Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-10-29 · Byla Nr. ATP-740-651/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-291-795/2014Nutarimas · 2014-01-14Klaipėdos apylinkės teismas
  2. A2.13.-3231-972/2014Nutartis · 2014-09-23Klaipėdos apylinkės teismas
  3. ATP-740-651/2014Nutartis · 2014-10-29Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-29
Bylos Nr.
ATP-740-651/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00060-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
V. A.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-740-651/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00060-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 53 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė

V. A. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-14 nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į teismą prašydamas sutrumpinti jam paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Nurodė, kad nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, dės visas pastangas, kad niekada nepadarytų panašaus pobūdžio nusižengimų, paskirtą piniginę baudą yra sumokėjęs, naujų pažeidimų nėra padaręs, praėjo daugiau kaip pusė paskirtos nuobaudos termino, atliko reikiamą medicininę ir švietėjišką atestaciją. Taip pat atkreipė dėmesį, jog dirba „(duomenys neskelbtini)“ draudimo kompanijoje Kretingos skyriaus vadovu, jo darbo pobūdis yra tiesiogiai susijęs su teise vairuoti automobilį, dėl to, kad negali vairuoti automobilio, nebegali aptarnauti darbdavio numatyto klientų skaičiaus, todėl sumažėjo jo pajamos, o tai neigiamai atsiliepia jo šeimai, nes jų vos užtenka būtiniesiems kasdieniams poreikiams tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-23 nutartimi V. A. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkino.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-23 nutartį, priimti naują nutartį – patenkinti jo prašymą dėl specialiosios teisės grąžinimo prieš terminą, nesant galimybės išspręsti jo prašymo, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jis yra įvykdęs visas ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas. Be to, papildomai nurodė teismui, jog teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam ir jo šeimai yra ypatingai reikšmingas, kadangi jam darbo funkcijoms atlikti reikia naudotis automobiliu, o netekus teisės vairuoti transporto priemonę, sumažėjo jo darbo našumas bei pajamos, kas turi įtakos jo ir jo šeimos poreikių tenkinimui. Teigia, kad akivaizdžiai pajuto vairavimo esant neblaiviam pasekmes, iš jų pasimokė, todėl jam paskirta nuobauda prevencinį ir auklėjamąjį poveikį jau atliko. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo motyvai, jog pažeidimo metu jis turėjo galiojančių nuobaudų, yra reikšmingi ne grąžinant jam specialiąją teisę, o skiriant nuobaudą už padarytą pažeidimą ir tai buvo įvertinta 2014-01-14 teismo nutartimi. Be to, teismas nepagrįstai kaip motyvą negrąžinti jam specialiosios teisės prieš terminą nurodo baustumą už analogišką pažeidimą, padarytą 2002 m., nes už šį prieš 12 metų padarytą pažeidimą įstatymo nustatyta tvarka jis jau buvo nubaustas. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, jog jis gailisi tik dėl kilusių nepatogumų, o ne dėl paties padaryto pažeidimo. Teigia, kad bet kuris asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn gali daug kartų tvirtinti esą jis gailisi dėl pažeidimo, tačiau visiškai akivaizdu, kad objektyviai įvertinti asmens gailėjimąsi nėra galimybių. Tuo tarpu neigiamos pasekmės, tiesiogiai kilusios pačiam pažeidėjui dėl padaryto pažeidimo, turi realų auklėjamąjį poveikį, todėl prašyme nurodė, kad kilusios neigiamos pasekmės patvirtina, kad pakankamai pasimokė dėl padaryto pažeidimo ir kad prevenciniai tikslai jau yra pasiekti. Todėl apeliantas teigia, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą, būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog V. A. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta 1000 Lt bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones vienerius metus. V. A. įvykdė ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas, sudarančias prielaidas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog jo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, vertintinas kaip itin šiurkštus KET pažeidimas, kuriuo buvo sukeltas pavojus ne tik paties pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Nors apeliantas tiek prašyme pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti, neturint teisės vairuoti transporto priemones, sumažėjo jo pajamos, todėl kenčia jo ir jo šeimos interesai, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo, kuris dirba darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Iš bylos duomenų matyti, jog teisė vairuoti apeliantui buvo reikalinga ir pažeidimo padarymo metu, todėl apelianto minėti argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporoto priemones terminą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neigiamų pasekmių nevertino kaip gailėjimosi dėl padaryto pažeidimo, nes pasekmės ir gailėjimasis yra visiškai skirtingi dalykai ir tai, kad apeliantas teigia, kad dėl neigiamų pasekmių pakankamai pasimokė, nevertintina kaip gailėjimasis.

Nors apeliantas teigia, kad įvykdė formalias ATPK 329 straipsnio sąlygas, gailisi, nuobauda pasiekė prevencinius tikslus, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sutrumpinus teisės vairuoti atėmimo terminą, nebus pasiekti nuobaudos tikslai, nes, kaip jau minėta, apeliantas padarė itin šiurkštų KET pažeidimą. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo skirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda ir tam tikri laikini nepatogumai yra natūralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas.

Dėl apelianto teiginių, jog teismas nepagrįstai vertino jo ankstesnius baustumus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apelianto argumentais, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nutarties naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. A. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė