Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas:

pagal BK 140 str. 2 d. (2014-04-04 epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams;pagal BK 140 str. 3 d. (2014-05-16 epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams;pagal BK 145 str. 1 d. (2013-08-28 epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams;pagal BK 145 str. 1 d. (2014-05-16 epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., S. L. subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013-08-29 iki 2013-08-30 ir nuo 2014-05-16 iki 2015-02-11.

Iš S. L. priteista 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo V. G1. naudai, 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo M. D. naudai, 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo V. G. naudai.

jis, 2013 rugpjūčio 28 d., apie 15.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paskambino savo sugyventinei V. G1. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir reikalavo, kad pastaroji atneštų jo daiktus, o V. G1. atsisakius įvykdyti jo reikalavimą, S. L. pagrasino susidorojimu ir, atėjęs pas V. G1. į namus – išsinuomotą J. T. butą, esantį Vilniuje, Krėvos g. 7-6, išdaužė buto langą bei grasino pastarajai ir jos mažamečiams vaikams V. G. ir A. G. bei nepilnamečiui M. D., kad juos nužudys, todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas gali būti realiai įgyvendintas.

Taip pat S. L. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis, 2014 sausio 4 d., apie 21.05 val., name, esančiame Vilniuje, Krėvos g. 7-6, asmeninio konflikto su savo sugyventinės V. G1. nepilnamečiu sūnumi M. D. metu, tyčia smūgiavo pastarajam kairės rankos kumščiu į dešinės pusės žandikaulį bei abiejų rankų kumščiais sudavė iki dešimties smūgių į galvą, smilkinį ir skruostą, sukeldamas M. D. fizinį skausmą.

Taip pat S. L. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti, o būtent:

jis, 2014 sausio 10 d., apie 23.00 val., iš nakvynės namų, esančių Vilniuje, Vilkpėdės g. 12, paskambino savo sugyventinei V. G1. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo grasinti, kad nužudys jos nepilnametį sūnų M. D. ir savo mažametį sūnų A. G.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 sausio 11 d., apie 07.00 val., kalbėdamas su V. G1. mobiliojo ryšio telefonu, vėl grasino, kad nužudys savo mažametį sūnų A. G. trenkdamas jam plaktuku per galvą, todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas gali būti įgyvendintas.

Taip pat S. L. nuteistas už tai nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui, o būtent:

jis, 2014 m. gegužės 16 d., apie 20.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), paėmęs abejomis rankomis savo mažametį sūnų A. G., mėtė ji ant lovos ir smaugė, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė kaktos sumušimu ir suspaudimo žymėmis kakle.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. L. prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-11 nuosprendį ir jam paskirtą bausmę sušvelninti. Nurodo esąs nuteistas už nesunkias nusikalstamas veikas, savo kaltę pripažinęs bei gailintis, taip pat, tyrimui netrukdęs. Prašo atsižvelgti, kad yra suimtas nuo 2014-05-16 ir visą suėmimo laiką buvo gydomas nuo pavojingos užkrečiamos ligos – tuberkuliozės. Nurodo visą laiką, kuomet buvo laikomas LAVL (laisvės atėmimo vietos ligoninė) Pravieniškių padalinyje, visą suėmimo laiką buvo laikomas kameros tipo patalpoje vienas.

Teismo posėdyje gynėjas nuteistojo skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo S. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-11 nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. L. bausmę už nusikaltimus, nustatytus skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas, paskirdamas nuteistajam S. L. bausmes tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek galutinę subendrintą, įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją, motyvus ir tikslus. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nuosprendyje nurodė nuteistajam S. L. skiriamų bausmių rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam S. L. už padarytus nusikaltimus pagrįstai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nuteistasis S. L. praeityje teistas 4 kartus (b. t. 2, b. l. 25-31), tame tarpe už tyčinį nužudymą ir plėšimą, baustas administracine tvarka (b. t. 2, b. l. 19-24). Matyti, kad apeliantas išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, priešingai – vėl gi daro naujas nusikalstamas veikas.

Nors skundžiamu nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos apelianto veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, tačiau, pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto smurtinio elgesio prieš savo šeimos narį bei nukentėjusiosios V. G1. šeimą sistemiškumą.

Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas nedirbantis, nevedęs, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra gydęsis VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, taip pat dėl priklausomybės alkoholiui įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos komisijos specialisto išvados duomenimis S. L. teismo psichiatrinę ekspertizę skirti netikslinga (b. t. 2, b. l. 40-44).

Aukščiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam S. L. gali būti pasiekti tik paskiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajam S. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji bausmė S. L. nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ją švelnesne vados nėra.

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo S. L. apeliacinio skundo juose nurodytais motyvais.

Vilniaus apygardos teisme buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) prašymas, kuriuo prašoma iš nuteistojo S. L. valstybės naudai priteisti 57,90 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme nurodoma, kad 2015-04-01 VGTPT koordinatoriaus parinkimu advokatas Ramūnas Vanagas teikė antrinę pagalbą S. L. baudžiamojoje byloje 1A-358/15, antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2015-04-21 sudarė advokato užmokestis – 57,90 Eur.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas.

LR BPK 106 str. 1 d. nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant LR BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. LR BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo S. L. apeliacinį skundą.

netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-04-21 prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo S. L..

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.