaudimo žymės kakle, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-05-16). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t.1, b. l. 110).

Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 140 str. 3 d., esant kvalifikuojančiam smurtavimo prieš mažametį ir jo nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiui.

Bausmės skyrimas

S. L. praeityje keturis kartus teistas, tame tarpe, už tyčinį nužudymą ir plėšimą (b l. 195, 199,-2 tomas.), baustas administracine tvarka (b. l. (b. l. 180-185). Jis yra gydęsis VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, taip pat dėl priklausomybės alkoholiui įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos komisijos specialisto išvados duomenimis S. L. teismo psichiatrinę ekspertizę skirti netikslinga (b. l. 202-206).

Kaltinamasis neturi jokio teisėto pragyvenimo šaltinio.

Kaltinamojo S. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

S. L. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, tačiau, atsižvelgiant į smurtinio elgesio prieš V. G. šeimą ir bauginimo sistemiškumą, į tai, kad toks kaltinamojo elgesys sąlygojo būtinybę nukentėjusiesiems keisti gyvenamąsias vietas, slapstytis, į tai, kad V. G.. M. D. ir V. G. tuo laikotarpiu, kuomet jų atžvilgiu kaltinamasis fiziškai ir psichologiškai smurtavo buvo diagnozuoti atitinkami psichologiniai sutrikimai, konstatuojama, kad kaltinamojo agresija progresuoja ir jis yra labai pavojingas. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusieji V. G., M. D. ir V. G. pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydami priteisti iš kaltinamojo kiekvienam po 10000 Lt (2896,20 Eu) neturtinės žalos.

Neturtinė žala argumentuojama tuo, kad dėl kaltinamojo nuolatinio smurtavimo ir grasinimų šeima išgyveno nuolatinę įtampą ir baimę, yra priversta keisti gyvenamąsias vietas, M. D. patyrė ir fizinį skausmą, sutriko jo miegas. Nepilnamečiui V. G. prasidėjo naktinis išmatų nelaikymas.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo smurto ir bauginimų bei grasinimų V. G. išgyveno didelį stresą, nuolatinę baimę, nerimą dėl savo ir savo vaikų sveikatos ir gyvybės, buvo priversta pakeisti gyvenamąją vietą, kurią iki šiol slepia baimindamasi persekiojimo. Nepilnamečiai nukentėjusiosios vaikai buvo smurtinių kaltinamojo išpuolių ir grasinimu liudininkai, o M. D., be to, ir auka. Iš V. G. asmens sveikatos istorijoje esančių įrašų (VšĮ Centro poliklinika) matoma, kad 2014 metais jis kreipėsi į psichikos sveikatos centrą dėl sveikatos pablogėjimo, kurį siejo su patirtu smurtu ir teisminiais procesais. Jai diagnozuotos problemos, susijusios su teisinėmis aplinkybėmis (Z 65.3) ir adaptacijos sutrikimai (F 43.2). M. D., kaip matoma iš teismo medicinos specialisto išvados ( t. 1, b.l. 72-73) po 2014-01-04 patirto smurto, 2014-01-06 kreipėsi pas gydytoją terapeutą (VšĮ Centro poliklinika Senamiesčio filialas) skundėsi galvos skausmu, pykinimu, blogi miegu. Jam buvo diagnozuota ūminė reakcija į stresą ( F 43.0). V. G. 2014-12-22 buvo apžiūrėtas gydytojo terapeuto bei konsultuotas vaikų gydytojo neurologo (VšĮ Centro poliklinokoje) dėl šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimų bei sutrikusio miego, jam diagnozuotas emocijų sutrikimas vaikystėje, mokymosi sutrikimai, nukreiptas gydytojo psichiatro konsultacijai.

Nustatydamas patirtos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, tai yra į tai, kad niekur nedirbantis, kenčiantis priklausomybę nuo alkoholio ir tuberkulioze sergantis, jokio turto neturintis S. L. iš viso yra nemokus ir neturi jokio turto, tad, jo galimybės atlyginti neturtinę žalą net ir ateityje perspektyvų labai abejotinos.

Nukentėjusiesiems V. G. ir M. D. priteistina po 1000 Eur, o V. G. – 500 Eur patirtos neturtinės žalos kompensacija.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, taip pat dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį ( 2014-04-04 epizodas) laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį ( 2014-05-16 epizodas) laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį (2013-08-28 epizodas) laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį (2014-05-16 epizodas) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti S. L. galutinę subendrintą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose (LR BK 63 str. 1 ir 4 d.).

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikotarpius nuo 2013-08-29 iki 2013-08-30 ir nuo 2014-05-16 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę S. L. palikti suėmimą.

Išieškoti iš S. L. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo V. G. naudai.

Išieškoti iš S. L. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo M. D. naudai.

Išieškoti iš S. L. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo Vilniaus A. G. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.