- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-612-1020/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53865-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys, Jurgita Kolyčienė, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- D. B.
- Advokatai
- Jurijus Kovalenka, Jurijaus Kovalenkoa
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nubaustas 100 MGL (3 766 EUR) dydžio bauda, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Remiantis BK 68 straipsniu, D. B. uždrausta 2 metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones.
Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. B. valstybės naudai išieškota automobilio IVECO 35C11, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 2 830 EUR.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 16 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį IVECO 35C11, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1.78% promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais D. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. D. B. gynėjas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir jo ginamąjį išteisinti.
2.1. Apelianto įsitikinimu, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta tinkamai neištyrus bylos aplinkybių, įrodymų ir nepanaikinus byloje esančių prieštaravimų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas. Iš bylos medžiagos matyti, kad procesiniai dokumentai yra be registracijos ar kitų duomenų, juose atvaizduoti duomenys prieštarauja įvykių ir popierinių dokumentų datoms ir laikui, jų sekai. Nuteistojo gynėjas, pateikdamas atskirų baudžiamosios bylos lapų turinio ypatumus bei remdamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, teigia, kad 2017 m. spalio 16 d., t. y. įvykio dieną, nebuvo registruotas nei vienas procesinis dokumentas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-53865-2017 ar administracinio nusižengimo bylų medžiagoje – dokumentai buvo surašyti atgalinėmis datomis ir prijungti prie bylos siekiant suklaidinti teismą. Tai patvirtina ir vyresniojo tyrėjo A. R. 2017 m. spalio 17 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad liudytojais kol kas nebuvo apklausti pareigūnai, nes kai 2017 m. spalio 16 d. apie 20.30 val. su jais susisiekta, buvo nurodyta, kad jie jau baigė darbą. Dėl šios priežasties, apelianto įsitikinimu, liudytojo D. R. tarnybinis pranešimas buvo surašytas vėliau nei A. R. tarnybinis pranešimas, todėl liudytojo policijos pareigūno D. R. tarnybinis pranešimas yra niekinis. Be to, tai, kad D. R. tarnybinį pranešimą pasirašė ir kiti du pareigūnai, taip pat prieštarauja nustatytoms dokumentų rengimo taisyklėms. Apeliantas teigia, kad teisme apklausus tris policijos pareigūnus, nebuvo pašalinti kylantys prieštaravimai, todėl buvo būtina apklausti liudytojais tyrėją A. R., policijos pareigūną A. Š. ir kitus, kurie buvo atvykę į įvykio vietą ir pristatė D. B. į policijos įstaigą. Pasak apelianto, pareigūnai pažeidė ir Patrulių veiklos instrukcijos reikalavimus stabdydami automobilį.
2.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog patrulio A. Š. siuntimas atlikti medicininę apžiūrą neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes jame nėra nurodyti visi būtini rekvizitai, o siuntime nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, todėl šis dokumentas yra niekinis. Taip pat vertintina ir specialisto išvada Nr. T-A 10717/2017(01), kuria konstatuota, jog D. B. įvykio metu buvo neblaivus: specialistė J. Z. nėra įgaliota pasirašyti dokumentus ar išvadas, o ir siuntime atlikti medicininę apžiūrą D. B. nėra nurodyta, kad tyrimą atliks Valstybinė teismo medicinos tarnyba ar Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorija ar specialistė dr. J. Z.. Todėl darytina išvada, kad tyrimas atliktas be teisėto pagrindo, nes siuntimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, jis adresuotas vienam subjektui, o tyrimą atliko kitas, o ir specialistė J. Z. nėra įgaliota pasirašyti dokumentus ir išvadas. Taigi D. B. teisės aktais nustatyta tvarka nėra nustatytas neblaivumas. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad apsvaigimui nustatyti 2017 m. spalio 16 d. aktą pasirašė A. M., tačiau tyrimas buvo baigtas tik 2017 m. spalio 19 d., taigi kyla klausimas kaip rašydamas aktą šis asmuo žinojo po 3 dienų atlikto tyrimo rezultatus.
2.3. Remdamasis minėtų argumentų visuma, apeliantas teigia, kad byloje įrodymai buvo vertinami netinkamai, teismo sprendimas yra šališkas ir neteisėtas, jame nepasisakyta dėl kaltinimui nenaudingų aplinkybių, neteisėtų pareigūnų veiksmų, nevertinti gynybos nurodyti motyvai, ignoruoti prašymai. Byloje selektyviai paminėti ir tik netiesiogiai D. B. kaltę galintys įrodyti bylos duomenys – jie išimti iš konteksto, iškraipyti, dalies liudytojų parodymų teismas išvis nepaminėjo ir neaptarė. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad liudytojų parodymus reikėtų vertinti atsargiai, nes jie patikimumo prasme, pagal kasacinio teismo praktiką, vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai. Pasak apelianto, kadangi nuosprendis yra paremtas prielaidomis, jis turėtų būti panaikintas remiantis in dubio pro reo principu.
3. Teismo posėdyje D. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
D. B. gynėjo advokato J. Kovalenko skundas atmestinas.
4. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas: klaidų vertinant įrodymus ir D. B. pripažįstant kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nepadaryta, baudžiamojo įstatymo ar esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų nepadaryta.
Dėl įrodymų vertinimo
5. Apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo konstatuotos faktinės D. B. padarytos veikos aplinkybės yra nustatytos bei paremtos išsamia bei nešališka visų bylos duomenų, kurie tarpusavyje jungiasi nuoseklia ir logiška grandine, analize.
6. Nagrinėjamo skundo argumentų kontekste, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog D. R. tarnybinis pranešimas buvo surašytas atgaline data, t. y. vėliau nei 2017 m. spalio 16 d. Kaip matyti iš BIRT ataskaitų žiūryklės, pranešėju apie aptariamą įvykį buvo būtent vyresnysis tyrėjas D. R., kuris informaciją apie tai pateikė rašytiniu pranešimu, nuo minėto įvykio praėjus beveik pusvalandžiui – 18.55 val. (b. l. 6). Iš to akivaizdu, kad būtent D. R. 2017 m. spalio 16 d. tarnybinis pranešimas buvo pagrindu vyresniajam tyrėjui A. R. surašyti tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o ne atvirkščiai. Be to, tai, kad 20.30 val. D. R. jau buvo baigęs darbą, minėtų duomenų kontekste, nekeičia išvados, jog iki darbo dienos pabaigos pastarasis spėjo surašyti tarnybinį pranešimą apie įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai, kad šį pranešimą pasirašė ne tik minėtas, bet dar 2 pareigūnai, nelaikytina pažeidimu, kuris gali turėti įtakos šių duomenų vertinimui ar išvadai, jog dokumentai šioje byloje klastojami, t. y. surašomi atgaline data, nebuvo.
7. Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamoje byloje, nepaisant apelianto akcentuojamų formalių dokumentų turinio trūkumų, kurie viena vertus yra nepagrįsti, kita vertus nėra reikšmingi, esminis ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, ar D. B. vairavo transporto priemonę, o jeigu taip, ar tuo metu jis buvo blaivus. Nors nuteistasis nuosekliai teigė, jog jis tik sėdėjo šalia vairuotojo, ir tokią jo versiją palaikė asmenys kartu važiavę minėta transporto priemone, ši gynybinė versija teismo neįtikina ir laikytina paneigta teismui abejonių nekeliančiais liudytojų policijos pareigūnų parodymais ir kitais objektyviais bylos duomenimis.
8. Pirmiausia pažymėtina tai, kad liudytojai – policijos pareigūnai A. A., D. R. ir R. K. parodė, jog įvykio dieną vykdė neviešą patruliavimą; patruliavimo metu pastebėjo sustojusį automobilį, tam tikrą laiką stebėjo asmenis, kol du iš jų, išlipę iš automobilio, o trečiajam laukiant automobilyje, pradėjo iš jo ant žemės mesti padangas. Liudytojai be kita ko parodė, kad kai automobilis atvažiavo minėtu adresu, už vairo sėdėjo būtent D. B., ir automobilyje vietomis niekas nesikeitė (b. l. 11, 75, 78, 115-117). Pastebėtina, kad policijos pareigūnai šiuo atveju atliko neviešo pobūdžio veiksmus – jie nedėvėjo uniformos ir veikė slaptai bei stebėjo aplinką, taigi pastarieji tiek D. B., tiek su juo kartu važiavusiems asmenims nebuvo matomi iki jiems prisistatė siekdami užkardyti daromą administracinį nusižengimą aplinkos apsaugai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog minėti liudytojai būtų suinteresuoti šios bylos baigtimi. Jie apskritai pradžioje net neįtarė nagrinėjamoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos, o pastebėjo tik galimą administracinį pažeidimą - neteisėtą padangų išmetimą. Policijos pareigūnai tik vėliau pastebėjo, kad vairuotojas neblaivus ir davė nuoseklius ir tarpusavyje atitinkančius parodymus apie tai, kad automobilio salone asmenys vietomis nesikeitė, o D. B., kuris ir vairavo automobilį, prašė vieno iš draugų, t. y. liudytojo R. B., pasakyti pareigūnams, kad automobilį vairavo ne jis, o R. B.. Abejoti tokia liudytojų poziciją ir konstatuoti policijos pareigūnų siekį nepagrįstai apkalbėti nuteistąjį dėl nusikaltimo padarymo nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas jais rėmėsi pagrįstai.
9. Minėtų apygardos teismo išvadų kontekste nėra jokios prasmės dirbtinai plėsti įrodinėjimo ribų ir papildomai apklausti kitus pareigūnus, kurie tiesiogiai nagrinėjamo įvykio nematė (policijos pareigūnai A. R. ir Z. D.). Pažymėtina, jog nei vienas iš šių asmenų nebuvo įvykio vietoje veikos padarymo metu, o tik iš D. R. gavo pirminę informaciją apie galimai padarytą teisei priešingą bei pavojingą veiką. Apygardos teismas neįžvelgia ir kitų apelianto abstrakčiai įvardijamų padarytų baudžiamojo proceso pažeidimų – pvz., tariamo netinkamo bylos duomenų įvertinimo (nuteistojo gynėjas nenurodo kaip konkrečiai ir kokie konkretūs bylos duomenys buvo netinkamai įvertinti).
10. Skirtingai nei teigia nuteistojo gynėjas, byloje yra objektyviai ir patikimai nustatytas D. B. neblaivumo faktas. Apeliaciniame skunde pirmiausia kritikuojamas siuntimas atlikti D. B. medicininę apžiūrą. Visgi iš šio dokumento turinio matyti, kad jokių esminių jo trūkumų nėra, dokumentas surašytas pakankamai detaliai, konkrečiai nurodomas ne tik tyrimo objektas, tačiau ir konkretūs asmens būklės aspektai, kuriuos būtina įvertinti. Siuntime taip pat nurodyta, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – VTMT) Toksikologijos laboratorijos specialistams yra pavedama ištirti tiriamoje medžiagoje – kraujyje – esantį alkoholio kiekį (b. l. 63). Taigi akivaizdu, kad tyrimą buvo pavesta atlikti būtent VTMT toksikologijos laboratorijai, priešingai nei teigia apeliantas. Pažymėtina, jog specialisto išvadą surašiusi dr. J. Z. yra ne tik VTMT darbuotoja, tačiau ir kvalifikuota toksikologijos specialistė – ji yra įtraukta į šios ekspertizės rūšies ekspertų sąrašą ir jos kvalifikacija galioja iki 2023 m. spalio 10 d. (žr. http://www.tm.lt/dok/2018%2011%2019%20TEISMO%20EKSPERTU% 20SARASAS.pdf), taigi ji turi visus reikiamus įgaliojimus atlikti minėto tipo tyrimus. Dėl šios priežasties abejoti specialistės kompetencija ar įgaliojimų apimtimi (tariamas veikimas ultra vires) surašant specialisto išvadą nėra jokio pagrindo.
11. Teisėjų kolegija pastebi, kad apie nuteistojo neblaivumą byloja ne tik jau minėta specialisto išvada Nr. T-A 10717/2017(01), kuria nustatytas 1.78 prom. girtumas (b. l. 64), tačiau ir prieš tai atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenys (nustatytas 1.87 prom. girtumas (b. l. 42)). Apeliaciniame skunde bandoma sudaryti įspūdį, kad medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuotas tyrimas atliktas vėliau, nei surašytas aktas (pabrėžtinai akcentuojama tyrimo pradžios data, nurodant, kad jis pradėtas 2017 m. spalio 18 d., o baigtas 2017 m. spalio 19 d., o pats aktas surašytas trimis dienomis anksčiau 2017 m. spalio 16 d.). Visgi tokie gynybos argumentai iškreipia bylos medžiagą ir neatitinka tikrovės. Minėtame akte, pirmais rankraštiniais įrašais yra nurodytas atvykimo pas mediką laikas, t.y. 2017m. spalio 16 d., 19⁴⁰ val. Jame aiškiai nurodyta, kad prieš tai, t. y. 19 val. D. B. įpūtė 1,87 prom. (tas pats užfiksuota alkotesterio kvite (b. l. 42)), kraujas paimtas tą pačią 2017 m spalio 16 d., 19 val. 45 min. Tai užfiksuota aiškiai tiek apžiūros akte, tiek specialisto išvadoje (b. l. 64, 65). Tai, kad kraujo tyrimo rezultatas (1,78 prom.) ir tyrimas baigtas vėliau (specialisto išvadoje nurodomos 2017 m. spalio 18 ir 19 d. datos) nereiškia jokio prieštaravimo. Priešingai, skirtingi tyrimai rodo iš esmės tuos pačius rezultatus, kurie, be kita ko, atitinka ir kitus mediko vizualiai nustatytus neblaivumo požymius (vizualiai apžiūrėjus D. B., nustatyta, jog jo judesiai „platesni, lėtesni, netikslūs“ (b. l. 65). Visi šie duomenys leidžia konstatuoti ne tik tai, kad nustatant girtumą buvo laikytasi visų reikiamų procedūrų, tačiau ir tai, kad D. B. neblaivumo lygis veikos padarymo metu viršijo 1,5 promilės, todėl jo atžvilgiu pagrįstai taikytos BK 281 straipsnio 7 dalies nuostatos.
12. Apeliaciniame skunde nepasisakoma dėl D. B. atžvilgiu paskirtos bausmės rūšies ir dydžio bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo tikslingumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir šioje dalyje, plačiau apie tai nepasisako.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa tai ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. B. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko skundą atmesti.