Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jolitai Kinderienei, ieškovams V. K. ir V. B., ieškovų atstovei advokatei Vitai Kilišauskaitei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Renatai Kleponienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovų V. K. ir V. B. ieškinį atsakovui V. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriui, dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir leidimo perleisti nuosavybės teisę į dalį buto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl savininko teisių gynimo būdų bei proporcingumo principo

Atsakovas daiktines teises į 34/100 dalį buto, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 1995 metų vasario 8 d. Tais pačiais 1995 metais, atsakovas jam priklausančioje buto dalyje įvykdė savavališką buto dalies rekonstrukciją. Ieškovas V. K. 32/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 9 d. įgijo dovanojimo pagrindu. Ieškovė V. B. 34/100 dalis buto, esnčio (duomenys neskelbtini), 2005 m. vasario 21 d. įgijo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. 2009 m. birželio 22 d. trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyrius surašė atsakovui savavališkos statybos aktą. 2011 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu už akių įpareigojo atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau atsakovas teismo įpareigojimo nevykdė. 2013 m. balandžio 16 d. antstolis A. S. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo, aktą.

Ginčas šioje byloje kilo tarp ieškovų ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus dėl ieškovų daiktinių teisių į ieškovų buto dalis, t.y. ar ieškovai turi teisę nustatyti jiems priklausančių buto dalių naudojimosi tvarką ir, ar ieškovai turi teisę disponuoti jiems priklausančiomis buto dalimis, kai vienas iš bendraturčių- atsakovas jam priklausančioje buto dalyje yra įvykdęs savavališką statybą.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyrius aiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio norma, bendraturčiai, t.y. ieškovai yra atsakingi už kito bendraturčio- atsakovo įvykdytą savavališką statybą, todėl negali nustatyti nei naudojimosi butu tvarkos nei disponuoti jiems priklausančiu turtu, nes turtas turi vieną unikalų numerį. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyrius savo poziciją grindžia Lietuvos A. T. formuojama praktika (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011 ir Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas įgijo daiktines teises į buto dalis (idealiosios dalys), tačiau konkrečios buto dalys nėra nustatytos. Pažymėtina, kad šalys, nors ir nenustaė joms priklausančių buto dalių naudojimosi tvarkos, tačiau šalys faktiškai naudojasi buto dalimis, atitinkančiomis idealiąsias dalis. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyrius prieštarauja, kad būtų nustatyta buto naudojimosi tvarka.

Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.

Teismai praktikoje išaiškino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurie yra tokie: 1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis). Dėl to pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Teismo praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003).

Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgiant į teismų praktikoje išaiškintas naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, teismas negali sutikti su trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus pozicija dėl šalių buto naudojimosi tvarkos nenustatymo. Nenustačius naudojimosi tvarkos butu, esančiu (duomenys neskelbtini), eliminuojama bendraturčių (ieškovų ir atsakovo) teisė gauti maksimalią naudą iš naudojimosi buto dalimi, išlaikyti visų bendraturčių interesų pusiausvyra, didėja tikimybė konfliktinėms situacijoms atsirasti.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos proceso civilinio kodekso 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. ir kt. v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-233/2013).

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovai kaip savo teisių gynimo būdą pasirinko priemones – nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir leisti ieškovams disponuoti jiems priklausančiomis buto dalimis. Minėta, kad atsakovas pažeidė teisės aktus, nustatančius statinio (šiuo atveju buto dalies) rekonstravimo procedūrą, dar iki ieškovams įgyjant daiktines teises į buto dalis. Ieškovai buto dalis įgijo teisėtai, pagal teisės aktų reikalavimus, savo buto dalyse neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ieškovai net neturėjo galimybės įtakoti atsakovą dėl jo atliekamo savavališkos rekonstrukcijos. Teismo nuomone, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, yra nepagrįstai suvaržomos ieškovų daiktinės teisės.

Ieškovų gynimo būdų nepripažinimas reikštų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2. straipsnis), nes įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis). Atsakovui neapibrėžtą terminą nepašalinus savavališkos statybos padarinius, susidarytų situacija, kai ieškovų daiktinės teisės taip pat būtų neaibrėžtą laiką labai suvaržytos, o tai neatitiktų proporcingumo principų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. Nuosavybės teisės apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus. Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. M. v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-104/2008).

Teismas negali nepasisakyti dėl trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus pateiktos Lietuvos A. T. formuojamos praktikos (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011 ir Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2013).

Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011 analizuojamas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės kaip savarankiškas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovai kaip savo teisių gynimo būdą pasirinko priemones – nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir leisti ieškovams disponuoti jiems priklausančiomis buto dalimis. Todėl teismo nuomone, minėta teismo praktika negali būti taikoma šios bylos kontekste.

Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutaryje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2013) nagrinėjamas atvejis, kuomet abi benrdasavininkės (ir ieškovė ir atsakovė) įvykdė savavališką statybą tame pačiame gyvenamjame name ir todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2010 m. gruodžio 17 d. priėmė reikalavimą, kuriuo pareikalavo savininkes R. M. ir A. O. pašalinti gyvenamojo namo savavališkos statybos padarinius (atstatyti priestato I ir II aukštų išorinių laikančiųjų sienų angas pagal 1990 m. parengtą projektą).

Todėl teismo nuomone, minėta teismo praktika taip pat negali būti taikoma, nes kaip nustatyta šiuo atveju, tik vienas iš bendrasavininkų, t.y. atsakovas įvykdė savavališką statybą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus bylos įrodymus bei vadovaujantis vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, ieškovų reikalavimas nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką yra pagrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).

Dėl ieškovų reikalavimo leisti disponuoti jiems priklausančiomis buto dalimis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.20 straipsnio norma nurodo daiktinės teisės sąvoką, t.y. daiktinė teisė - tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo ar tik kai kurias iš šių teisių. Pagal šią įstatymo normą ieškovai siekia įgyvendinti disponavimo teisę. Tokios teisės, kaip atskiros, įgyvendinimas neprieštarauja įstatymui. Taigi, remiantis šia teisės norma bei , ieškovai turi galimybę netrukdomai įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises.

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, ieškovams leistina disponuoti jiems priklausančiomis buto dalimis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nors ieškovų ieškinys patenkintas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo bylos iškėlimo teisme geranoriškai sutiko su ieškiniu, iš esmės ginčas kilo tarp ieškovės ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus, ieškovams iš atsakovo nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

visiškai tenkinti ieškovų V. K. ir V. B. ieškinį atsakovui V. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriui, dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir leidimo perleisti nuosavybės teisę į dalį buto.

Nustatyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 91,14 bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, nustatant, kad ieškovas V. K. naudojasi Buto kambariu, plane pažymėtu 8-4 (21,33 kv. m. ploto), ieškovė V. B. naudojasi Buto kambariu, plane pažymėtu 8-5 (22,67 kv. m. ploto), atsakovas V. Š. naudojasi Buto kambariu, plane pažymėtu 8-6 (22,74 kv. m. ploto), patalpos, plane pažymėtos Nr. 8-1 (10,16 kv. m. ploto), 8-2 (1,27 kv. m. ploto), 8-3 (11,90 kv. m, ploto), 8-7 (1,07 kv.m. ploto), yra bendro naudojimo patalpos.

Leisti ieškovams V. K. ir V. B. disponuoti jiems priklausančiomis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 91,14 bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.