Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo, kuriuo J. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., jam paskiriant 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde detalizuojamos ATPK 260, 259, 256, 250, 263, 284 straipsnių nuostatos. Apelianto manymu, buvo pažeistos ATPK 260 straipsnio nuostatos, jis su ATPK 272 str. numatytomis teisėmis ir pareigomis nebuvo supažindintas. Apeliantas nurodo, kad šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne pažeidimo padarymo vietoje, o po pakankamai ilgo laiko. Teigia, jog ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą galima padaryti tyčia, o jo veiksmuose nėra tyčios, todėl jam nekyla atsakomybės klausimas. Pažymi, kad kontakto su kitu automobiliu nejautė, jeigu būtų pajutęs, nebūtų nuvažiavęs, nepastebėjo automobilio apgadinimų, automobilis buvo pirktas su tam tikrais apgadinimais. Analogiškas aplinkybes nurodė ir 2012 m. gegužės 15 d. paaiškinime. Teigia, kad automobilių apžiūros fotolentelėse nenurodytos datos, o, apelianto manymu, jo automobilis bei Honda Accord buvo apžiūrėti 2012 m. gegužės 15 d., t.y. beveik po mėnesio. Nuotraukos neaprašytos nustatyta tvarka, negalima nustatyti, kada ir kas joje nufotografuotas, laikas, vieta. Nustatyti bamperio apgadinimai ant jo automobilio nėra išsikišę ar vertikalūs, kad galėtų turėti kontaktą su kitu paviršiumi susiliečiant. Apeliantas mano, kad tokie apgadinimai galėjo atsirasti po to, kai automobilio bamperis „palindo“ po kažkokiu daiktu. Apelianto įsitikinimu, nėra nustatytos ir įrodymais pagrįstos faktinės aplinkybės, kad jo automobilio galinio bamperio kairės pusės apgadinimai atsirado 2012 m. balandžio 18 d. po kontakto su automobiliu Honda Accord. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra užfiksuoti R. J. parodymai apie kitus automobilio apgadinimus nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. gegužės 15 d., nors jis sakė, kad per šį laikotarpį automobilis buvo apgadintas tris kartus. Teigia, jog užfiksuotas ant Honda automobilio priekinio bamperio kairės pusės fragmentas, kuriame matyti vertikalūs nubrozdinimai, panašus į padarytą ne atsitrenkiant, bet sukantis, kiti užfiksuoti nuotraukose Nr. 4, 5 apgadinimai po automobilio žibintais ir ant bamperio briaunos yra brūkšniniai, kurie negalėjo atsirasti atsitrenkiant į kitą paviršių. Apelianto įsitikinimu, vien jau šių automobilio apgadinimai patvirtina, kad jie atsirado ne tuo pačiu metu, jų pobūdis ir lokalizacija skirtingi. Skunde pažymima, kad nufotografuoti abu automobiliai ne tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo 14, šalia automobilių nematyti pastatų. Nurodoma, kad byloje nėra pavedimo S. K. atlikti objektų tyrimą, nėra jos išvados ar tinkamai įformintų paaiškinimų, šiuo atveju negalima pasakyti, ar S. K. yra specialistė, kurios kompetencijai priklauso atsakyti į klausimus apie automobilių sugadinimo pobūdį, laipsnį, sugadinimą atsiradimo priežastis ir mechanizmą ir kt. Apeliantas mano, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad fotolentelėse užfiksuoti automobilio Honda Accord apgadinimai atsirado būtent 2012 m. balandžio 18 d. Skunde aptarinėjami liudytojos V. Y. parodymai, kuriuose liudytoja nurodė, kad pirmiausia išgirdo smūgį – garsą, po to pamatė, kaip automobilis atsitrenkė. Apelianto įsitikinimu, logiškai taip negali būti, nes pirmiau įvyksta kontaktas, sukeliantis tam tikrą garsą, bet ne atvirkščiai. Liudytoja nurodė, jog jo automobilis atsitrenkė dešiniu galiniu bamperiu, tačiau apžiūrėjus jo automobilį, ant galinio dešinio bamperio neužfiksuoti jokie apgadinimai, nei seni, nei naujesni. Liudytoja išsakė savo pamąstymus, jog apeliantas važiuodamas pro kliudytą automobilį, stabtelėjo ir nuvažiavo toliau. Šios liudytojos parodymai nepatikrinti kitomis įrodinėjimo priemonėmis ir visiškai nepagrįstai pripažinti kaip atspindintys objektyvią tiesą. Kartu su apeliantu tą dieną automobilyje buvusi mergina taip pat nepasakė, kad ji pajuto kažkokį smūgį, bildesį. Liudytojas R. J. nenurodė pastebėjęs kažkokius automobilio apgadinimus, o teigė pamatęs užkištą lapelį, jog yra liudytojai matę, kas sugadino automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. J. K. padaryti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyti byloje surinkta medžiaga.

Apeliantas neigia savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., ir teigia, kad kontakto su kitu automobiliu nejautė, nepastebėjo automobilio apgadinimų. Tokia J. K. iškelta versija pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį, ir atmesta.

J. K. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, tame tarpe ir pagal ATPK 130 str. 1 d., įrodyta pranešimu apie įvykį, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu ir foto lentelėmis, V. Y. rašytiniu paaiškinimu, parodymais, kita bylos medžiaga.

Analizuojant liudytojos V. Y., tiesiogiai mačiusios įvykį ir palikusios raštelį su apgadinusios automobilį Honda Accord transporto priemonės valstybiniais numeriais, parodymus, matyti, kad įvykio dieną ji stovėjo parduotuvėje prie lango ir išgirdo smūgį, pro langą pamatė kaip automobilis atsitrenkė į kitą mėlynos spalvos Hondą Accord markės automobilį. Automobilis, atsitrenkęs į Hondą Accord markės automobilį, pavažiavo į priekį, apsisuko ir važiuodamas pro automobilį, kurį kliudė, stabtelėjo ir nuvažiavo toliau. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti šiomis liudytojos nurodytomis aplinkybėmis, V. Y. duoti parodymai teisme atitinka pirminiame jos rašytiniame paaiškinime užfiksuotas aplinkybes, parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių liudytoja galėtų duoti melagingus parodymus, pažymint ir tai, kad ji buvo įspėta dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str. Be to, liudytojos V. Y. aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga. Liudytojas R. J. patvirtino aplinkybę, jog priėjęs prie automobilio už valytuvo rado laiškelį, taip pat patvirtino, kad automobilis Honda Accord buvo apgadintas. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012 m. balandžio 18 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal pranešimą rado automobilio Honda Accord, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotoją R. J., kuris paaiškino, kad 2012 m. balandžio 17 d., apie 9:00 val., paliko automobilį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o kitą rytą pastebėjo, kad automobilis apgadintas, už valytuvo buvo paliktas raštelis, kuriame nurodyta, kad jo automobilį apgadinto automobilis Mazda, v.n. (duomenys neskelbtini) kuris iš įvykio vietos pasišalino. Iš Transporto priemonės techninės apžiūros akto bei foto lentelių nustatyta, kad automobilio Mazda 6, v.n. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis arčiau kairės pusės yra nubrozdintas, tuo tarpu automobilio Honda Accord, v.n. (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės priekinis bamperis (b. l. 18-21). Specialistė S. K. konstatavo, jog šių sugadinimų aukštis, pobūdis, nubrozdinimų mechanizmas sutampa. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti šia specialistės išvada, juolab, kad minėtus apgadinimus pagrindžia byloje esančios transporto priemonių nuotraukos. Pastebėtina ir tai, kad specialistė S. K. nustatė ir daugiau automobilio Mazda apgadinimus, tačiau su tiriamu įvykiu susiejo tik minėtą galinio bamperio arčiau kairės pusės nubrozdinimą (b. l. 19). Apelianto skundo argumentai dėl aptiktų ant automobilių apgadinimų nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, tai tam tikri pažeidėjo samprotavimai, kuriuos nepagrindžia byloje ištirtų ir nustatytų įrodymų visetas. Taip pat atmestini skundo teiginiai dėl specialistės S. K. netinkamos kompetencijos. Kaip jau buvo minėta, S. K. nustatytas aplinkybes patvirtina transportų priemonių nuotraukos, liudytojos V. Y. parodymai, kita bylos medžiaga. Tai, kad byloje nėra pavedimo S. K. atlikti objektų tyrimą, taipogi nesuteikia pagrindo abejoti jos pateiktomis išvadomis. Apeliantas nepateikia jokių objektyvių motyvų, leidžiančių pagrįstai suabejoti atlikta automobilių technine apžiūra. Atkreipiamas apelianto dėmesys ir į tai, jog byloje esančios automobilių Mazda 6 ir Honda Accord nuotraukos, yra sudedamoji dalis transporto priemonės techninės apžiūros akto, surašyto 2012 m. gegužės 15 d., todėl apelianto teiginys, jog nuotraukos neaprašytos nustatyta tvarka, nes negalima nustatyti, kada ir kas joje nufotografuotas, nenurodyti laikas ir vieta, nepagrįstas. Pagrindiniai šie duomenys nustatyti pačiame akte bei foto lentelėse, aprašant nuotraukas (b. l. 18-21). Be to, tai, kad abu automobiliai nufotografuoti ne (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo 14, kur įvyko eismo įvykis, taipogi neleidžia abejoti transporto priemonės techninės apžiūros akto bei foto lentelių teisingumu.

Apeliaciniame skunde nurodyta, jog liudytoja V. Y. tvirtino, jog jo automobilis atsitrenkė dešiniu galiniu bamperiu, tačiau apžiūrėjus jo automobilį, ant galinio dešinio bamperio neužfiksuoti jokie apgadinimai, nei seni, nei naujesni. Iš tiesų, kaip jau buvo minėta, ant automobilio Mazda 6 nustatytas galinio bamperio arčiau kairės pusės nubrozdinimas, tačiau pažymima, kad liudytoja nurodžiusi šias aplinkybes galėjo sąžiningai suklysti, šis netikslumas nepaneigia kitų liudytojos nurodytų aplinkybių teisingumo, be to, vertinant apelianto padarytus automobilių apgadinimus yra vadovaujamasi specialistės nustatytais automobilių apgadinimais, transporto priemonių nuotraukomis, kurie patvirtina, kad buvo automobilių kontaktas.

Pažymima, kad aplinkybė, ar R. J. pastebėjo automobilio apgadinimus, ar iš pradžių pamatė už valytuvo esantį laiškelį, o vėliau apgadinimus, neturi esminės reikšmės kvalifikuojant apelianto veiksmus. Administracinei atsakomybei atsirasti pagal ATPK 130 str. 1 d. užtenka nustatyti faktą, jog asmuo, pažeidus KET, padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasitraukė. KET 234 punktas nustato, kad jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Aplinkybė, jog asmuo, patyręs turtinės žalos (šiuo atveju juridinis asmuo - Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos), nustatyta tvarka nesikreipė dėl automobilio apgadinimo, nenurodė patirto turtinės žalos dydžio, nereiškia, kad nebuvo padaryta turtinė žala. Bylos medžiaga nustatyta, jog automobilis Honda Accord buvo apgadintas, tuo tarpu kreiptis į kaltą asmenį dėl žalos atlyginimo yra nukentėjusiojo teisė, bet ne pareiga, pažymint ir tai, jog apelianto automobilis buvo apdraustas privalomu civilinės atsakomybės draudimu, todėl patirtą žalą turėtų atlyginti draudimo bendrovė, apdraudusi pažeidėjo automobilį.

Pabrėžtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog R. J. buvo parodęs apie kitus automobilio apgadinimus nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. gegužės 15 d. Taip pat jokia bylos medžiaga nepagrįstas apelianto teiginys, jog kartu su apeliantu tą dieną automobilyje buvusi mergina taip pat nepajuto smūgio, bildesio. Dėl apelianto teiginių, jog šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne pažeidimo padarymo vietoje, o po pakankamai ilgo laiko ir kad automobiliai buvo apžiūrėti 2012 m. gegužės 15 d., t.y. beveik po mėnesio, pažymėtina, kad pagal ATPK 259 straipsnio nuostatas protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, be to, ATPK 260 straipsnio nuostatų analizė leidžia teigti, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo protokolas surašomas tik po to, kai gaunami duomenys apie administracinio tesiės pažeidimo traukiamą asmenį. Šioje byloje, nustačius, kad automobilis Mazda 6, v.n. (duomenys neskelbtini) užregistruotas J. K. vardu, buvo kreiptasi į Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininką su prašymu atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, kurie padėjo nustatyti administracinį teisės pažeidimą Vilniuje padariusį asmenį (b. l. 9). Tik surinkus pakankamai duomenų apie pažeidėją, padariusį tiriamus pažeidimus, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad jis nebuvo supažindintas su ATPK 272 str. numatytomis teisėmis ir pareigomis. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, J. K. buvo supažindintas su protokolu, gavo jo kopiją, teisės ir pareigos, nurodytos ATPK 272 str., jam buvo išaiškintos. Šias aplinkybes pažeidėjas patvirtino savo parašu (b. l. 2-3), o teisme jis patvirtino gavęs protokolą kopiją. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė skunde minimas ATPK nuostatas. Be to, priešingai nei teigiama skunde, nėra pagrindo manyti, kad teismas pažeidė teisėtumo ir proceso dalyvių lygiateisiškumo principą. Apeliantas vėlgi nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad buvo taikomi skirtingi standartai institucijai – Europos teisės departamentui ir jam – fiziniam asmeniui. Skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės, kad jis nedirba, neregistruotas darbo biržoje, yra pagrįstos bylos medžiaga (b. l. 14-15), teismui taip pat buvo žinoma, kad apeliantas neseniai baigė vidurinę mokyklą (b. l. 24, 29). Nėra pagrindo manyti, kad vien tos aplinkybės J. K. charakterizavo kaip neatsakingą, nesirūpinantį savo socialine, visuomenine padėtimi, juolab, kad apylinkės teismas, įvertinęs jo asmenybę bei kitas aplinkybes, numatytas ATPK 30 str. 2 d., paskyrė minimalias įstatymo sankcijoje numatytas nuobaudas. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos studijų sutarties matyti, kad J. K. yra priimtas į Vilniaus universitetą studijuoti vadybą ir verslo administravimą (b. l. 49).

Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, užfiksuotus automobilių apgadinimus, daro išvadą, jog tokio pobūdžio kontakto J. K., vairuodamas automobilį, objektyviai negalėjo nepajusti ar neišgirsti, juolab, kad, kaip nuosekliai tvirtino liudytoja V. Y., buvo aiškiai girdimas automobilių susidūrimo garsas bei ji matė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K. atsitrenkęs į automobilį Honda Accord, v.n. (duomenys neskelbtini) pavažiavo gatve pirmyn, apsisuko ir važiuodamas pro automobilį, į kurį atsitrenkė, stabtelėjo ir tik po to iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pažymima, kad atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti, kaip jau buvo minėta, jog jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė. Šios aplinkybės nustatytos aukščiau aptartu byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu.

J. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti, galutinė administracinė nuobauda paskirta, nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, apylinkės teismas nepažeidė skunde minimas teisės aktų nuostatas, o skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.