- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- e1-330-718/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30181-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Kaubrytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 2016-12-14 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. areštu 30 parų, bausmę atlikęs 2017-02-15, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. Ž. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą: A. Ž. 2019-07-16, apie 14.05 val., bute (duomenys neskelbtini), tyčia papurškė D. G. į akis ašarinių dujų, kas sukėlė nukentėjusiajai D. G. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. Ž. kaltu prisipažino, parodė, kad 2019-07-16 papurškė ašarinių dujų pažįstamai D. G. į akis, nes ji išvarė jį iš buto ir iškeikė visokiais žodžiais. S. R. tuo metu gyveno pas D. G. motiną M. bute (duomenys neskelbtini). Pas jį į svečius ateidavo ir jis. Kai D. atėjo į minėtą butą, jie vartojo alkoholinius gėrimus. Girti nebuvo, nes ką tik buvo pradėję vartoti alkoholinius gėrimus. Įėjusi į butą D. G. iš karto pradėjo šaukti ant jo ir ant S., o jį dar išvarė ir iš namų. Dėl to labai supykęs sugalvojo sugrįžti. Su savimi turėjo nedidelį ašarinių dujų balionėlį. Kai ji atidarė buto duris ir jį iškeikė, jis supyko ir papurškė jai į akis ašarinių dujų. Į butą įėjęs nebuvo, nukentėjusios nemušė. Jis papurškė jai greitai ir nedaug, todėl nemano, kad sukėlė jai fizinį skausmą. D. G. pati jį išprovokavo, nes neleido jam būti pas S. bute. Tai buvo ne pirmas kartas, kai išvaro jį iš buto. Kaip tik jis ateidavo pas S. į svečius, ji iš karto prisistatydavo ir varydavo jį lauk. Jai nepatikdavo, kad jie su S. gerdavo bute, bet tame bute, kiek žino, S. leido gyventi D. mama. Kai jie gerdavo, netriukšmaudavo, niekas nesiskundė, tik D., kai ateidavo pas mamą, būdavo nepatenkinta, todėl tarp jų dažnai kildavo žodiniai konfliktai, bet jis nieko niekada nedarydavo, atsistodavo ir išeidavo. Dėl savo elgesio gailisi. J. D. pamatytų, atsiprašytų jos. Po įvykio buvo sutikęs S., ir jis pasakojo, kad tada, kai jis išėjo, D. jį mušė. Jis pats to nematė. Apie tai, kad D. G. parašė pareiškimą ir jis yra paieškomas, nežinojo. Kiek žino, D. S. yra išvariusi iš buto, nes jis pasakojo, kad dabar gyvena pas kitus žmones netoli senojo turgelio. Jo gyvenamoji vieta niekur nėra deklaruota, gyvena nedideliame namelyje (duomenys neskelbtini), kur jam leido gyventi pažįstami žmonės. Yra informuotas, kad Klaipėdos teritorinei ligonių kasai yra padaryta 15,26 eurų turtinė žala dėl nukentėjusiajai D. G. suteiktos pirmos medicininės pagalbos. Jis pasižada žalą atlyginti. Sutiko, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu ir prašo visus dokumentus, kurie jam bus siunčiami, siųsti draugui R. A. (duomenys neskelbtini) (b.l. 143-145).
2019-07-17 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole apklausiama kaip liudytoja nukentėjusioji D. G. parodė, kad 2019-07-16, apie 13.50 val., ji kartu su dukra J. G. atvyko aplankyti savo mamą M. A. G., gyv. (duomenys neskelbtini). Įėjusios į butą pamatė sėdinčius A. Ž. ir S. R., kurie vartojo alkoholinius gėrimus. Bute taip pat buvo jos mama M. A. G.. A. Ž. išvarė iš buto, o S. R. liko bute. Nuo 2012 m. jos mama S. R. leidžia gyventi bute, kadangi S. R. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Ji su dukra tvarkė butą. Norėdama padžiauti paklodę, nuo durų numetė S. R. priklausančią kepurę ant žemės. Staiga jis atsistojęs kumščiu trenkė jai į veido sritį ir keletą kartų kojomis spyrė į delnus. Gindamasi ji stūmė S. R. nuo savęs, ir šis dėl girtumo trenkėsi į koridoriaus sieną. Ar S. R. susižalojo, ji nežino. Iš karto į policiją neskambino, kadangi galvojo, kad S. R. nusiramins ir vėliau išeis. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą. Tai ne pirmas kartas, kai tarp jos ir S. R. vykstą konfliktas. Po konflikto su S. R. kažkas pasibeldė į duris. Atidariusi duris, pamatė stovintį A. Ž., kuris staiga pripurškė jai į veidą ašarinių dujų. Ji užtrenkė duris, o jos dukra J. G. iškvietė policiją. Atvykę policijos darbuotojai sulaikė S. R. ir jį pristatė į Klaipėdos m. PK. Po įvykio ją su GMP pristatė į Klaipėdos Universitetinę ligoninę, kurioje jai apžiūrėjo akis, išrašė vaistų ir davė nedarbingumo pažymėjimą. Šiuo metu jai skauda dešinę ranką ir akis. Būti apžiūrima atsisakė (b.l. 1-3).
Apklausta papildomai nukentėjusioji D. G.parodė, kad ji A. Ž. tikslių duomenų pareiškimo surašymo metu, nežinojo, todėl apie jį daugiau nieko negalėjo pasakyti. Tyrėjai parodžius A. Ž. nuotrauką, ji atpažino tą asmenį, kuris įvykio dieną jai papurškė ašarinių dujų, kuo sukėlė jai fizinį skausmą. S. R. įvykio metu, t.y. 2019-07-16 apie 13.50 val. jai vieną kartą kumščiu trenkė į veidą ir pataikė į dešinės pusės žandikaulį, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Jokių žymių ant veido nuo jo smūgio nebuvo. Po to, kai S. R. jai trenkė į veidą, jis pradėjo spardytis, ir ji dengėsi nuo jo spyrių rankomis, todėl jai po vieną kartą pataikė į kiekvienos rankos plaštakas ir ant jų buvo atsiradę nubrozdinimai. Kai S. R. jai trenkė bei apspardė, į policiją neskambino, nes ji apsigynė ir S. R. nuėjo. Po to ji sutvarkė gulinčią mamą ir jau norėjo su dukra eiti namo, nes jai tą dieną reikėjo eiti po pietų į darbą. Kažkas apie 14.05 val. pasibeldė į duris, ji jas atidarė ir priešais save pamatė A. Ž., kurį prieš tai buvo išvariusi iš buto, laikantį ašarinių dujų balionėlį. Jis, nieko nesakęs, jai papurškė dujomis į veidą, kažkiek pataikė ir į akis. Veido uždengti nespėjo, tik spėjo uždaryti duris. Tada ji nubėgo praustis. Pasakė dukrai, kad buvo atėjęs A. Dukra supratusi, kad jis papurškė į akis dujų, nubėgo prie lango pasižiūrėti, kur jis nueina ir pamatė išeinantį iš laiptinės. A. Ž., pamatęs, kad mato jį pro langą, sustojo ir jai pamojavo ranka, joje laikydamas dujų balionėlį. Kadangi jai labai skaudėjo veidą ir akis, negalėjo atsimerkti, pasakė dukrai, kad paskambintų į policiją. Skambinant pagalbos numeriu 112, dukros klausė, ar reikalinga greitoji, bet jai reikėjo į darbą, todėl ji dukrai liepė pasakyti, kad jai greitosios nereikia, nes manė, kad skausmas greitai praeis. Atvykus policijos pareigūnams ir pamačius, kaip ji atrodo, jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai ją apžiūrėjo ir nuvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, nes visas veidas buvo raudonas, iš akių bėgo ašaros ir jautė deginimą akyse. Ligoninėje ją apžiūrėjo, sakė, kad į darbą eiti negalės dėl skausmo, ir pasiūlė kreiptis į šeimos gydytoją. Šeimos gydytoja išrašė nedarbingumo lapelį, vaistų nuo akių skausmo ir ji kitą dieną kreipėsi į policiją dėl pareiškimo surašymo ir tą pačią dieną nuvyko pas teismo medicinos ekspertus, kur buvo apžiūrėta. Kadangi tai vyko jau kitą dieną po įvykio, medicinos ekspertai jokių akių sužalojimų nenustatė, nes paraudimas jau buvo praėjęs. Nedarbingumą dėl akių sužalojimo turėjo iki penktadienio, t.y. 2019-07-19. Toliau dėl akių skausmo nesigydė, tik lašino jai išrašytus vaistus. Didelių išlaidų dėl gydymo neturėjo. Be to, žino, kad A. Ž. yra bedarbis ir benamis, todėl supranta, kad jai jokių išlaidų nepadengs. Civilinio ieškinio jiems nereikš, tik nori, kad A. Ž. ir S. R. dėl jai sukelto fizinio skausmo atsakytų įstatymo nustatyta tvarka. S. R. dabar pas jos mamą negyvena, todėl jo buvimo vietos nežino. Su S. R. dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ji susitaikė. Jis jos atsiprašė ir ji atleido, todėl S. R. atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą prašo nutraukti. Įvykio metu A. Ž. jai į akis papurškė ašarinių dujų, kas sukėlė fizinį skausmą. Su A. Ž. ji nesusitaikė, todėl neprieštarauja, kad jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Įvykio metu greitoji pagalba nuvežė ją į ligoninę pagalbos suteikimui, nes jai po to, kai A. Ž. papurškė ašarinių dujų į akis, jos labai skaudėjo. Dėl S. R. padarytų sužalojimų ji į ligoninę nesikreipė (b.l. 32-36).
Liudytoja J. G.parodė, kad 2019-07-16 dieną jos su mama nuėjo pas močiutę, t.y. mamos mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Močiutė yra silpnos sveikatos, serga senatvine demencija, jai reikalinga pastovi priežiūra, todėl jos mama kiekvieną dieną eina ją aplankyti. Pas močiutę vieno kambario bute gyvena pažįstamas S. R.. Jis apsigyveno prieš penkerius metus. Jis yra buvęs benamis, kurį močiutė prieš penkerius metus priglaudė žiemos laikotarpiui, ir jis taip ir pasiliko gyventi. Pas močiutę jos atėjo apie 13.50 val. Ji į butą įėjo pirmoji ir pamatė kambaryje du girtus vyrus, vienas iš jų buvo S. R., kitas vardu A. Močiutė gulėjo tame pačiame kambaryje lovoje. Ji pasakė, kad vyrai išeitų. A. išėjo, o S. R. pasiliko bute. Ji nuėjo į virtuvę, girdėjo, kaip jis šaukė, kad pas jį irgi gali ateiti draugai, buvo nepatenkintas, kad ji liepė jiems išeiti. Po kelių minučių į butą atėjo jos mama, ji trumpam užtruko, nes ėjo į kiemo sandėliuką. Mama, kaip suprato, nuvedė močiutę į tualetą, nes pati močiutė nesikelia iš lovos. Tada mama nunešė močiutės rūbus pakabinti ant durų ir, kaip suprato, numetė S. R. kepurę. Jam tai nepatiko, jis pradėjo šaukti ant mamos. Tada išgirdo, kaip mama sušuko, kad jis jai trenkė į veidą. Kaip S. R. trenkė, ji nematė, nes buvo virtuvėje. Mama pasakojo, kad jis taikėsi į veidą, bet ji spėjo pasitraukti, jai pataikė į žandą. S. R. ir mama vienas ant kito šaukė. Mama šaukė, kad jis nešdintųsi iš buto, o šis šaukė, kad niekur neišeis, nes jis prižiūri močiutę, kad ja rūpinasi. Blaivas S. R. būna normalus, net nešneka, bet kai išgeria, pasidaro agresyvus. Kai jos su mama ateina pas močiutę, prie jų pastoviai kabinėjasi, nors neturi teisės būti močiutės bute. Jos negali jo išvaryti, nes močiutė jį vėl įsileidžia. Ji beveik nevaikšto, bet jeigu jai ilgai skambina į duris, tai ji prieina prie durų ir gali jas atrakinti. Po to S. R. mamai spyrė ir pataikė kažkur į kojas, tiksliai į kurią vietą, nematė. Po to ji atsistojo tarp jų, o jie vienas ant kito šaukė. Ji pasakė S. R., kad paskambins į policiją, broliui, pusbroliui. Tai išgirdęs, S. R. paskambino savo pažįstamam A., kuris buvo ką tik išvarytas. Tada po kelių minučių į duris kažkas pabarškino, ir mama nuėjo prie durų atidaryti. Po ko iš karto ji išgirdo mamos balsą, ji šaukė, kad jai įpurškė. Ji nubėgo prie durų ir pajuto ašarinių dujų kvapą. Suprato, kad tas vyras, kuriam mama atidarė, papurškė jai į akis. S. R. buvo kambaryje. Jis prie durų vėl priėjo. Mama atėjo į kambarį, jai skaudėjo akis, ji verkė ir šaukė, kad jai įpurškė į akis ašarinių dujų. Ji palydėjo mamą iki vonios, kad galėtų prasiplauti akis. Tada, priėjusi prie lango virtuvėje, pamatė kieme A. Jis jai mojavo ranka, kurioje turėjo nedidelį balionėlį, kažką šaukė, bet ji nesiklausė, nes tuo momentu jau skambino į policiją. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė medikus ir mamą išvežė į ligoninę. S. R. buvo uždėti antrankiai, jį išvežė į policiją. Dabar jis vėl gyvena pas močiutę. Ji įvykio metu nenukentėjo, jokia žala jai nepadaryta. Ji išvyksta į užsienį ir nebus Lietuvoje apie du mėnesius, todėl prašo teisme vadovautis apklausos metu duotais parodymais (b.l. 45-48).
Liudytoja I. G.parodė, kad 2019-07-16, dirbant kartu su 1-ojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju G. K., iš Klaipėdos AVPK OVS 14:13 val. gavo pranešima, kad (duomenys neskelbtini), pažįstamas asmuo, asmens vardo pavardės pranešėja nenurodė, mamai atidarius duris, pripurškė dujų į akis. GMP atsisakė. Asmuo yra pranešėjos bute. Prašė skubios pagalbos. Nepilnamečių bute nėra. Atvykus minėtu adresu jas pasitiko J. G., kuri paaiškino, kad pažįstamas asmuo sumušė jos mamą, pripurškė dujų. Mama D. G. paaiškino, kad jai trenkė kumščiu į kairę veido sritį ir pripurškė ašarinių dujų. D. G. į akis pripurškęs dujų asmuo jai žinomas kaip A. Ž., apie 50 metų. Minėtas asmuo, papurškęs dujas, iš karto pasišalino. Jį į D. G. mamos butą pakvietė S. R.. Pasak D. G., jie nei vienas šiame bute nėra registruoti, ateina pas jos sergančią senatvine demencija mamą, kuri juos įsileidžia, ir jų iš namų paskui neina išprašyti. Kadangi D. G. ašarojo akys, jai buvo iškviesta greitoji pagalba ir medikams atvykus pristatyta į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Bute buvo S. R.. Jam nustatytas 1,95 promilių girtumas, jis pristatytas į policijos komisariatą. Antro asmens, t.y. A. Ž., kuris pripurškė D. G. ašarinių dujų į akis, bute nebuvo (b.l. 51-54).
Apklaustas įtariamuoju S. R. (jo atžvilgiu tyrimas atskirtas) parodė, kad tikslių įvykio aplinkybių jis neprisimena, kadangi įvykio metu buvo neblaivus, tačiau galėjo būti, jog 2019-07-16, apie 13:50 val., bute (duomenys neskelbtini), konflikto metu kumščiu vieną kartą trenkė D. G. į veido sritį ir ne mažiau kaip du kartus įspyrė jai į delnus. Konfliktas tarp jų kilo dėl to, kad jis į svečius pasikvietė savo draugą A. Konflikto metu buvo labai supykęs ir galėjo D. suduoti į veidą, bei įspirti. Pamena, kad draugas kažkuriuo metu išėjo iš buto ir vėliau sugrįžo. Jam grįžus D. atidarė duris, ir A. papurškė jai dujų į akis. D. iš karto nubėgo į vonią, o A. išėjo iš buto. Kur jis vėliau nuėjo, nežino. Jis tuo metu žiūrėjo televizorių. Kas vyko vėliau jis neprisimena. Dėl to kas įvyko, jis labai gailisi. Jis dar kurį laiką gyveno pas D., tačiau vėliau buvo išvarytas ir šiuo metu neturi pastovios gyvenamosios vietos. Kad yra ieškomas, jis nežinojo. Jam bus galima prisiskambinti mobiliojo ryšio telefonu (b.l. 101-102).
Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2019-07-16 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kada D. G. nurodė, kad buvo užpulta prie savo buto, pripurkšta ašarinių dujų, jai skauda, negali atsimerkti. Gydytojos M. T. nustatyta diagnozė: ašarinių dujų poveikis organizmui (b.l. 4).
Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK tyrėjos I. G. 2019-07-16 tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal pranešimą atvykus (duomenys neskelbtini), D. G. paaiškino, kad dujų į akis papurškė A. Ž., kurį pasikvietė S. R.. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas CD laikmena su įrašu (b.l. 23).
Iš 2019-08-19 apžiūros protokolo matyti, kuriuo apžiūrėtas policijos pareigūnės I. G. prie tarnybinio pranešimo pateiktas CD su body kamerų darytais įrašais. Užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus, bute buvo dvi moterys, t.y. D. G. ir J. G., taip pat vyriškis S. R.. D. G. aiškina, kad S. R. ją sumušė, o į akis dujų papurškė S. R. draugas A. Ž. (b.l. 24-27).??
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-07-17 specialisto išvadoje Nr. G1242/2019 (03) nurodyta, kad remiantis D. G. apžiūra ir bylos aplinkybių duomenimis, D. G. nustatyta: poodinės kraujosrūvos dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryti paveikus kietu buku daiktu vienos paros laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros. Neatmetama galimybė, kad D. G. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. D. G. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 31).
Iš 2020-02-04 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas CD su Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad moteris prašo atsiųsti policiją, nes užpuolė du vyrai, primušė jos mamą, pripurškė dujų (b.l. 60-61).
2019-07-16 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2019-07-16 14.32 val. pagal gautą policijos iškvietimą (duomenys neskelbtini), apžiūrėta D. G., nustatyta, kad pacientei į veidą papurkšta nepatikslintų dujų, jai peršti akys, ašaroja, negali atsimerkti. Diagnozė: akių cheminis nudegimas (b.l. 66-67).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. Ž. smurtaudamas sukėlė D. G. fizinį skausmą. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą. Anksčiau jis teistas, baustas administracine tvarka. A. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo elgesio. Ši aplinkybė lengvina kaltinamojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas.
Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, 63 straipsnio 1 dalimi, A. Ž. skiriama 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti savo elgesį ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skirtinas draudimas vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojimas per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jam paskirta subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 15,26 Eur civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą ( b.l.71-72). Nukentėjusioji D. G. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo sveikatos priežiūros įstaigoje gydoma nemokamai. Jos sveikatos priežiūros išlaidos – 15,26 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 36,27 straipsniai). Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu ( b.l. 73). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo priteisiama 15,26 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimaa periodišaki registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi skaitmeninės laikmenos, saugomos baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinos bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams. Įpareigoti per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, uždrausti per visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą šešiems mėnesiams. Įpareigoti per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, uždrausti per visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Kaltinamajam A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotsi policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 15,26 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo A. Ž. 15,26 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi skaitmenines laikmenas, saugomas baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.
Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu A. Ž. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.