Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „J. I.“ ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas ir pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2500 Eur kreditas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą iki 2021 m. lapkričio 15 d., sumokėti 753,68 Eur palūkanas ir 540 Eur kitus sutarties mokesčius. Atsakovas laiku nemokėjo Sutartimi nustatytų įmokų, todėl pradinė kreditorė nutraukė Sutartį ir perleido reikalavimo teises į atsakovo skolą ieškovei. Po reikalavimo perleidimo atsakovas sumokėjo dalį skolos, ieškinio parengimo dieną liko skolingas 1841,14 Eur negrąžinto kredito. Atsakovui praleidus terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 165,70 Eur delspinigių.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalimi. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka proceso dalyviams pranešta pagal CPK 133 straipsnio 3 dalies, 153 straipsnio 2 dalies reikalavimus (el. b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 29 d. pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu – UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir atsakovas E. S. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VCF81129LKPA (toliau – ir Sutartis, el. b. l. 29-33), pagal kurią atsakovui suteiktas 2500 Eur kreditas 36 mėnesių laikotarpiui, taikant 18 proc. palūkanų normą, kredito grąžinimo data – 2021 m. lapkričio 15 d. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.4, 2.1, 5.1.1 punktuose atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti eilines įmokas (kurias sudaro paskolos dalis, palūkanos ir sutarties mokestis) pagal Sutarties grafiką (el. b. l. 29, 30). Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.3 punkte numatyta, kad jeigu gavėjas nesumoka eilinės įmokos daugiau nei vieną mėnesį ir jos suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos paskolos sumos arba eilinės įmokos mokėjimas pradelstas daugiau nei tris mėnesius iš eilės, paskolos davėja raštu informuoja paskolos gavėją apie esminį sutarties pažeidimą ir nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą Sutarties pažeidimui pašalinti; nepašalinus pažeidimo, bendrovė turi teisę nutraukti sutartį. Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.5 punkte nurodyta, kad nutraukus sutartį Kredito gavėjas privalo sumokėti visas nesumokėtas eilines įmokas, iki ir po Sutarties nutraukimo priskaičiuotus delspinigius. Paskolos gavėjas, laiku nesumokėjęs Sutartyje nustatytų sumų, iki kol bus faktiškai įmokėta visa įsiskolinimo suma, privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos nesumokėtos sumos, už kiekvieną uždelstą laiku atsiskaityti dieną, bet ne ilgiau nei už 180 dienų (Sutarties specialiosios sąlygos, Bendrųjų sąlygų 4.8 ir 7.6 punktai).

Atsakovas tinkamai nevykdė Sutartyje nustatyto įsipareigojimo laiku mokėti mėnesio įmokas, todėl pradinė kreditorė nutraukė su atsakovu Sutartį nuo 2019 m. spalio 15 d. ir pranešė apie sutarties nutraukimą 2019 m. spalio 15 d. pranešimu (el. b. l. 13). Pradinė kreditorė perleido savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą (t. y. į 2112,76 Eur negrąžintą kreditą, 121,43 Eur palūkanas ir 60 Eur sutarties mokestį) ieškovei 2017 m. kovo 6 d. Reikalavimo perleidimo sutarties su papildymais ir pakeitimais pagrindu (el. b. l. 7, 16-18, 21-24). Nauja kreditorė ieškovė UAB „J. I.“ pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą 2019 m. gruodžio 11 d. pranešimu (el. b. l. 10). Po reikalavimo perleidimo atsakovas sumokėjo ieškovei dalį skolos, todėl ieškinio parengimo dieną jis liko skolingas ieškovei 1841,14 Eur negrąžinto kredito.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

Atsakovas, pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus, negrąžino visos kredito sumos nei pradinei kreditorei, nei ieškovei. Todėl ieškinio reikalavimai tenkinami, priteisiant iš atsakovo ieškovei 1841,14 Eur negrąžintą kreditą (CK 6.2, 6.38, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.873 straipsnis, 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas, tinkamai nevykdęs prievolės atsiskaityti pagal Sutartį, privalo sumokėti netesybas. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 165,70 Eur (1841,14 Eur x 0,05/100 x 180 d.) delspinigiai už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 26 d. iki 2024 m. vasario 26 d. (CK 6.258 straipsnio 1 dalis, Sutarties Specialiosios sąlygos, Bendrųjų sąlygų 4.8, 7.6 punktai).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2006,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. kovo 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 45 Eur žyminis mokestis ir 40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas, iš viso – 85 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2011, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Teismo išreikalautais iš registrų duomenimis apie atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad jis nedirba, turi vieną transporto priemonę, neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei skolų, išieškomų priverstine tvarka.

Teismui įpareigojus atsakovą 2024 m. balandžio 8 d. teismo nutartimi pateikti į bylą jo sąskaitos išrašą už paskutinius metus, šie duomenys į bylą nebuvo pateikti. Byloje taip pat negauta ieškovės nuomonė dėl atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą.

Sprendžiant atsakovo prašymą, svarbu tai, kad jis iš esmės nenurodė, dėl kokių aplinkybių prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Nors byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovas nedirba ir neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad jis negali sumokėti teismo sprendimu priteistos sumos iš karto. Juolab kad į bylą nepateiktas atsakovo sąskaitos išrašas. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog dėl atsakovo laikinai sudėtingos turtinės padėties jis negali sumokėti visos teismo sprendimu priteistos sumos ir dėl to būtina išdėstyti sprendimo vykdymą.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas galimas tik išimtiniais atvejais, atsakovui neįrodžius, kad dėl savo laikinai sudėtingos turtinės padėties jis negali įvykdyti teismo sprendimo iš karto, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais teismas atmeta atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 441 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „J. I.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1841,14 Eur negrąžintą kreditą, 165,70 Eur delspinigius, iš viso – 2006,84 Eur (du tūkstančius šešis Eur 84 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2006,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85 (aštuoniasdešimt penkių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atmesti atsakovo E. S. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.