- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-27
- Bylos Nr.
- eAS-560-520/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00453-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- I. N., A. D., N. L., D. I., J. Š., V. G., V. Č.
- Atsakovas
- Visagino savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. N., A. D., N. L., D. I. (D. I.), J. Š. (J. Š.), V. G. (V. G.) ir V. Č. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. N., A. D., N. L., D. I. (D. I.) J. Š. (J. Š.), V. G. (V. G.) ir V. Č. skundą atsakovui Visagino savivaldybės administracijai dėl potvarkio panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai I. N., A. D., N. L., D. I., J. Š., V. G. ir V. Č. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Visagino savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) mero E. G. (G.) 2023 m. birželio 28 d. potvarkį Nr.PV-E-160 „Dėl A. G. priėmimo į Visagino savivaldybės vicemero pareigas“ (toliau – ir Potvarkis).
Pareiškėjai nurodė, kad jie yra Savivaldybės tarybos nariai, o Potvarkis pažeidžia jų, Savivaldybės tarybos, kaip institucijos, ir visos Savivaldybės gyventojų interesus, nes Potvarkis buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras.
Pareiškėjai paaiškino, kad Potvarkiu Savivaldybės meras priėmė nuo 2023 m. liepos 3 d. A. G. į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo Savivaldybės vicemero pareigas Savivaldybės mero įgaliojimo laikui. Pareiškėjai pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta savivaldybės vicemero skyrimo tvarka numato privalomą Savivaldybės tarybos dalyvavimą vicemero skyrimo procese ir procedūroje. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį meras savivaldybės tarybai teikia kandidatūrą į vicemero pareigas; jeigu savivaldybės taryba du kartus iš eilės nepritaria teikiamai kandidatūrai į vicemero pareigas, meras turi teisę savo sprendimu savivaldybės tarybai teiktą kandidatą paskirti vicemeru. Pareiškėjų vertinimu, šis teisinis reguliavimas yra imperatyvus ir reiškia, kad Savivaldybės meras gali paskirti vicemerą ir įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 22 punkte numatytą teisę tik dviem atvejais: 1) savivaldybės taryba pritaria mero teikiamai vicemero kandidatūrai; 2) savivaldybės taryba du kartus iš eilės nepritaria teikiamai kandidatūrai į vicemero pareigas. Pareiškėjai tvirtino, kad Visagino savivaldybės mero teiktai A. G. kandidatūrai į Savivaldybės vicemero pareigas niekada nebuvo pritarta (t. y. neįgyvendinta pirmoji sąlyga), taip pat nebuvo įgyvendinta ir antroji Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga – būtent tai, kad savivaldybės taryba du kartus iš eilės nepritarė teikiamai A. G. kandidatūrai į vicemero pareigas.
Pareiškėjai pabrėžia, kad Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatytos imperatyvios sąlygos dėl savivaldybės tarybos, kaip kolegialios institucijos, pritarimo (nepritarimo du kartus iš eilės) A. G. kandidatūrai į Savivaldybės vicemero pareigas neįvykdytos, t. y. Savivaldybės merui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo priimti Potvarkį.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.
Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai į teismą kreipėsi kaip Savivaldybės tarybos nariai, ginčydami Potvarkį tuo pagrindu, kad A. G. į Savivaldybės vicemerės pareigas buvo paskirta pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. nesant Savivaldybės tarybos pritarimo šiai kandidatūrai arba nesant Savivaldybės tarybos nepritarimo teikiamai kandidatūrai du kartus iš eilės.
Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad savivaldybės tarybos nariai negali ginčyti savivaldybės administravimo subjektų leidžiamų administracinių aktų, kai tokios teisės jiems nesuteikia įstatymai, kai ginčijami procedūriniai savivaldybės tarybos veiklos reglamento ar Vietos savivaldos įstatymo nuostatų pažeidimai arba kai siekiama apginti viešąjį interesą. Teismas pažymėjo, kad tokį savo aiškinimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas grindė tuo, kad Vietos savivaldos įstatyme nustatytas baigtinis savivaldybių tarybų narių teisių ir pareigų sąrašas (aktualios įstatymo redakcijos 9 ir 10 straipsniuose), kuris nenumato teisės ar pareigos kreiptis į teismą dėl savivaldybės administravimo subjektų leidžiamų administracinių aktų panaikinimo.
Teismas nurodė, kad savivaldybės administravimo subjektų leidžiamų administracinių aktų patikrai yra taikoma specifinė teisėtumo kontrolės užtikrinimo forma, nustatyta Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme, o šią kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės skiriami pareigūnai – Vyriausybės atstovai apskrityse, įgyvendinantys jiems Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme suteiktus įgaliojimus pagal šiame įstatyme nustatytą tvarką.
Teismo vertinimu, pareiškėjai savo skundą iš esmės grindė Vietos savivaldos įstatymo nuostatų procedūriniais pažeidimais, nenurodydami konkrečių kiekvieno pareiškėjo teisių pažeidimo, o vien tik gindami viešąjį interesą. Teismas nurodė, kad dėl pareiškėjų skunde įvardyto, jų įsitikinimu, neteisėto administravimo akto pareiškėjai turėtų kreiptis į Vyriausybės atstovą, kuris, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, atliktų skundžiamo akto teisėtumo kontrolę. Teismas pažymėjo, kad nustatęs Potvarkio priėmimo procedūros pažeidimus, Vyriausybės atstovas turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti atitinkamą administravimo subjekto priimtą administracinį aktą.
Įvertinęs pareiškėjų skundo dalyką ir pagrindą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas darė išvadą, kad pareiškėjų skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl jį atsisakė priimti.
III.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pirmosios instancijos teisme nagrinėti pareiškėjų skundą.
Pareiškėjai nurodo, kad nors skundžiamoje nutartyje kaip vienas iš argumentų, sudarantis pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjų skundą nurodoma tai, kad pareiškėjai yra Savivaldybės tarybos nariai, tačiau jie į administracinį teismą kreipėsi kaip fiziniai asmenys, teisinių paslaugų sutartis dėl pareiškėjų atstovavimo taip pat sudaryta su pareiškėjais, kaip fiziniais asmenimis. Pareiškėjai pažymi, kad jie, kaip fiziniai asmenys ir nuolatiniai Savivaldybės teritorijos gyventojai, yra suinteresuoti, kad tiesioginiuose rinkimuose išrinktas Savivaldybės meras savo veikloje nepažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymų, priimtų sprendimus, vadovaudamasis teisės viršenybės principu.
Pareiškėjai pabrėžia, kad neteisėtu Savivaldybės mero Potvarkiu skiriant antrą aukščiausią savivaldybės pareigūną – vicemerą – pareiškėjams, kaip nuolatiniams Savivaldybės gyventojams, savaime yra padaroma didelė neturtinė žala, nes pagal bendrą ir visuotinį teisės principą „iš neteisės negali kilti teisė“, visi neteisėtai paskirto (priimto į darbą) vicemero sprendimai yra niekiniai, pažeidžiantys teisėtumo, įstatymų viršenybės ir savivaldybės gyventojų teisėtų lūkesčių principus. Pareiškėjai tvirtina, kad jie skunde pagrindė Potvarkio neteisėtumą, padarytus esminius procedūrinius pažeidimus, o Savivaldybės vicemeras turi itin reikšmingus ir svarius Vietos savivaldos įstatyme jam suteiktus įgaliojimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, kad konstatuoti atitinkamus Vietos savivaldos įstatymo pažeidimus galima tik išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, tačiau skundo priėmimo stadijoje, be būtinųjų formalių reikalavimų skundui, patikrinama, ar skundo reikalavimai objektyviai atitinka (bent teoriškai) teisinę realybę. Pareiškėjų teigimu, skundžiamos nutarties išvada, kad pareiškėjų skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), grindžiama vien teismų praktika (cituojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, priimtos 2004–2011 metais), bet ne konkrečiomis ABTĮ normomis – tokių normų, neleidžiančių nagrinėti pareiškėjų paduotą skundą, teismas ir negalėjo nurodyti, nes jų nėra.
Pareiškėjai vadovaujasi ABTĮ 23 straipsniu ir pabrėžia, kad būtent šios nuostatos pagrindu padavė teismui skundą. Be to, pareiškėjų įsitikinimu, esminis ir teisiškai itin svarbus momentas yra tai, kad spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą ir cituodamas iki 2011 metų suformuotą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į 2022 metais padarytus Konstitucijos X skirsnio „Vietos savivalda ir valdymas“ pakeitimus – nuo 2022 m. balandžio 21 d. įsigaliojo Konstitucijos 119, 122 ir 124 straipsnio pakeitimai. Pareiškėjai pažymi, kad naujos teisminės praktikos po šių Konstitucijos pataisų įsigaliojimo skundžiamoje nutartyje nenurodyta, tačiau Konstitucijos 124 straipsnyje (2022 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XIV-1028 redakcija) nustatyta, kad savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ar organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme, šis teisinis reguliavimas buvo nurodytas teismui paduotame skunde.
Pareiškėjai tvirtina, kad Konstitucijos 124 straipsnyje įtvirtinta teisė nėra tapati Konstitucijos 30 straipsnyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytai kiekvieno suinteresuoto subjekto teisei įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, bet labai konkreti subjektinė teisė, kurios įgyvendinimo prielaidas tiesiogiai nustato Konstitucija ir ABTĮ. Pareiškėjų vertinimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vykdydamas ABTĮ suteiktą funkciją suvienodinti teismų praktiką, turi galimybes įvertinti vietos savivaldos institucijų priimtų teisės aktų (įskaitant ir individualaus pobūdžio administracinių teisės aktų) apskundimo sąlygas ir pagrindus, pasikeitus anksčiau aptartam vietos savivaldos teisinių santykių sureguliavimui Konstitucijoje.
Pareiškėjai taip pat pažymi, kad vienai iš pareiškėjų – A. D. – adresuotame Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse 2023 m. liepos 14 d. atsakyme Vyriausybės atstovas atsisakė pasinaudoti Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintais įgaliojimais dėl priimto teisės akto panaikinimo (šis atsakymas pridedamas prie atskirojo skundo).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatavęs, jog pareiškėjai, kaip Savivaldybės tarybos nariai, neturi teisės kreiptis į teismą dėl Savivaldybės administravimo subjektų leidžiamų administracinių aktų panaikinimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai nenurodė kiekvieno iš jų teisių pažeidimo, o į teismą kreipėsi gindami viešąjį interesą; dėl Potvarkio teisėtumo kontrolės pareiškėjai turėtų kreiptis į Vyriausybės atstovą.
Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde tvirtina, kad jie į teismą kreipėsi kaip fiziniai asmenys, Savivaldybės gyventojai, kurie suinteresuoti, kad Savivaldybės meras nepažeidinėtų įstatymų, be to, teisė kreiptis į teismą dėl merų priimtų aktų ar veiksmų įtvirtinta Konstitucijos 124 straipsnyje. Pareiškėjų vertinimu, teismas nenurodė jokios teisės normos, sudarančios pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjų skundą.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.).
Pareiškėjai padavė skundą teismui prašydami panaikinti Potvarkį, kuriuo Savivaldybės meras, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi ir 27 straipsnio 2 dalies 22 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 7 punktu, 13 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 29 straipsnio 1 dalimi ir 1 priedu ir atsižvelgdamas į A. G. 2023 m. birželio 7 d. sutikimą, priėmė nuo 2023 m. liepos 3 d. A. G. į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo Savivaldybės vicemero pareigas Savivaldybės mero įgaliojimų laikui; nustatė Savivaldybės vicemerei A. G. pareiginės algos koeficientą (baziniais dydžiais) – 15,6; nustatė, kad jos tarnybos Lietuvos valstybei stažas – 30 metų 6 mėnesiai 26 dienos; pavedė Savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti šios pareigybės duomenų sutvarkymą valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog iš administracinių teismų praktikos taip pat matyti, kad savivaldybių tarybų nariai turi teisę paduoti skundą teismui dėl savivaldybių tarybų sprendimų, jei mano ir grindžia, kad jų subjektinės teisės yra pažeistos, o administraciniai teismai tokius skundus nagrinėja iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1429/2010; 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-576-815/2021).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui prašydami panaikinti Potvarkį nurodė, kad jie yra Savivaldybės tarybos nariai, kad Potvarkis priimtas pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą, kadangi, jų teigimu, arba meras turėjo gauti Savivaldybės tarybos, kaip kolegialios savivaldybės atstovaujamosios institucijos, pritarimą teikiamai į vicemero pareigas kandidatūrai, arba šiai kandidatūrai nepritarti du kartus iš eilės. Iš skundo argumentų matyti, kad pareiškėjai savo subjektinių teisių pažeidimą siejo su tuo, kad, būdami Savivaldybės tarybos nariais, turėjo kompetenciją dalyvauti (balsuoti konkrečiuose Savivaldybės tarybos posėdžiuose) vicemero skyrimo procedūroje, tačiau dėl galbūt neteisėtų mero veiksmų, ši teisė buvo neįgyvendinta. Kartu pareiškėjai pažymėjo, kad skundžiamas Potvarkis pažeidžia Savivaldybės gyventojų interesus, kad neteisėtai paskirtai vicemerei einant pareigas daroma žala ir Savivaldybės, ir Lietuvos savivaldos interesams. Atskirajame skunde pareiškėjai konkretizuoja, kad jie į teismą dėl Potvarkio kreipėsi kaip Savivaldybės nuolatiniai gyventojai, kadangi jiems daroma didelė žala – neteisėtai paskirto vicemero visi priimti sprendimai savaime yra neteisėti.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad, kreipiantis į teismą, pakanka subjektyvaus asmens suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau tuo pačiu, nagrinėdamas administracines bylas, teismas privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012; kt.).
Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.). Taip pat skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjų nurodomais jų, kaip Savivaldybės tarybos narių ir / ar Savivaldybės nuolatinių gyventojų, teisių pažeidimais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjai skunde nenurodė kiekvieno pareiškėjo teisių pažeidimo, o kreipėsi į teismą vien tik gindami viešąjį interesą, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjų skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, ar tikrai pareiškėjų subjektinės teisės yra pažeistos, nagrinėjamu atveju gali būti nustatyta tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje. Taip pat aplinkybė, kad Vyriausybės atstovas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, turi teisę kreiptis į teismą dėl Potvarkio panaikinimo, nagrinėjamu atveju negali būti vertinama kaip paneigianti pareiškėjų teisę kreiptis į teismą dėl galbūt jų pažeistų subjektinių teisių gynimo.
Be to, pareiškėjai apeliacinės instancijos teismui pateikė Vyriausybės atstovo 2023 m. liepos 14 d. raštą, adresuotą Savivaldybės tarybos narei A. D. (vienai iš pareiškėjų) „Dėl Visagino savivaldybės mero potvarkio, kuriuo paskiriamas vicemeras“, iš kurio matyti, kad Vyriausybės atstovas nenustatė teisinio pagrindo imtis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų įgaliojimų dėl priimto teisės akto panaikinimo.
Atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjamu atveju negali būti tenkinamas atskirojo skundo reikalavimas išspręsti klausimą iš esmės (priimti skundą nagrinėti pirmosios instancijos teisme), kadangi skundo priėmimo klausimą pagal kompetenciją sprendžia pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų I. N., A. D., N. L., D. I. (D. I.), J. Š. (J. Š.), V. G. (V. G.) ir V. Č. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų I. N., A. D., N. L., D. I. (D. I.), J. Š. (J. Š.), V. G. (V. G.) ir V. Č. skundo priėmimo klausimą grąžinti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.