- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-25
- Bylos Nr.
- e2-1133-381/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00631-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mediashop“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Whirpool Lietuva“, „Samsung Electronics Baltic SIA“, „Home decor OÜ“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mediashop“ direktoriaus A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3228-262/2019, kuria atsisakyta iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Mediashop“ restruktūrizavimo bylą, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Whirpool Lietuva“, „Samsung Electronics Baltic SIA“ ir „Home decor OÜ“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mediashop“ direktorius A. T. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) iškelti UAB „Mediashop“ restruktūrizavimo bylą; 2) bendrovės restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“; 3) nustatyti bendrą 11 000 Eur (be PVM) UAB „Mediashop“ administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant 6 000 Eur (1 000 Eur/mėn.) (be PVM) atlyginimą administratoriui, laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; 4) nustatyti 6 mėnesių UAB „Mediashop“ restruktūrizavimo plano parengimo ir pateikimo teismui terminą.
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. balandžio 23 d. UAB „Mediashop“ visų akcijų savininko sprendimu buvo nutarta patvirtinti direktoriaus iniciatyva parengtus bendrovės restruktūrizavimo plano metmenis ir kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Mediashop“ iškėlimo. Daug metų bendrovė sėkmingai vykdė veiklą, tačiau šiuo metu susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, kurie atsirado dėl konkurentų veiksmų, bendrovės atliktų ženklių investicijų į mažmeninės prekybos parduotuves, išaugusios prekybos plotų nuomos kainos, dalies verslo pardavimo, neplanuotų nuostolių Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priskaičiavus daugiau kaip 1,3 mln. Eur papildomų mokesčių nuo vykdytų pardavimų Europos Sąjungos ribose, nuo kurių galutiniai pirkėjai nepervedė PVM, bei vieno iš pagrindinių pirkėjų bankroto (liko įšaldyta 1,3 mln. Eur debitorinė skola, kuri nurašyta 2019 m.). Visos šios priežastys lėmė, kad 2018 m. ir 2019 m. pradžia bendrovei yra nuostolingi, pradeda strigti atsiskaitymai su tiekėjais. Bendrovė jau pradėjo ir toliau tebevykdo įvairias priemones, kurios jai leis atstatyti laikinas mokumo problemas ir atsiskaityti su kreditoriais, t. y. bendrovė toliau veikia ir uždirba pajamas, sumažino mažmeninės prekybos tinklą, pasilikdama tik vėliausiai atnaujintas ir pelningiausias mažmeninės prekybos parduotuves, toliau bendradarbiauja su pagrindiniais partneriais, peržiūri atskirų prekių grupių kainodarą, stiprina pozicijas internetinės prekybos rinkoje. Ieškovo teigimu, šiuo atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) nurodytos sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Iškėlus bendrovei restruktūrizavimo bylą ir išsaugojus vykdomą veiklą bei pasiekus pagrindinių tikslų, numatytų restruktūrizavimo plano metmenyse, bendrovė turėtų galimybę ne tik įvykdyti visus savo įsipareigojimus kreditoriams, bet ir uždirbti pelną, kuris leistų toliau vykdyti veiklą, išsaugoti darbo vietas, išvengti bankroto bei mokėti mokesčius į valstybės biudžetą.
3. Trečiasis asmuo „Home decor OÜ“ prašė teismo atsisakyti iškelti UAB „Mediashop“ restruktūrizavimo bylą, nes ieškovo pareiškimas turi trūkumų, be to, bendrovė yra faktiškai nemoki. Trečiojo asmens teigimu, jam, kaip ir tikėtina kitiems bendrovės užsienyje registruotiems ir veikiantiems kreditoriams, metmenys, priedai bei kiti dokumentai nebuvo pateikti suprantama kalba, bendrovės pateiktame kreditorių sąraše nėra dalies kreditorių adresų, pateiktos ataskaitos ir įsipareigojimai kreditoriams pagal jų sudarymo datą yra neaktualūs, metmenyse nenurodyta informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, antstolių vykdomąsias bylas. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad teismų praktikoje preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis. Bendrovė nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų teismų praktikoje suformuotą prezumpciją, todėl darytina išvada, kad bendrovė nedisponuoja 2 878 780 Eur turtu. Bendrovės turtą sumažinus šia suma, pradelsti įsipareigojimai sudaro 73,82 proc. bendrovės disponuojamo turto, taigi bendrovė yra nemoki. Iki 2019 m. gegužės 27 d. suėjo ir daugiau mokėjimo terminų, todėl pradelsti įsipareigojimai sudaro 6 342 633,82 Eur, t. y. net daugiau nei balanse įrašyto turto vertė. Bendrovė taip pat vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus bei su tuo susijusias išmokas (atostoginius). UAB „Mediashop“ restruktūrizavimas metmenyse nurodytais būdais yra neperspektyvus, nes yra siekiama iš dalies atsiskaityti su kreditoriais ir nutraukti bendrovės pagrindinę veiklą, o ne atgaivinti juridinio asmens gyvybingumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi, vadovaudamasis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu, atsisakė iškelti UAB „Mediashop“ restruktūrizavimo bylą.
5. Teismas nurodė, kad trečiajam asmeniui „Home decor OÜ“ bei, tikėtina, ir kitiems užsienyje registruotiems kreditoriams, esminiai bendrovės dokumentai dėl restruktūrizavimo buvo pateikti ne jiems suprantama kalba, tokiu būdu dalis UAB „Mediashop“ kreditorių net negali ginti savo, kaip kreditorių, teisių, nes nesupranta, kokius dokumentus gavo iš bendrovės. Be to, ieškovo pateiktas UAB „Mediashop“ kreditorių sąrašas neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto, nes nėra nurodyti dalies kreditorių adresai. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Mediashop“ iškėlimo neatitinka ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų, nes teismui buvo pateikti neaktualūs finansinės ataskaitos duomenys, neparodantys tikrosios bendrovės finansinės padėties (sprendimas kreiptis dėl restruktūrizavimo priimtas 2019 m. balandžio 23 d., o finansinių duomenų data – 2019 m. kovo 31 d.).
6. Teismas taip pat konstatavo, kad restruktūrizavimo byla negali būti iškelta, nes UAB „Mediashop“ yra nemoki. Iš UAB „Mediashop“ 2019 m. kovo 31 d. balanso matyti, kad ji turi turto už 7 967 317 Eur, debitoriniai įsiskolinimai bendrovei sudaro 2 787 780 Eur. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis. Šiuo atveju UAB „Mediashop“ nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų teismų praktikoje suformuotą prezumpciją, todėl teismas sprendė, kad UAB „Mediashop“ nedisponuoja 2 878 780 Eur turtu. Bendrovės turtą sumažinus šia suma, jos turtą sudaro 5 088 537 Eur. Kadangi pradelsti įsipareigojimai bendrovės kreditoriams sudaro 3 756 509,86 Eur ir viršija pusę bendrovės disponuojamo turto, teismas konstatavo, jog UAB „Mediashop“ yra nemoki. Be to, teismas pažymėjo, kad iki 2019 m. gegužės 27 d. suėjo ir daugiau mokėjimo terminų ir bendrovės pradelsti įsipareigojimai padidėjo mažiausiai 2 586 123,96 Eur suma ir sudaro 6 342 633,82 Eur, t. y. viršija pusę visos į įmonės balansą, įskaitant ir debitorinius reikalavimus, įrašytos turto vertės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas UAB „Mediashop“ direktorius A. T. pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį ir klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog bendrovė yra nemoki, yra formali, prieštaraujanti protingumo, teisingumo principams ir teismų suformuotai praktikai. Įmonei patiriant finansinių sunkumų, net jeigu jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams proporcingai nedidele dalimi viršija pusę jos balanse įrašyto turto, yra vertintinos visos aplinkybės, siekiant nustatyti, ar tokia įmonė yra iš tiesų nemoki. Nemokumo vertinimui yra itin svarbu nustatyti, ar įmonė vykdo veiklą, ar turi debitorių, ar pradelsti įsipareigojimai žymiai viršija pusę balanse įrašyto turto, ir kt. Teismui sprendžiant dėl įmonės pripažinimo nemokia ir reabilitavimo, prioritetas turėtų būti skiriamas tokios įmonės gaivinimui, nes tuomet yra geriau užtikrinami visų subjektų interesai. Tai reiškia, kad siekiant kurti valstybės ekonominę ir visuomenės materialinę gerovę reikia įmones, patiriančias finansinius sunkumus, išsaugoti per restruktūrizavimo procesą, kurio metu yra suderinama interesų pusiausvyra tarp įmonės ir jos kreditorių bei užtikrinama tolimesnė įmonės sėkminga veikla su tikslu šiuos abipusius interesus patenkinti ateityje. Todėl ir šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas bendrovės reabilitavimui, panaudojant įmonės restruktūrizavimo priemonę, o ne bankrotui ir likvidavimui.
7.2. Teismas tik formaliai vertino bendrovės (ne)mokumą, neįvertinęs kitų byloje nurodytų aplinkybių visumos, be kita ko, aplinkybės, jog bendrovė yra faktiškai veikianti, pajamas generuojanti įmonė, kuri per mažiau nei pusę metų sugeneravo daugiau pajamų, nei iš viso yra pradelstų bendrovės įsipareigojimų. Bendrovė nuo metų pradžios iki 2019 m. kovo 31 d. uždirbo 11,369 mln. Eur pajamų, o iki 2019 m. balandžio 30 d. – 12,454 mln. Eur. Šios aplinkybės rodo, kad UAB „Mediashop“ turi realią galimybę vykdydama veiklą visiškai atsiskaityti su kreditoriais.
7.3. Teismas nepagrįstai į bendrą bendrovės turto masę neįtraukė iš debitorių gautinos 2 878 780 Eur sumos. UAB „Mediashop“ turi realių galimybių išsiieškoti debitorines skolas, nes bendrovės debitoriai UAB „Strateginė investicija“ (debitorinė skola – 718 288,49 Eur), UAB „SB Lizingas“ (debitorinė skola – 38 447,40 Eur), UAB „GV Group“ (debitorinė skola – 147 678,75 Eur), UAB „Mediashop.lt“ (debitorinė skola – 185 721,88 Eur) ir kt. yra veikiančios ir finansiškai stabilios įmonės
7.4. Užsienyje veikiantiems bendrovės kreditoriams buvo išsiųsta išversta dokumentacija, todėl bendrovės kreditorių teisių gynimas šiuo atveju nebuvo apsunkintas.
8. Tretieji asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB „Mediashop“ iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie tai, jog pagrindiniai UAB „Mediashop“ debitoriai neturi skolų, 2019 m. balandžio 30 d. UAB „Mediashop“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, 2019 m. balandžio 30 d. UAB „Mediashop“ debitorių ir kreditorių sąrašus, UAB „Mediashop“ pranešimą kreditoriams apie reorganizavimą, surašytą anglų kalba, 2019 m. balandžio 24 d. pašto kurjerio aktą apie pranešimų dėl reorganizavimo kreditoriams išsiuntimą.
13. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad nauji įrodymai yra susiję su UAB „Mediashop“ finansine padėtimi, jos prašymo atitiktimi ĮRĮ reikalavimams, t. y. jie yra reikšmingi sprendžiant dėl sąlygų restruktūrizavimo bylai iškelti, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti ieškovo pateiktus naujus įrodymus.
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų
14. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
15. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis).
16. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktu, atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Mediashop“, nes, nagrinėdamas pareiškimą, padarė išvadą, jog įmonė yra nemoki. Be to, nustatė, kad pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo neatitinka ĮRĮ reikalavimų. Ieškovas atskirajame skunde su tuo nesutinka ir teigia, kad bendrovė yra moki, tik susiduria su laikino pobūdžio finansiniais sunkumais, pranešimo kreditoriams procedūrų buvo laikytasi tinkamai, todėl UAB „Mediashop“ turėjo (turi) būti iškelta restruktūrizavimo byla.
17. Įmonės nemokumas yra pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad tokiu atveju, jeigu padaroma pagrįsta išvada, jog įmonė, kuriai prašoma iškelti restruktūrizavimo bylą, yra nemoki, kitų restruktūrizavimo bylai iškelti būtinų sąlygų tikrinimas tampa teisiškai nereikšmingas, nes negali turėti lemiamos įtakos galutiniam procesinio sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo rezultatui.
Dėl UAB „Mediashop“ (ne)mokumo vertinimo
18. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
19. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės mokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
20. Sutiktina su apelianto pozicija, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Mediashop“ mokumą vertino formaliai, kaip teigiama atskirajame skunde. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl apeliantės nemokumo padarė įvertinęs pačios apeliantės pateiktus įmonės finansinius dokumentus – 2019 m. kovo 31 d. balanso, kreditorių ir debitorių sąrašų duomenis.
21. Iš pirmosios instancijos teismui pateikto 2019 m. kovo 31 d. balanso matyti, kad UAB „Mediashop“ turto vertė 7 967 317 Eur, iš jo 632 949 Eur ilgalaikis turtas, 7 101 224 Eur trumpalaikis turtas ir 233 145 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos. Pagal UAB „Mediashop“ kreditorių sąrašą bendrovės įsiskolinimų dydis – 12 042 264,55 Eur, pradelsti bendrovės įsipareigojimai 2019 m. kovo 31 d. sudarė 3 756 509,86 Eur. Be to, pagal kreditorių sąrašą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradelsti įsipareigojimai 2019 m. gegužės 27 d. padidėjo iki 6 342 633,82 Eur.
22. Pirmosios instancijos teismo nustatyto pradelstų įsipareigojimų dydžio apeliantė atskirajame skunde neginčija, tik nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino debitorines skolas. Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016).
23. Šiuo atveju nustatęs, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių realias apeliantės galimybes susigrąžinti debitorių skolas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas 2019 m. kovo 31 d. balanse nurodytą bendrovės viso turto vertę sumažinti nuo 7 967 317 Eur iki 5 088 537 Eur, į bendrovės turtą neįskaičiuojant 2 878 780 Eur vertės turto (541 126 Eur paskolų įmonių grupės įmonėms, 514 226 Eur sumokėtų avansų, 594 969 Eur pirkėjų skolų, 174 408 Eur įmonių grupės įmonių skolų, 963 051 Eur kitų gautinų sumų), konstatavęs, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, į bendrovės turto vertę neįtraukdamas tam tikrų balanse nurodytų sumų, klaidingai apskaičiavo realią bendrovės turto vertę, nes UAB „Mediashop“ paskolos įmonių grupės įmonėms, sumokėti avansai, pirkėjų skolos, įmonių grupės įmonių skolos bei kitos gautinos sumos sudaro iš viso 2 787 780 Eur, todėl reali bendrovės turto vertė turėjo būti mažinama iki 5 179 537 Eur. Nors skundžiamoje nutartyje teismas iš esmės nevertino UAB „Mediashop“ debitorių galimybių grąžinti skolas, tačiau nepriklausomai nuo to, ar debitorių skolų suma būtų įskaityta į UAB „Mediashop“ turto realią vertę, ar ne, tai neturėtų lemiamos reikšmės galutinei išvadai dėl bendrovės nemokumo, nes 2019 m. gegužės 27 d. skaičiavimais jos pradelsti įsipareigojimai (6 342 633,82 Eur) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto, įskaitant ir debitorių skolas, vertės (7 967 317 Eur). Pažymėtina, kad pagal apeliacinės instancijos teismui UAB „Mediashop“ pateiktus 2019 m. balandžio 30 d. balanso bei kreditorių sąrašo duomenis, pradelsti įsipareigojimai (6 143 030,28 Eur) sudaro apie 91,6 proc. viso į balansą įrašyto turto, įskaitant ir debitorių skolas, vertės (6 705 805 Eur).Taigi pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantė atitinka nemokios įmonės sąvoką ir dėl to jai negali būti iškelta restruktūrizavimo byla, yra teisinga. Atskirojo skundo teiginiai, kad bendrovė vykdo veiklą, gauna pajamas, negali paneigti minėtos pirmosios instancijos teismo išvados, tuo labiau, kad iš pateiktos 2019 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog, nors UAB „Mediashop“ pardavimo pajamos sudaro 12 454 987 Eur, tačiau bendrovė vis tiek patiria nuostolius.
25. Nors pareiškimo dėl restruktūrizavimo bei restruktūrizavimo plano metmenų atitikties jiems keliamiems reikalavimams vertinimas nagrinėjamu atveju iš esmės nebeturi teisinės reikšmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad kreditorių sąraše nurodžius ne visų kreditorių adresus ir prie pareiškimo nepridėjus sprendimo patvirtinti metmenis priėmimo dienos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijų, nebuvo laikytasi ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei 6 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų.
26. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ĮRĮ nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.