Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės J. L. atstovei advokato padėjėjai Doloresai Sitnikienei ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei G. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui D. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl turto padalijimo, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo, institucija duodanti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Santuokoje dalintino turto šalys neįgijo, kreditorių taip pat neturi. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad esminių nesutarimų tarp šalių nėra, todėl tėvas po santuokos nutraukimo su vaikais bendraus šalių tarpusavio susitarimu. Ieškinyje nurodoma, kad abu sutuoktiniai yra sveiki ir darbingi, todėl po santuokos nutraukimo išlaikymas vienam iš kito nereikalingas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: šalys J. L. ir D. L. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje šalims gimė dvi dukterys K. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. L., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalys gyvena atskirai, vaikai gyvena su ieškove. Ieškovė nurodė, kad šalys prarado santuokos liudijimo originalą, todėl teismas, spręsdamas dėl šalių santuokos nutraukimo, vadovaujasi Marijampolės savivaldybės administracijos CMS santuokos sudarymo įrašu Nr. 167 (14 b.l.).

Dėl atsakovo procesinio pasyvumo.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnis kiekvienam asmeniui garantuoja teisę į teisingą teismą. Civiliniame procese ši teisė yra realizuojama užtikrinant sąžiningą civilinį procesą, kurio vienas esminių elementų yra tinkamas abiejų šalių išklausymas bylos nagrinėjimo procese. Būti išklausytam yra bylos šaliai garantuojama teisė. Teismas savo sprendimą priima išklausęs abiejų šalių ir vertindamas jų pateiktus argumentus ir įrodymus, todėl teismas turi pareigą suteikti šalims pakankamai laiko ir procesinių galimybių tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Kita vertus, ne teismas, o pati šalis sprendžia kokiu būdu ir kokia apimtimi ji įgyvendins šią teisę. Tuo atveju, jeigu šalis nusprendžia savo dispozityvia teise nesinaudoti, jam gali atsirasti tik įstatymu nustatytos pasekmės. Esant draudimui šeimos byloje priimti sprendimą už akių, teismas nagrinėja bylą pagal vienos šalies pateiktus įrodymus. Šiuo atveju įstatyme pasyviajam atsakovui numatyta procesinė pasekmė yra de novo taisyklė, kuri reiškia, kad šalis apeliaciniame procese neteikia naujų įrodymų, t.y. įrodymų, kuriuos galėjo teikti pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu procesu byla nenagrinėja iš naujo (CPK 314).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. D. L. procesiniai dokumentai – ieškovės ieškinys bei patikslintas ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti 2018 m. rugpjūčio 8 d. (b.l. 19) ir 2018 m. spalio 8 d. (b.l. 42). Teismo šaukimas atsakovui pasirašytinai įteiktas 2018 m. spalio 8 d. (b.l. 44). Vertindamas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovui buvo suteiktos pakankamos prielaidos būti išklausytam, o jo pasyvi procesinė pozicija yra atsakovo valinis apsisprendimas, kaip jam naudotis savo procesinėmis teisėmis. Teismas šioje byloje nenustatė pagrindų, dėl kurių atsakovo atžvilgiu turėtų būti taikomos procesinės prievartos priemonės, tokios kaip atsakovo atvesdinimas.

Dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimo pagrindo.

Santuoka yra vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis). Vienas esminių santuokos principų yra laisvo apsisprendimo arba laisvos valios principas (CK 3.13 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad joks asmuo negali būti prievarta, apgaule ar grasinimu verčiamas sudaryti santuoką, taip pat santuokoje likti. Tam, kad santuoka būtų sudaryta ir tęstųsi, reikalinga abiejų sutuoktinių valia. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu išreiškė aiškią ir tvirtą poziciją, jog nori santuoką nutraukti, taikytis ar kitaip spręsti santuokos klausimo nepageidauja. Teismui konstatavus, kad yra bent vieno sutuoktinio aiški valia santuoką nutraukti, o kitas prašymo dėl šalių taikymo nepateikė, teismas laiko, kad yra pagrindas šalių santuoką nutraukti.

Bendrąja prasme santuoka – tai dviejų žmonių galimybė sukurti savo unikalią sėkmės istoriją. CK 3.27 straipsnis numato esmines sutuoktinių teises ir pareigas - būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šių pareigų nesilaikymas ir netinkamas teisių įgyvendinimas ar tokio įgyvendinimo reikalavimas reiškia vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę, jeigu dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Teismas iš ieškovės atstovės paaiškinimų nustatė, kad atsakovas dažnai girtauja ir šeima nesirūpina. Ieškovei toks atsakovo elgesys buvo nepriimtinas, todėl ji palikusi atsakovą išvyko. Ieškovė iš esmės nedėjo pastangų, kad kokiu nors būdu padėtų atsakovui ir taip išsaugotų šeimą. Teismas šias aplinkybes pripažįsta aplinkybėmis, dėl kurių šalių santuoka iširo. Teismo vertinimu, kiekviena iš šalių pažeidė sutuoktinių pareigas iš esmės ir dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnis). Todėl teismas sprendžia šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo yra didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011). Todėl teismas tenkindamas ieškinio reikalavimus šalių santuoką nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl ieškovės pavardės.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys sprendimo priėmimo metu turi nepilnamečių vaikų, vertindamas tai, kad dėl pavardės tarp šalių ginčo nėra, sprendžia santuoką nutraukus ieškovei palikti jos prašomą santuokinę L. pavardę (CK 3.69 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Šalys reikalavimų dėl išlaikymo nereiškia, o teismas aplinkybių, kurioms esant sutuoktiniai turėtų teikti išlaikymą vienas kitam, nenustatė, todėl sprendžia išlaikymo sutuoktiniams vienam iš kito nepriteisti.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Teismas, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, paprastai vertina kiekvieno iš tėvų aplinką ir buitines sąlygas, kiekvieno iš tėvų ryšį su vaiku, vaiko, galinčio išreikšti savo nuomonę, nuomonę ir kitus kriterijus. Tačiau šiuos aspektus teismas vertina esant šalies (šalių) valiai, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ta šalimi. Nagrinėjamojoje byloje atsakovas nepareiškė, kad norėtų, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Nesant atsakovo reikalavimo dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, teismas iš esmės nagrinėja, ar esama duomenų, dėl kurių šalių vaikų gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su motina.

Vaikai gyvena su motina. Duomenų, kad motina kaip nors netinkamai elgtųsi su vaikais, nėra. Teismas vertindamas bylos įrodymus nenustatė objektyvių duomenų, dėl kurių šalių dukterų gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškove.

Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas gali nekliudomai bendrauti su dukterimis ir dalyvauti jų auklėjime šalims dėl to susitarus. K. L. ir S. L. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove ir nesant duomenų, dėl kurių atsakovas negalėtų bendrauti su vaikais arba bendravimas turėtų būti ribojamas, teismas sprendžia šį ieškovės prašymą tenkinti.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei juos prižiūrėti, numato ir CK 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.).

Taigi, išlaikymas vaikui, nustatomas pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Tinkamo balanso radimas tarp šių dviejų kriterijų ir lemia teisėto, pagrįsto ir adekvataus išlaikymo priteisimą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Kaip minėta, norminis reguliavimas numato du esminius kriterijus, taikomus sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą: 1) vaiko poreikiai ir 2) tėvų turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad tėvų turtinė padėtis neturi būti suprantama kaip statiškai fiksuojamas tėvų turimas turtas ir gaunamos pajamos bylos nagrinėjimo metu, o veikiau kaip realios ir adekvačios tėvų galimybės ir siekiai maksimaliai užtikrinti vaiko poreikius, nes priešingu atveju sąmoningas tėvų apsisprendimas negauti jokių pajamų sukurtų situaciją, kai tėvai iš esmės galėtų nevykdyti pareigos vaikams. Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti.

Teismas šioje byloje surinkęs įrodymus nustatė, kad atsakovas jokio registruotino turto (nekilnojamųjų daiktų ar transporto priemonių) neturi, atsakovas taip pat šiuo metu negauna jokių pajamų.

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovas pasirinko pasyvią laikyseną savo kaip tėvo pareigų, tame tarpe ir pareigos teikti išlaikymą vaikams, atžvilgiu, negali būti pagrindu atsakovui šios pareigos nevykdyti. Atsakovas turėdamas dukteris turėjo imtis adekvačių ir pakankamų priemonių užsidirbti lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui.

Pats atsakovas jokių duomenų į bylą nepateikė, todėl teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nenustatyta duomenų, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti, gauti pajamas, ar turėtų kitų išlaikytinių, kuriuos privalėtų išlaikyti, ar išlaikymo objektyviai būtų reikalingas pats. Todėl teismas sprendžia priteisti dukterims išlaikymą iš atsakovo.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikams po 100 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti suma atitinka realumo kriterijų. Teismas spręsdamas ginčą atsižvelgia į visuotinai žinomą aplinkybę, kad kiekvienam žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų, kad kartais serga ir jam yra reikalingi vaistai.

Nagrinėjamojoje byloje ieškovei detalių išlaidų, skirtų vaikų poreikiams tenkinti, nepateikus teismas vertina, kad šalių dukterys K. L. ir S. L., kurioms sprendimo priėmimo metu yra aštuoneri ir šešeri metai, yra vidutinių poreikių, ikimokyklinio ir pradinių klasių mokyklinio amžiaus vaikai, todėl kiekvienai jų prašomas priteisti išlaikymas po 100 Eur per mėnesį yra ir pagrįstas, ir realus. Byloje nėra duomenų, kad šalių dukterys turėtų specialių talentų ar išskirtinių gabumų, kurie būtų specialiai lavinami, ar tam būtų reikalingos specialios priemonės. Taip pat byloje nėra duomenų, kad dukterims būtų reikalingos specialios priemonės ar speciali priežiūra, susijusios su vaiko specialiais sveikatos poreikiais. Teismui padarius išvadą, kad atsakovo pasyvumas nevykdyti savo pareigos vaikų atžvilgiu negali tokios jo pareigos paneigti, o nagrinėjamojoje byloje nenustačius aplinkybių, dėl kurių prašomas išlaikymas galėtų būti mažinamas, teismas sprendžia ieškovės ieškinį tenkinti priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Teismas tokį sprendimą priima vertindamas ne statišką atsakovo turtinę padėtį, o atsakovo galimybes bei pastangas maksimaliai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas, turi sveikatos problemų ar jam būtų nustatytas dalinis darbingumas, ar yra kitos priežastys, dėl kurių atsakovo išlaikymo dydžio dalis galėtų būti proporcingai mažinama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Šioje byloje ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Ieškovė pateikė duomenis, kad yra patyrusi 655,98 Eur atstovavimo išlaidų, tenkinus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Nagrinėjamojoje byloje turėjo būti sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovei sumokėjus 30 Eur, ji 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi buvo atleista nuo likusios dalies žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus iš atsakovo ieškovei priteistina sumokėto žyminio mokesčio dalis, o likusioji dalis – 70 Eur – iš atsakovo priteistina valstybei. Taip pat iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 13,69 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. 167) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: J. L. ir D. L..

Nustatyti šalių dukterų K. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina J. L..

Priteisti iš D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukterims K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. rugpjūčio 3 d.) iki jos sulauks pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti J. L. uzufrukto teisę tvarkyti nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą.

Nustatyti, kad D. L. su nepilnametėmis dukterimis bendrauja nekliudomai susitarus su ieškove J. L..

Priteisti iš D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas J. L. 655,98 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 98 ct) atstovavimo išlaidų ir 30,00 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 13,69 Eur (trylika eurų ir 69 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų įmokų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Sprendimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.