- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-14
- Bylos Nr.
- 1S-505-485/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00032-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Albinas Antanaitis, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- D. Z.
- Advokatai
- Nerijus Strazdas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. Z. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 95-251 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. Z. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimi D. Z. apeliacinis skundas atmestas. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi D. Z. suėmimo (sulaikymo) pagal 2018 m. balandžio 16 d. Europos arešto orderį laikas įskaitytas į bausmės, paskirtos Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu, laiką.
2. D. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. birželio 1 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2020 m. balandžio 23 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 3 mėnesiai 14 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 95-251 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam D. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi Komisijos priimtą nutarimą patvirtinti atsisakė.
Šalies argumentai
4. Nuteistojo gynėjas skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. balandžio 27 d. nutarimą taikyti D. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais, deklaratyviais teiginiais apie nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Teismas jam pateiktą informaciją įvertino selektyviai, nevertindamas aplinkybių, dėl kurių nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas.
4.2. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (34 balai) ir ji sumažėjo nuo 77 balų. Teismų praktika rodo, kad nuteistieji lygtinai paleidžiami ir jų riziką įvertinus didesniais balais. Nuteistasis tris kartus buvo skatintas, o nuo 2020 m. sausio 24 d. jis buvo perkeltas į Pusiaukelės namus, nepriekaištingai vykdė ir iki šiol vykdo visas rekomendacijas. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra svarbiausias veiksnys, lemiantis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju nuteistojo elgesys pataisos įstagioje vertinamas kaip nepriekaištingas, jis bausmę atlieka be sargybos, dirba Garliavoje, laisvai juda numatytais maršrutais, todėl tai rodo, kad pataisos namų administracija pasitiki nuteistuoju.
4.3. Pasak gynėjo, atsisakymas tvirtinti lygtinį paleidimą negali būti motyvuojamas nuteistojo įvykdytų nusikaltimų sunkumu, jų skaičiumi, kadangi tai statiniai veiksniai, kurie negali kisti ir neišnyks atlikus visą laisvės atėmimo bausmę. D. Z. padaryta nusikalstama veika jau buvo įvertinta skiriant bausmę, todėl vertinimas iš naujo prilygsta nubaudimui už tą patį antrą kartą.
4.4. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nuteistasis slapstėsi nuo bausmės atlikimo, dėl ko buvo išduotas Europos arešto orderis. Jau ankstesnio teisminio proceso metu buvo pateikti įrodymai, jog tokios teismo išvados yra klaidingos, kadangi nuteistasis, dirbdamas Jungtinėje Karalystėje, nesislapstė ir nesiekė išvengti bausmės atlikimo. Būdamas suimtas Anglijoje, atliko 9 mėnesius bausmės, lankė anglų kalbos ir IT kvalifikacijos kėlimo kursus, kad kuo prasmingiau išnaudotų turimą laiką.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.
7. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, LApT nutartis byloje Nr. 1S-180-1076/2019). BVK 157 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) buvo numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
8. Nuteistasis D. Z. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir yra pateikęs prašymą jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (34 balai), kuri, kaip teisingai nurodoma skunde, bausmės atlikimo metu sumažėjo nuo 77 balų, tačiau, įvertinus tai, kad ją vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių svertinių taškų skaičius (24 balai), kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo pažangos šią riziką mažinant pataisos proceso metu svarbą. Aukštesnysis teismas, pritardamas šiems skundžiamos nutarties teiginiams, pažymi, jog esant reikšmingam dinaminių riziką didinančių svertinių taškų kiekiui, nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Juolab šių motyvų nepaneigia ir aplinkybė, kad lygtinis paleidimas nuteistiesiems taikomas ir esant didesnei jų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, kadangi kiekvienu atveju galimybė asmeniui taikyti probaciją vertinama individualiai.
9. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.
10. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – jis nėra baustas drausmine tvarka, nepažeidęs pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tęsia darbinę veiklą, dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Be to, jis pataisos įstaigoje buvo keturis kartus paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įtaigos ribų, o Vilniaus pataisos namų 2020 m. sausio 24 d. nutarimu nuteistasis D. Z. buvo perkeltas į Pusiaukelės namus ir duomenų apie išvykimų metu padarytus režimo pažeidimus byloje nėra. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir, kaip pagrįstai teigiama skunde, rodo jo norą pasitaisyti, tačiau, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, vien jų nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
11. Nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami du kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai. Ir, nors skunde akcentuojami statiniai nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai bei jų nekintamumas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo pastangos vis dar nepakankamos eliminuojant kitus – nurodytus dinaminius riziką nusikalsti didinančius veiksnius. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad, nepaisant išklausytų socialinės reabilitacijos programų, nuteistasis vis dar minimizuoja savo kaltę nusikaltimų padaryme, tai yra jis menkina savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, mano, kad neturi kito pasirinkimo. Jis yra linkęs priimdamas sprendimus pasitikėti ankstesniu savo tiesioginiu patyrimu, nepaisant to, kad priimdamas sprendimą nusikalsti, jis ankstesnės turimos teisei priešingo elgesio patirties, kuomet buvo nuteistas dėl iš esmės analogiško nusikaltimo padarymo, tinkamai neįvertino. Itin kritiškai vertitina tai, kad nuteistasis, bausmės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo teisminio nagrinėjimo metu nepripažinęs, iki šiol pateisina savo elgesį pagalba draugui. Be to, kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties, kuria buvo svarstomas nuteistojo skundas dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo, ankstesnio vertinimo metu nuteistasis buvo linkęs savo nusikalstamą elgesį pateisinti greitų pinigų siekiu, o apie ateities tikslus jis iki šiol kalba labai nekonkrečiai.
12. Dėl šios priežasties nuteistojo pataisos įstaigoje vykdoma darbinė veikla, kurią jis galimai turės galimybę tęsti ir lygtinio paleidimo metu, negali būti vertinama kaip veiksnys, užtikrinantis pakankamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Tiek nuteistojo socialiniai ryšiai, tiek motyvacija dirbti egzistavo ir jo nusikalstamų veikų įvykdymo metu, tačiau tai jo nesulaikė nuo teisei priešingo elgesio, todėl akivaizdu, kad legalaus pajamų šaltinio ir artimos socialinės aplinkos turėjimas nėra pakankami veiksniai, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog probacijos laikotarpiu nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Juolab kad, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis iki šiol išreiškia abejones dėl įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės rūšies, kas, vertinant kartu su jau aptartomis aplinkybėmis, nesudarančiomis pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau šiuo metu įsisąmonino neigiamas savo teisei priešingo elgesio pasekmes, vertinama kaip nepakankama nuteistojo pažanga pataisos proceso metu.
13. Pažymėtina, kad D. Z. nusikalto veikdamas organizuotoje grupėje. Kaip minėta, siekdamas pateisinti savo elgesį, jis nurodo nusikalstamas veikas įvykdęs, kadangi norėjo padėti draugui. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos rekomendacijos patvirtina, jog griežtesnė nuteistojo elgesio kontrolė bei aktyvus dalyvavimas elgesio korekcijos programose keičiant mąstymą bei elgesį vis dar išlieka aktualūs, taigi tikimybė, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje nuteistasis dėl nepakankamos kriminogeninius veiksnius sudarančių sąlygų korekcijos galimai pakartotinai nusikals, nėra visiškai eliminuota. Tačiau nuteistasis sričių, susijusių su nusikalstamu elgesiu ateityje, neidentifikuoja, tai yra jis nurodo nemanantis, jog turi kokių nors problemų, kurių galėtų atsirasti, kaip minėta, jis linkęs eskaluoti asmeninę atsakomybę išoriniams veiksniams. Priešingai nei teigiama skunde, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip apylinkės teismo daromos prielaidos (formalūs, šabloninio pobūdžio bei deklaratyvūs teiginiai), kurių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Aptariama informacija nurodoma institucijos pateiktoje socialinio tyrimo išvadoje, kurios rengėjas – reikiamų žinių bei įgūdžių turintis asmuo, ir abejoti šią išvadą parengusio pataisos įstaigos darbuotojo kompetencija aukštesnės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo. Įvertinus išdėstytus argumentus, nepaisant nuteistojo elgesį teigiamai apibūdinančių duomenų, aptartos aplinkybės rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, kadangi pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju laikysis įstatymų ir pakartotinai nusikals, šiuo metu dar nėra.
14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakęs patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas visapusiškai, išsamiai bei pagrįstai įvertino visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, skunde teigia, kad apylinkės teismas turėjo remtis informacija dėl pakankamos D. Z. pažangos pataisos proceso metu, o atsižvelgdamas į nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų kiekį bei sunkumą, pažeidė draudimo bausti antrą kartą už tuos pačius nusikalstamus veiksmus principą. Sutikti su tokiais skundo argumentais pagrindo nėra. Priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas, pakankamos nuteistojo pažangos viso proceso metu įvertinimas teismui sprendžiant dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio nuostatas. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
15. Taigi pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui taikyti, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis iki nuosprendžio, pagal kurį jis šiuo metu atlieka bausmę, priėmimo, buvo teistas dėl iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos įvykdymo. Šios aplinkybės patvirtina, kad anksčiau taikytomis švelnesnėmis baudžiamojo proceso įstatymo suteikiamomis priemonėmis (nuteistajam ankstesniu nuosprendžiu paskirta bauda) nebuvo pasiekti bausmės tikslai, o nuteistasis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, be kita ko, kaip kriminogeninius veiksnius (esant tam pagrindo) išskiriant nuteistųjų ankstesnius teistumus, o tai, priešingai nei tvirtinama skunde, non bis in idem principo nepažeidžia. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės, pakartotinis nuteistojo vykdomų nusikalstamų veikų pobūdis, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.
16. Nors pritartina skundo argumentams, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, jog D. Z. vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (iš bylos medžiagos matyti, kad iš tiesų D. Z. atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis ir asmuo buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. liepos 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę buvo nutrauktas, nenustačius D. Z. veikoje šios nusikalstamos veikos sudėties), tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė teisinio pobūdžio priemonė. Nors D. Z. išvykimas iš Lietuvos, kuomet jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, nesiekė tokio pavojingumo, kuomet jo atžvilgiu būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad D. Z. žinojo apie jam paskirtą bausmę, taikomas kardomąsias priemones, taip pat nustačius, kad asmuo išvyko iš Lietuvos Respublikos ir nevykdė jam paskirtos bausmės, apylinkės teismas pagrįstai šias aplinkybes vertino kaip neigiamai charakterizuojančias D. Z.. Akivaizdu, kad bausmės paskirtis ir tikslai reikalauja, kad bausmė būti atliekama per kuo trumpesnį laiką nuo jos paskyrimo, todėl asmeniui be svarbios priežasties nevykdant jam paskirtos bausmės, šios aplinkybės negali būti ignoruojamos.
17. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme pataisos proceso metu iki šiol nebuvo pakankamos probacijai taikyti. Esminės nuteistojo pažangos nuo paskutiniojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymo Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi nestebima. Nuteistojo skundas nagrinėjamu atveju grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip ir ankstesniojo vertinimo metu. Jo elgesys socialinio tyrimo išvadoje išskirtose probleminėse riziką nusikalsti didinančiose srityse nėra koreguojamas pakankamai efektyviai, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu dar nėra. Pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo D. Z. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.