- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-05
- Bylos Nr.
- ATP-116-309/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-01006-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Kelių policijos poskyrio (toliau – Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK KPS) viršininkės apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, skirta 100 Lt (vieno šimto litų) bauda. Byla pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad A. M. 2012-11-16 1.20 val. atvažiavęs automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į degalinę „Lukoil“, esančią (duomenys neskelbtini), ir įpylęs dujų į automobilį, neatjungė dujų užpylimo žarnos nuo pylimo angos ir nuvažiuodamas ją nutraukė. Iš įvykio vietos pasitraukė, apie įvykį policijai nepranešė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK KPS viršininkė prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Skunde nurodo, kad skundžiamu nutarimu Raseinių rajono apylinkės teismas nutarė A. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 100 Lt baudą, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo. Nutarimą teismas motyvavo tuo, kad A. M. elgesys po įvykio leidžia konstatuoti, kad pažeidėjo veiksmuose pasitraukiant iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, nebuvo tyčios, tai yra jis nesuprato, kad išvažiuoja iš degalinės teritorijos, padaręs materialinę žalą. Apie tai, kad išvažiuojant iš degalinės būtų buvęs koks nors garsas, trūkčiojimas ar kitokie trukdžiai, kategoriškai neigia pats A. M., neigia ir liudytojos D. A., M. A..
Pasak apeliantės, teismas priimdamas nutarimą išskirtinai vadovavosi tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos narių parodymais. Tačiau nevertino tos aplinkybės, kad A. M. sugyventinė D. A. ir jos dukra M. A., vertinant jų ryšį su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, yra suinteresuotos duoti tokius parodymus, kurie padėtų A. M. išvengti administracinės atsakomybės. O paties A. M. duoti paaiškinimai turėtų būti vertintini kritiškai, kaip asmens, siekiančio išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.
Apeliantė nurodo, kad Kelių eismo taisyklėse eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešosiose vietose, privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje nėra ginčo, ar įvykis gali būti vadinamas eismo įvykiu. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Byloje yra surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių visas šias aplinkybes.
Apeliantės teigimu, siekiant nustatyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtenka, kad asmuo, pažeidęs Kelių eismo taisykles padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasitraukė. Pažymi, kad atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti, kaip jau buvo minėta, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto nepranešė apie įvykį policijai (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1114-533/2012). KET 234 punkte numatyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, net jei tuo momentu, kai padarė eismo įvykį, A. M. nepajuto, kad sugadino svetimą turtą, o tai, atsižvelgiant į apgadinto turto pobūdį, praktiškai yra neįmanoma, tačiau išvažiavus iš degalinės, ir kitam transporto priemonės vairuotojui jį sustabdžius, A. M. pats pamatė, kad nuo automobilio neatjungė pylimo žarnos ir ją nutraukė. A. M. suvokė, kad padarė eismo įvykį, tačiau sąmoningai nepranešė policijai, ir toliau nuvažiavo, nesusisiekęs su sugadinto turto savininku ir policija.
Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK KPS mano, kad teismas neteisingai išaiškino materialinės teisės normas bei priėmė neteisėtą ir nemotyvuotą nutarimą A. M. nubausti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį., o bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti. Mano, kad A. M. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai turėjo būti kvalifikuojami pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, ir jam turėjo būti paskirta administracinė nuobauda numatyta šių straipsnių sankcijose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. M. prašo palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarimą ir Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad jis nesuprato, jog iš degalinės išvažiuoja neatjungęs dujų pylimo žarnos, taip pat nepastebėjo, kad beveik 100 kilometrų važiavo su besivelkančia gumine žarna. Jo automobilis techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl neturėjo tikslo sąmoningai pasitraukti iš įvykio vietos. Trečią dieną po įvykio nuvyko į tą pačią degalinę norėdamas atiduoti žarną, tačiau degalinėje jam atsakė, kad nuostolius atlygins draudimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliaciniu skundu iš esmės yra keliamas A. M. kaltės klausimas dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.
Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad teismas priimdamas nutarimą išskirtinai vadovavosi tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos narių parodymais. Tačiau nevertino tos aplinkybės, kad A. M. sugyventinė D. A. ir jos dukra M. A., vertinant jų ryšį su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, yra suinteresuotos duoti tokius parodymus, kurie padėtų A. M. išvengti administracinės atsakomybės. O paties A. M. duoti paaiškinimai turėtų būti vertintini kritiškai, kaip asmens, siekiančio išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M., liudytojų D. A., M. A. teismo posėdžio metu duoti parodymai buvo įvertinti kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. M. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, ir jo veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012 dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo pažymėjo, kad šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.
Iš nagrinėjamos bylos duomenų visumos matyti, kad A. M. suprato padaręs eismo įvykį, t. y. kad nutraukė dujų pylimo žarną nakties metu (apie 3 val. nakties), nuo įvykio vietos nutolęs apie 100 kilometrų, kai jį sustabdė iš paskos važiuojantis automobilis. Kadangi planavo kitą dieną važiuoti į Vilnių, užsukti į degalinę ir jai atlyginti padarytus nuostolius, todėl policijai apie tai nepranešė. Į įvykio vietą (degalinę) atvyko po trijų dienų, siūlė atlyginti padarytą žalą. Iš bylos duomenų matyti, kad A. M. priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu turėjo galiojantį techninės apžiūros rezultatų kortelę ir civilinės atsakomybės draudimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančius įrodymus privalo surinkti administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, kaltė grindžiama ne prielaidomis, o byloje surinktais įrodymais. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių tai, kad A. M. iš įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti administracinės atsakomybės ar padarytų nuostolių atlyginimo. Byloje nepaneigta A. M. pateikta versija, kad jis buvo atvykęs į įvykio vietą (degalinę) ir siūlė atlyginti žalą, nors iš policijos jam dar nebuvo pranešta apie kilusį įvykį. Be to, iš transporto priemonės apžiūros protokolo ir fotonuotraukų (26–28 b. l.) matyti, kad A. M. nesiėmė priemonių pašalinti po įvykio kilusius automobilio apgadinimus ir taip paslėpti eismo įvykio požymius. Šių duomenų visuma, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. M. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties ir administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutraukta teisėtai ir pagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas priimdamas 2013 m. sausio 10 d. nutarimą A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkės apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.